Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2020-10-01 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1450-1143/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e1-1450-1143/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36205-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Augustė Juozapavičienė
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1450-1143/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36205-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokuroro Jano Paškevičiaus (Jan Paškevič) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

J. J., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

J. J. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y., 2020 m. rugsėjo 9 d., apie 11.10 val. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai alkoholio kiekio matuokliu tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore 2020 m. rugsėjo 9 d., 11.30 val., buvo 2,20 promilių etilo alkoholio, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir neturintiems teisės vairuoti asmenims, vairavo J. S. vardu registruotą automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , tai yra vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių girtumas.

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

I. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis J. J. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Parodė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi ir niekada jo neturėjo. Automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo sūnui L. J., jis maždaug prieš mėnesį šį automobilį nusipirko, tik dar užregistruoti nespėjo savo vardu. 2020 m. rugsėjo 9 d. jis vienas, būdamas namuose, apie 08.00 val. ryto, išgėrė 3 l alaus, 7,5 laipsnių stiprumo, norėjo nusipirkti duonos, o kadangi sūnus L. J., kuris gyvena kartu su juo, buvo palikęs savo automobilio raktus ant palangės, o pats buvo išėjęs kažkur, jis nusprendė pasiimti jo automobilį ir nuvažiuoti į parduotuvę. Neklausė sūnaus leidimo dėl automobilio, nes jie su juo nuolat dalinasi viskuo, nes bendrai gyvena. Apie 11.00 val. sėdo už automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)vairo ir išvažiavo iš namų. Privažiavus jam (duomenys neskelbtini), pamatė iš galo policijos pareigūnus, kurie važiuojant jam iš paskos pradėjo jį stabdyti, įjungė švyturėlius. Jis tada iš karto sustojo, policijos pareigūnai, pasiūlė jam pasitikrinti blaivumą. Sutinka su įtarime nurodytais alkotesterio parodymais. Namie buvo vienas, niekas nematė, kaip jis išvažiavo. Žinojo, kad apsvaigusiam nuo alkoholio draudžiama vairuoti, žinojo, kad už tai gresia baudžiamoji atsakomybė. Jis automobilyje važiavo vienas (b. l. 75–78).

Liudytojas G. Č.ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo 9 d., jam dirbant kartu su tyrėju R. S. ekipaže 5016 (duomenys neskelbtini) apie 11.10 val. sustabdė automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus J. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Apie 11.15 val. pirmu tikrinimu nustatyta 2,25 promilės etilo alkoholio girtumas, antru tikrinimu 11.30 val. nustatytas 2,20 promilių etilo alkoholio girtumas. Užpildytas neblaivumo nustatymo aktas. 12.00 val. automobilis išvežtas į UAB „Varimeda, saugojimo aikštelę (b. l. 54–56).

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. J.parodė, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis jį nusipirko maždaug prieš mėnesį, tačiau pirkimo pardavimo sutarties neužpildė. Nežinojo, jog tėvas J. J. paėmė jo automobilį ir jį neblaivų už vairo sulaikė pareigūnai, todėl nieko apie įvykio aplinkybes papasakoti negali. Kai grįžo po darbo pastebėjo, kad kieme nėra jo automobilio, tėvas jau buvo tą vakarą namie ir papasakojo jam kas atsitiko. Pretenzijų dėl to, kad tėvas tada paėmė automobilį jis neturi, nes automobilis buvo apgadintas dar iki šio įvykio. Prašo jam automobilį grąžinti, nes jis priklauso jam. (b. l. 58–61).

Iš 2020 m. rugsėjo 9 d. Neblaivumo nustatymo akto matyti, kad J. J. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, pirmo tikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 9 d., 11.15 val., alkoholio matuokliu „Alkotest 6810“ Nr. ARFM0441, patikros sertifikato Nr. 1218676 buvo nustatytas 2.25 promilės etilo alkoholio, antro tikrinimo metu 2020 m. rugsėjo 9 d., 11.30 val., buvo nustatyta 2.20 promilės etilo alkoholio girtumas (b. l. 15).

Iš kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas J. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu (b. l. 19).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodoma, kad automobilio „Honda Civic“ vidutinė rinkos vertė – 780 Eur (su PVM) (b. l. 20).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus vienas kitą papildančius ir tarpusavyje sutampančius įrodymus bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog J. J. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Honda Civic“, kai jo iškvėptame ore tikrinimo metu buvo ne mažiau kaip 2,20 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad J. J. vairavo automobilį būdamas neblaivus, taip pat patvirtina liudytojo G. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kurių objektyvumu abejoti teismas neturi jokio pagrindo. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo ir byloje esantys objektyvūs duomenys – alkotesterio, kurio patikra nagrinėjamo įvykio metu buvo galiojanti, rodmenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti, taip pat kiti neblaivumo nustatymo akte esantys duomenys. Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi J. J. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, J. J. su tuo sutiko, taip pat sutiko su jam siūloma bausmės rūšimi – bauda (b. l. 95–97).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę J. J., atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. teistumas išnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka (b. l. 86–91), nedirba. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti J. J. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2 500 Eur) iki 2 000 MGL (100 000 Eur) dydžio. Teismas daro išvadą, kad 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudos paskyrimas J. J., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes bei į tai, kad jis buvo baustas administracine tvarka, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Kadangi J. J. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį ir į tai, kad J. J. nedirba, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti J. J. baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Honda Civic“ vertės dydžio sumos konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

J. J. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Honda Civic“, todėl jis laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė tretiesiems asmenims, kurie nieko nežinojo apie tai, kad ši transporto priemonė bus panaudota nusikalstamai veikai daryti. Siekiant užtikrinti taisomąjį ir prevencinį poveikį, esant nustatytoms visoms turto konfiskavimo sąlygoms, iš J. J. konfiskuotina automobilio „Honda Civic“ vertę atitinkanti pinigų suma valstybės naudai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertės – 780 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo numatytus turto konfiskavimo tikslus bei teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo J. J. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

J. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79–81). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Bylos duomenimis, automobilis „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 9 d. buvo priverstinai nuvežtas į UAB „Varimeda saugojimo aikštelę. Transporto priemonės nuvežimo kaina 59 Eur su PVM, vienos saugojimo paros kaina 9 Eur su PVM (b. l. 11, 31–32). Šios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtos išlaidos dėl automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimo nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (22 paros), pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. J..

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3 750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. J. paskirti bausmę – 50 MGL (2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis išieškoti iš J. J. konfiskuotino turto – automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 780 Eur su PVM.

Automobilį „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti savininkui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio 5 punktu pripažinti proceso išlaidomis Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patirtas išlaidas už automobilio „Honda Civic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo paslaugų suteikimą ir iš J. J. priteisti 59 Eur (penkiasdešimt devynis eurus) už transporto priemonės nuvežimą bei už saugojimą nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos (22 paros), skaičiuojant vienos saugojimo paros kainą – 9 Eur (devynis eurus), t. y., 198 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus), viso iš J. J. priteisti – 257 Eur (du šimtus penkiasdešimt septynis eurus) proceso išlaidų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

J. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

J. J. išaiškinti, kad:

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): (duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, AB DNB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; (duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; (duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, AB „Swedbank“; (duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas;

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

J. J. taip pat išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Augustė Juozapavičienė