Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Renatai Šarkauskienei,

2022 m. lapkričio 23 d. viešame teismo posėdyje (2022-12-15 nutartimi pratęstas procesinio sprendimo paskelbimo terminas) žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. M. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. M. (toliau – ir pareiškėjas) skundu prašo panaikinti 2022 m. balandžio 5 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracijos) direktoriaus įsakymą Nr. DP-99 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. M.“ (toliau – ir Įsakymas), kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas ir nustatyti įpareigojimai.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovė nurodo, jog pareiškėjas skunde nėra suformavęs aiškaus reikalavimo, kokiu pagrindu skundžiamas Įsakymas turėtų būti naikintinas – ar dėl procedūrinių pažeidimų, ar dėl to, kad nuobauda yra neteisėta ir nepagrįsta, ar dėl kitų priežasčių.

Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime nurodytus argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas konstatuoja:

1. Pripažino, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas V. M. padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą (gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 12 punktą (valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti) ir Plungės rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 84.1. punktą (vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, Savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams);

2. Skyrė pareiškėjui už 1 punkte nurodytus pažeidimus tarnybinę nuobaudą ? griežtą papeikimą;

3.1. Administracijos darbuotojus, kuriems buvo nustatytos funkcijos informacijos saugumo srityje, per Administracijos dokumentų valdymo sistemą ,,Kontora“, supažindinti su 2021 m. balandžio 26 d. jo rengtais bei Administracijos direktoriaus patvirtintais įsakymais;

3.2. 2020 m. lapkričio 20 d. VSD išvadoje Nr. 18-10519 nurodytus trūkumus pašalinti iki 2022 m. balandžio 29 d. ir Administracijos direktoriui pateikti tai įrodančius dokumentus;

3.3. Bendrauti ir bendradarbiauti su Valstybės saugumo departamento atstovu (-ais) dėl Valstybės saugumo departamento raštuose nurodytų trūkumų pašalinimo;

3.4. Pažymėti DVS Kontoroje (pažymint – negaliojantis) visus jo paties rengtus teisės aktus (įsakymus), kurie yra panaikinti kitais Administracijos direktoriaus įsakymais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog VSD 2019 m. kovo 25 d. išvadoje Nr.18-2598 nurodė, kad Administracija nepašalina nustatytų trūkumų nuo 2016 metų VSD atlikto patikrinimo. Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr.D-289 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patikrinimo išvadoje nurodytiems trukumas pašalinti sudarymo“ sudarė darbo grupę VSD 2019 m. kovo 25 d. išvadoje Nr.18-2598 nurodytiems trūkumams pašalinti: L. R. atsakinga už „Įslaptintos informacijos fizinė apsauga“ įgyvendinimą (Darbo grupės vadovė); I. M. – atsakinga už „Personalo patikimumo užtikrinimas“ įgyvendinimą; R. A. - atsakingas už „Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga“ įgyvendinimą; V. M. - atsakingas už „Saugumo zonoms priskirtų patalpų ir teritorijų įvertinimas dėl pripažinimo tinkamomis dirbti su įslaptinta informacija ar ją saugoti“ įgyvendinimą. Po šio Administracijos direktoriaus įsakymo priėmimo pareiškėjas paruošė 2019 m. balandžio 9 d. įsakymą Nr.D-305 ir 2019 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr.D-316. Vykdant Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymo Nr. D-289 nuostatas, parengtas evakuacijos aprašas ir jis patvirtintas Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. D-311 „Dėl įslaptintos informacijos, saugomos Plungės rajono savivaldybės administracijoje, evakuacijos arba sunaikinimo karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju tvarkos aprašo patvirtinimo“ (minėta, toliau – ir Aprašas). Aprašas buvo reikalingas įteisinant patalpas dirbti ar laikyti įslaptintą informaciją. Dėl Aprašo neatitikimo nustatytiems reikalavimams VSD pastabų nepateikė, VSD 2019 m. birželio 28 d. išdavė pažymėjimą Nr.53-39 dėl patalpų tinkamumo. Taigi, pareiškėjas atlikto darbus, priskirtus Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymu.

VSD 2020 m. lapkričio 20 d. išvadoje Nr.18-10519 konstatuoti nepašalinti trūkumai dėl įslaptintos informacijos apsaugos organizavimo – nepaskirti reikalingi darbuotojai, atsakingi už įslaptintos informacijos apsaugą, nesudaryti pareigybių sąrašai ir t.t. Pagal minėtą Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr. D-289 už šią sritį atsakinga I. M.. Įslaptinta informacija apdorojama ir saugoma neįteisintoje ĮIRIS, už šią sritį atsakingas R. A. pagal Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymą Nr.D-289. Iš šios VSD išvados matyti, kad esminiai trūkumai nustatyti ne pareiškėjo, o kitų asmenų veiklos srityse.

Administracijos direktorius 2020 m. lapkričio 24 d. dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ pareiškėją paskyrė pagrindiniu asmeniu, atsakingu už gauto rašto Nr. 18-10519 su minėta VSD 2020 m. lapkričio 20 d. išvada atsakymo parengimą (raidė P) ir Juridinio ir personalo skyriaus vedėją (raidė N), kitais vykdytojais paskirti V. T., I. M. ir R. A.. Tačiau liko nepanaikintas Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 3 d. įsakymas Nr.D-289, kuriuo yra paskirti atsakingi asmenys už savo veiklos sritis.

Bylos rašytiniais duomenimis nustatyta, kad laikotarpyje nuo 2020 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. balandžio 26 d. buvo parengti bei įgyvendinti teisės aktai: Administracijos direktoriaus įsakymai 2021 m. balandžio 26 d. Nr. DE-449 ir Nr. DE – 479; įslaptintų dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, 2021 m. gegužės 11 d. inventorizacijos aktas Nr. A20-1125.

VSD 2021 m. liepos 28 d. pateikė išvadą Nr.18-7357, kurioje konstatuota, kad pašalinti trūkumai pagal VSD 2020 m. lapkričio 20 d. išvados II dalies 1, 2, 3, 5 punktus, o likusioje minėtos Išvados dalyje liko nepašalinti trūkumai, už kurių įgyvendinimą atsakingi R. A. ir I. M..

2021 m. spalio 29 d. pareiškėjas išsiuntė VSD raštą Nr. AS-5862 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo jis VSD pateikė informaciją dėl nurodytų trūkumų šalinimo bei pridėjo dokumentus.

2022 m. vasario 22 d. Administracijos direktorius gavo iš VSD administracinių nusižengimų protokolą, kuriuo nurodyta, jog ,Administracija iki nustatyto termino informavo VSD apie išvadoje nurodytų trūkumų šalinimą, tačiau iki šiol nepašalinti trūkumai, susiję su: įslaptintos informacijos apsaugos organizavimu, personalo patikimumo užtikrinimu, įslaptintos informacijos administravimu, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga.

Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. DE-196 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ nurodyta, kad pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl V. M. galimo tarnybinio nusižengimo galimai jam nevykdant arba netinkamai vykdant tarnybines pareigas, susijusias su Valstybės saugumo departamento Plungės rajono savivaldybės administracijai pateiktų rašytinių nurodymų įgyvendinimu nuo VSD 2020 m. lapkričio 24 d. rašto Nr. AG-7736 (VSD 18-10519) gavimo.

Minėtu įsakymu sudaryta tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – ir Komisija): M. K., administracijos direktorius (Komisijos pirmininkas, tiesioginis Administracijos vyriausiojo specialisto V. M. vadovas); V. T., Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjas; I. M.. Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja (už įstaigos personalo administravimą atsakingas asmuo); D. N.. Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vyriausioji specialistė.

Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. DE-201 „Dėl darbo grupės Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento patikrinimo išvadoje nurodytiems trūkumams pašalinti sudarymo“ sudarė darbo grupę VSD 2020 m. lapkričio 20 d. patikrinimo išvadoje Nr. 18-10519 (ir vėlesniuose raštuose) nurodytiems trūkumams pašalinti: M. Č., Administracijos direktoriaus pavaduotojas, darbo grupės vadovas; R. A., Informacinių technologijų skyriaus vedėjas; G. L., Bendrųjų reikalų skyriaus vyriausioji specialistė; I. M., Juridinio ir personalo administravimo skyriaus vedėjo pavaduotoja; V. M., Administracijos vyriausiasis specialistas. Nurodyta darbo grupei iki 2022 m. balandžio 1 d. Administracijos direktoriui pateikti informaciją apie trūkumų pašalinimą.

Komisija 2022 m. kovo 25 d. surašė išvadą „Dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto V. M. galimo tarnybinio patikrinimo“ (minėta, toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada, Išvada).

Administracijos direktorius, remdamasis Komisijos tarnybinio patikrinimo išvada, skundžiamu įsakymu pareiškėjui paskyrė tarnybinę nuobaudą – griežta papeikimą ir nurodė, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą (tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą (gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 12 punktą (valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti) ir Plungės rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių 84.1. punktą (vykdyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus ir kitus teisės aktus, Savivaldybės institucijų sprendimus ir įsakymus, mero potvarkius, tiesioginio vadovo ar jo pavaduotojo pavedimus, užduotis bei įpareigojimus, jei jie neprieštarauja įstatymams).

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jo elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.).

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Teisės teorijoje pripažįstama, kad objektiniai teisės pažeidimo požymiai yra: a) veika (veikimas ar neveikimas), b) veikos padariniai (žala – reali ar galima, materialioji ar moralinė) ir c) tiesioginis priežastinis veikos ir sukeltų padarinių ryšys. Pagal pobūdį teisės pažeidimai skirstomi į materialius ir formalius: materialus teisės pažeidimas yra toks, kuris sukelia jutimiškai apčiuopiamą žalą kito asmens (fizinio ar juridinio) teisėms; formalus yra tada, kai pažeidžiama pati teisinė tvarka – sukeliama ne pati reali žala, o tik grėsmė, kad ta žala atsiras. Taigi pasekmės ne visais atvejais yra būtinas tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės elementas, jų nustatymas nėra reikšmingas formaliosios sudėties pažeidimas, tačiau kilusių neigiamų pasekmių sunkumo laipsnis gali būti reikšmingas sprendžiant dėl padaryto nusižengimo sunkumo ir taikytinos atsakomybės griežtumo. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Ar valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės, jas pagrindžiantys įrodymai, galimai tarnybinį nusižengimą padariusio valstybės tarnautojo veikos įvertinimas. Kai tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl atliktų tarnybinių patikrinimų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, patikrinimo išvadoje taip pat išdėstomas ankstesnės patikrinimo išvados ir ją surašiusio asmens ar komisijos veiksmų įvertinimas. Patikrinimo išvadoje konstatavus, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas pažeistas teisės akto straipsnis, jo dalis ir punktas), nusižengimo padarymo diena ar laikotarpis, aplinkybės ir jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, tarnybinio nusižengimo padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie valstybės tarnautojo tarnybą (tarnybinės veiklos vertinimo rezultatai, paskatinimai ir nuobaudos), ar nėra suėję nustatyti tarnybinės nuobaudos skyrimo terminai, ir pateikiamas siūlymas dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos skyrimo.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas.

Įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių valstybės tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui ir būtent darbdaviu esantis viešojo administravimo subjektas privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę valstybės tarnautojui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-2207/2011; kt.).

Remiantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 33 straipsnio 3 dalimi, už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, atleidimas iš pareigų.

Taigi, nagrinėjamu atveju vertinant tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumą ir teisėtumą, teismine tvarka būtina patikrinti ir įvertinti šios paskirtos tarnybinės nuobaudos atitiktį bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams, apie tai yra pasisakęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-319/2007, 2012 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).

Kaip jau minėta, tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui gali būti paskirta tik nustačius konkrečias jo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas, nustatytas įstatymais, detalizuotas pareigybės aprašyme, ir kurios sudaro tarnybinio nusižengimo sudėtį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010).

Iš byloje esančios tarnybinio patikrinimo išvados ir Įsakymo nėra aišku už kokias konkrečias veikas pareiškėjui paskirta nuobauda. VSD 2021 m. liepos 28 d. pateikė išvadą Nr.18-7357, kurioje konstatuota, kad pašalinti trūkumai pagal VSD 2020 m. lapkričio 20 d. išvados II dalies 1, 2, 3, 5 punktus, o likusioje minėtos Išvados dalyje liko nepašalinti trūkumai, už kurių įgyvendinimą atsakingi R. A. ir I. M.. 2021 m. spalio 29 d. pareiškėjas išsiuntė VSD raštą Nr. AS-5862 „Dėl informacijos pateikimo“, kuriuo VSD pateikė informaciją dėl nurodytų trūkumų šalinimo bei pridėjo dokumentus. Pareiškėjas buvo paskirtas atsakingu asmeniu už atsakymo VSD parengimą, tačiau kiti Administracijos tarnautojai buvo atsakingi už jiems priklausančių sričių nustatytų trūkumų šalinimą. 2022 m. vasario 22 d. Administracijos direktoriui pateikiant VSD administracinių nusižengimų protokolą, nurodyta, jog iki šiol nepašalinti trūkumai, susiję su: įslaptintos informacijos apsaugos organizavimu, personalo patikimumo užtikrinimu, įslaptintos informacijos administravimu, įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga, t. y. už šių trūkumų šalinimą atsakingas ne pareiškėjas, o kiti asmenys.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje ir Įsakyme nurodytos tariamai pareiškėjo pažeistos įstatymų nuostatos yra bendrojo pobūdžio, formalios, nėra aišku kokias konkrečias įstatymų nuostatas pareiškėjas tariamai pažeidė. Pvz., nurodyta, jog pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 10 punktą - gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus), 3 straipsnio 1 dalies 12 punktą - valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti ir kt.

Pažymėtina, jog tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose (neveikime) yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (žr. 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, Administracinių teismų praktika, Nr. 6(16), 2008; 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-845/2008; 2008 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).

Teismas konstatuoja, kad byloje esanti tarnybinio patikrinimo Komisijos 2022 m. kovo 25 d. išvada neatitinka anksčiau nurodytų Išvadai keliamų reikalavimų, nes Įsakyme nurodytos tariamai pareiškėjo pažeistos teisės normos yra bendrojo pobūdžio, formalios, todėl iš jų nėra net galimybės suprasti kokių tarnybinių funkcijų pareiškėjas neatliko ir /ar kokias įstatymų nuostatas jis pažeidė.

Konstatuojama, jog skundžiamas Įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo yra nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros ir taisyklės, turinčios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti nuobaudą pagrįstumą, tai yra savarankiškas procesinis pagrindas panaikinti skundžiamą Įsakymą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas.

Kaip jau minėta, pareiškėjas teigia, kad yra praleistas terminas tarnybinei nuobaudai skirti.

Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus tam tikrus atvejus (nurodyti atvejai šiai bylai neaktualūs). Atsakovė atsiliepime teigia, jog pareiškėjo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena yra Komisijos Išvados surašymo diena, t. y., 2022 m. kovo 25 d., todėl terminas nuobaudai skirti nėra praleistas. Administracijos direktoriaus 2022 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. DE-196 „Dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo ir tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ nurodyta, kad pagal 2022-02-22 VSD Administracijos direktoriui pateiktą informaciją dėl VSD nurodytų reikalavimų neįvykdymo, pradedamas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl V. M. galimo tarnybinio nusižengimo, jam galimai nevykdant arba netinkamai vykdant tarnybines pareigas, susijusias su VSD Administracijai pateiktų rašytinių nurodymų įgyvendinimu nuo Valstybės saugumo departamento 2020-11-24 rašto Nr. AG-7736 (VSD 18-10519) gavimo. Pažymėtina, jog VSD 2021 m. liepos 28 d. rašte Nr. 18-7357 yra nurodyti likę VSD 2020 m. lapkričio 20 d. išvadoje nurodyti ir nepašalinti trūkumai, todėl Administracija, gavusi minėtą VSD 2021 m. liepos 28 d. raštą, žinojo apie pažeidimų padarymą. Tarnybinio patikrinimo išvadoje tik pakartoti VSD rašte dėl nepašalintų trūkumų konstatuoti faktai. Atsižvelgiant į tai, konstatuojama, jog yra pasibaigęs terminas nuobaudai skirti.

Dėl pareiškėjui skundžiamu Įsakymu nustatytų įpareigojimų. Pareiškėjas nurodo, jog įpareigojimai paskirti nepagrįstai ir netinkamai suformuluoti.

Pareiškėjo teigimu, įpareigojimas 2020 m. lapkričio 20 d. VSD išvadoje Nr. 18-10519 nurodytus trūkumus pašalinti iki 2022 m. balandžio 29 d. ir Administracijos direktoriui pateikti tai įrodančius dokumentus yra netinkamas, nes iš jo turinio tampa aišku, kad pareiškėjas vienasmeniškai privalo pašalinti VSD nurodytus trūkumus, nors tam neturi įgaliojimų ir teisės atlikti veiksmus „Personalo patikimumo užtikrinimas“ ir „Įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga“ srityse, už kurias yra atsakingi R. A. ir I. M..

Išvadoje nurodyta, kad V. M. nepasiūlęs direktoriui nustatyti kitus asmenis, kuriems būtų, jų kompetencijos ribose, priskirtos funkcijos, susijusios su įstatyme bei Tvarkose nustatytų konkrečių funkcijų vykdymu, buvo atsakingas už visų (išskyrus įslaptintos informacijos ryšių ir informacinių sistemų apsauga) sričių, susijusių su įslaptinta informacija, trūkumų atsiradimą ir juo labiau už jų ištaisymą. Šios Išvados nuostatos patvirtina pareiškėjo išdėstytą nuomonę, kad sudaryta speciali komisija iš asmenų, kurie didžiąja dalimi yra kalti dėl VSD raštuose nustatytų trūkumų, kas suponavo išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją ir savo veiksmų pateisinimą.

Pareiškėjas nurodo, jog nesutinku su Išvados pozicija, kad įslaptintos informacijos srityje 2021 m. balandžio 26 d. Administracijos direktoriaus įsakymais buvo išskirstytos funkcijos atskiriems darbuotojams, V. M. atsakomybės dėl nustatytų trūkumų bei jų šalinimo, nemažina ir juo labiau nepanaikina. Nustatyti trūkumai neturėjo susidaryti, visi tie trūkumai susidarė V. M. kuruojant įslaptintos informacijos valdymą, naudojimą administravimą, saugojimą ir t.t., todėl ir ištaisyti juos turėjo tik jis pats.

Pareiškėjas nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės veiklos dokumentų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.DE-7813, .5 punktas numato, kad kiti pavedimą vykdantys padaliniai, tarnautojai ar darbuotojai, Kontora sistemoje žymimi raide N, yra vienodai atsakingi už pavedimo įvykdymą nurodytu laiku ir pagrindiniam vykdytojui per 10 kalendorinių dienų turi pateikti medžiagą bei pasiūlymus. Šio įpareigojimo R. A. ir I. M. niekada neįvykdė, tai turėjo esminės įtakos VSD nustatytų trūkumų nepašalinimui. Esant tokiai padėčiai, įpareigojimas yra neįgyvendinamas.

Kaip jau minėta, naikinamas kaip neteisėtas skundžiamas Įsakymas dalyje dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo. Konstatavus, kad pareiškėjui neteisėtai paskirta administracinė nuobauda, todėl naikintinas kaip neteisėtas ir skundžiamas Įsakymas dalyje dėl pareiškėjui nustatytų įpareigojimų.

Visus likusius proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, neturinčiais esminės teisinės reikšmės pareiškėjo skundo patenkinimui. Dėl šios priežasties kiti šalių argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas prašo priteisti 800 Eur atstovavimo išlaidas: 500 Eur už skundo paruošimą, 100 Eur už įrodymų rinkimą ir prašymų ruošimą, 200 Eur už atstovavimą teisme.

Pareiškėjui teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatas M. G.. Iš pinigų priėmimo kvito matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 800 Eur.

ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalys numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, reikalauti atlyginti išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Užmokesčio dydžiai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių (toliau – Rekomendacijos). Nuo 2015 m. kovo 20 d. taikomos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 išdėstytos Rekomendacijos.

Kadangi prašoma priteisti 800 Eur suma už skundo teismui parengimą, įrodymų rinkimą ir prašymų ruošimą bei atstovavimą teisme yra žymiai mažesnė maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl pareiškėjo prašymas tenkinamas ir jam priteistinos turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 ir 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjo V. M. skundą.

Panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. balandžio 5 d. įsakymą Nr. DP-99 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo V. M.“, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas ir nustatyti įpareigojimai.

Priteisti pareiškėjui V. M. iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 800 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.