Alytaus apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Neringos Kaminskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje M. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje statybininku, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Joniškio rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 1 metų laisvės apribojimo bausme;

2) Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

3) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 40 GL (2 000,00 Eur) dydžio bauda. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) nutartimi Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu M. M. paskirtos baudos sumokėjimo terminas pratęstas iki (duomenys neskelbtini) įskaitytinai;

4) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 180 valandų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 valandų visuomenės labui, iš viso 120 valandų,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. M. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinė transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai jam (duomenys neskelbtini) nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis M. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra privalėdamas atlikti (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje – uždraudimą naudotis specialia – teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, (duomenys neskelbtini), būdamas supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, savo teisėmis ir pareigomis, o taip pat, būdamas įspėtas, dėl galimų teisinių pasekmių už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, vengė atlikti šią baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 2,33 promilių neblaivus) ir neturėdamas teisės vairuoti, tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo M. M. prisipažinimo, kaltinamojo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, patvirtina ir kiti faktiniai baudžiamosios bylos duomenys.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad analogiško automobilio (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) laidos vidutinė rinkos kaina su PVM yra 1 930 Eur (b. l.65). Informacijoje apie kelių transporto priemones, pateikta iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis apie transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas – savininkas yra M. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (b. l. 50).

(duomenys neskelbtini) Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašte, dėl baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) į Lietuvos probacijos tarnybos registrą įrašytas M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 straipsnio 1 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini) Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini) Kauno regiono skyriuje M. M. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo. (duomenys neskelbtini) gauta iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato informacija, kad M. M. (duomenys neskelbtini)apie 19 val. 00 min. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę kai nustatytas 2,33 promilių neblaivumas, antru tikrinimu nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi M. M. nevykdo teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, prašo svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos pagal BK 243 straipsnyje (b. l. 33).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus (duomenys neskelbtini)su M. M. sudarytu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones dvejus metus, vykdymo priežiūros plane (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad M. M.(duomenys neskelbtini) Alytaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metų laikotarpiui. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas nuo (duomenys neskelbtini)Baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) M. M. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymu (b.l.25-32).

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) baudžiamasis įsakymas, kuriame nurodyta, kad M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 60 MGL (3 000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. M. paskirta galutinė bausmė 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 (dvejiems) metams uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis konfiskuotas M. M. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini) (b.l.42-48).

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi, tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką pakanka nustatyti bent vieną iš aptariamo straipsnio dalyje nurodytų alternatyvių požymių. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. M., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kai jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, pakeisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 237 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“ pakeitimo“ 4 punkto nustatyta tvarka užfiksuotas 2,33 promilių girtumas. Tokiais veiksmais M. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Baudžiamojo poveikio priemonių rūšys reglamentuotos BK 67 straipsnio 2 dalyje, kurios 1 punkte įtvirtintas draudimas naudotis specialia teise. Nagrinėjamu atveju kaltinamajam inkriminuotas vengimas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones BK 68 straipsnio pagrindu. Šį baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos akivaizdu, kad M. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi (duomenys neskelbtini)apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, (nustatytas 2,33 promilių neblaivus), kai jam (duomenys neskelbtini)Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Šios aplinkybės – besikartojantys Kelių eismo taisyklių pažeidimai, juolab, esant neblaiviam, padaryti vairuojant transporto priemonę, neturint teisės vairuoti, esant supažindintam su paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis bei pasekmėmis patvirtina kaltinamojo sąmoningą veikimą ir rodo neatsakingą požiūrį į teismo paskirtus draudimus ir tuo pačiu padarytos veikos pavojingumą visuomenei. Šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamojo veika pagal BK 243 straipsnį, kaip baudžiamasis nusižengimas, kvalifikuota teisingai.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Kaip jau minėta, už M. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Už M. M. padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, veiką gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, todėl ir pagal šias įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė taip pat paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato, sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko dėl siūlomos paskirti jam bausmės rūšies ir dydžio.

Skiriant bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltės rūšį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas teismo nustatytas aplinkybes bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir kt.). Kaltinamojo M. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo M. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, jis padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamojo atsakomybę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis), tačiau jo elgesys laikytinas šiurkščiu, nes jis suprato savo veiksmų esmę ir veikė sąmoningai, vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti jam atimta, tuo sukeldamas grėsmę ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių, kitų asmenų bei jų turto saugumui bei aplinkai. Bylos duomenimis kaltinamasis M. M. yra jauno ir darbingo amžiaus, dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje statybininku, praeityje teistas 4 kartus, administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus 5 metų laikotarpyje matyti, kad kaltinamasis administracine tvarka baustas 3 kartus, Prienų rajono Psichikos sveikatos centre psichiatro ir narkologo įskaitoje neįrašytas. Įvertinus pirmiau aptartas bylos aplinkybes, nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, siekiant ne tik nubaudimo, bet ir prevencijos tikslų, M. M. sutinkant, skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – areštas, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, nes, kaip matyti bylos duomenims, anksčiau skirtos bausmių rūšys kaltinamajam poveikio nepadarė, jo elgsenos teigiama linkme nepakeitė.

Vertinant tai, kad kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, todėl jam skirtina bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, kurios tarpusavyje bendrintinos apėmimo būdu BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalių, 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Prokurorė, vadovaujantis BK 68 straipsniu, prašo kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemonę 4 metams. BK 68 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis). Nepritaikius kaltinamajam BK 68 straipsnio nuostatų, jo teisinė padėtis būtų palankesnė negu to asmens, iš kurio speciali teisė vairuoti transporto priemonę atimama už administracinio nusižengimo padarymą, t. y., kai kaltininkui taikoma švelnesnė už baudžiamąją atsakomybę atsakomybės rūšis. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes, į kaltinamajam nustatytą vidutinį (2,33 promilių) girtumo laipsnį, nepaisant to, kad kaltinamajam M. M. bylos duomenimis iki (duomenys neskelbtini) paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, vengdamas kurią vykdyti padarė naują nusikalstamą veiką, tačiau šią baudžiamojo poveikio priemonę jam būtina taikyti siekiant apriboti kaltinamojo galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas ir taip užtikrinti visuomenės saugumą ir teisingumo principo įgyvendinimą, juolab, kad tokiame elgesyje įžvelgiamas kartotinumas, kas rodo, kad asmuo nelinkęs taisytis ir tinkamų išvadų nedaro. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (žr. pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-107/2010). Esant šioms aplinkybėms teismas mano, kad yra pagrindas M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 4 metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant BPK 357 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. nuo paskirtos bausmės atlikimo.

Prokurorė, vadovaujantis BK 72 straipsniu, prašo konfiskuoti automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kadangi nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltinamojo padaryta būtent su šiuo automobiliu. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas).Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Skirtingai pagal BK 72 straipsnio 4 dalį numatytas neprivalomas nerūpestingų asmenų turto konfiskavimas, kuris gali būti taikomas tada, kai turto savininkas nežinojo, tačiau turėjo ir galėjo žinoti, kad kitiems asmenims perduotas turtas (pvz., paskolintas, išnuomotas, suteiktas laikinai pasinaudoti) gali būti panaudotas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra M. M.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, vertinant tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padaryta kaltinamajam būnant neblaiviam, kai nustatytas didelis girtumo laipsnis, prokurorės siūlymu konfiskuotinas kaltinamajam priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris bylos duomenimis perduotas saugoti M. M. .

Kaltinamajam M. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir – specialiosios teisės sustabdymas.

Bylos duomenimis matyti, jog (duomenys neskelbtini) Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) laikinai apribota M. M. nuosavybės teisė į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti M. M..

Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 8 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir paskirti jam 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punkto pagrindu, M. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. M. paskirti galutinę 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, subendrintą bausmę, subendrinti su bausmėmis, paskirtomis ir pilnai neatliktomis - Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 MGL (2 000,00 Eur) dydžio bauda ir Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, taikant BK 65 straipsnio 1 ir 2 dalis, M. M. paskirti galutinę bausmę 34 paras arešto ir 40 MGL (2000 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5 dalimis, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 5 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą – M. M. buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant M. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuo 23.00 val. iki 5.00 val. būti savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), jei tai nesusiję su vykimu į darbą ar gydymosi įstaigą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 4 (ketveriems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti M. M. priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), perduotą saugoti M. M..

M. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus kardomąsias priemones panaikinti.

Automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo (automobilio konfiskavimo).

Išaiškinti M. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.