Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-05-13 · Byla Nr. N-444-852-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-13
Bylos Nr.
N-444-852-11
Teisminio proceso Nr.
4-07-3-00492-2010-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N444-852/2011Teisminio proceso Nr. 4-07-3-00492-2010-2Procesinio sprendimo kategorijos: 45.4.4; 45.4.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarimo V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė : I.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2010 m. vasario 26 d. nutarimu pripažino V. J. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir skyrė galutinę subendrintą nuobaudą – 3000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nuobauda skirta už tai, kad V. J. 2010 m. vasario 15 d., apie 17.00 val., ties Gumbinės g. 10A namu, Šiauliuose, vairuodamas automobilį Audi, v. n. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga, neįsitikino, kad tai daryti saugu, atsiradus kliūčiai nesustojo ir kliudė iš galo stovėjusį automobilį, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, bei pasišalino iš įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 134, 231.1 punktų reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. J. prašo sušvelninti skirtą nuobaudą – sumažinti piniginę baudą ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Paaiškina, kad pažeidimą pripažįsta, neginčija, kad matė automobilį Hyundai Sonata, tačiau dėl slidaus kelio ir gausaus sniego nuslydo nuo sniego gūbrio ir nepajuto, kad kliudė automobilį, todėl nuvažiavo. Jokių galiojančių nuobaudų neturi. 2010 m. vasario 15 d. skubėjo į vaistinę žmonai vaistų. Hyundai automobilio savininkę gerai pažįsta, grįžęs būtų taikiai išsprendęs problemą. Šiuo metu nuostoliai atlyginti. Paaiškina, kad žmona vairuotojo pažymėjimo neturi, be to sunkiai serga, ją tenka vežioti pas gydytojus ir į procedūras. Kartu su šeima gyvena senyvo amžiaus žmonos motina. Vairuotojo pažymėjimas jam ypač reikalingas. Šeimos turtinė padėtis sunki, jo gaunamas atlyginimas minimalus, žmona nedarbinga, dukra – pirmo kurso studentė, pajamų neturi.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja: II.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

V. J. kaltinamas padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje nustatytus administracinius teisės pažeidimus. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės neginčija, jog jo vairuojamas automobilis galėjo kliudyti ir apgadinti kitą automobilį ir kelia tik nuobaudos individualizavimo klausimą, tačiau tuo pačiu apeliantas nurodo, jog jis nejuto, kad sukėlė eismo įvykį ir iš eismo įvykio vietos pasišalino nesąmoningai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N444-4788/2009, taip pat Administracinių teismų praktika Nr. 1, P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatytas administracinis teisės pažeidimas pagal gali būti padaromas tik tyčia, t. y. kai asmuo suvokia padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalina sąmoningai, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės (pvz. nutartys administracinėse bylose Nr. N16-2330/2007, N63-2972/2010, N62-5002/2010 ir t. t.). Iš pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas apskritai netyrė apelianto kaltės formos, nors, kaip nustatyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, tai vienas iš esminių ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo sudėties elementų. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš byloje esančių apelianto paaiškinimų matyti, kad jis nuosekliai teigė nejutęs automobilių kontakto (b. l. 11, 14, 24). Teisėjų kolegija, įvertinusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką analogiškose bylose – kai yra sprendžiamas klausimas, ar asmuo suvokė sukėlęs eismo įvykį, daro išvadą, kad ypač svarbus yra eismo įvykyje dalyvavusio automobilio apgadinimo mastas bei pobūdis, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojo veiksmai po eismo įvykio, kitos aplinkybės, kurios nagrinėjamoje byloje tirtos nebuvo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N63-938/2010, N444-1500/2010, N444-1942/2010). Byloje užfiksuoti automobilių apgadinimai (b. l. 5-8) neleidžia vienareikšmiškai spręsti, ar asmuo galėjo justi automobilių kontaktą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad po kurio laiko pats atsakomybėn patrauktas asmuo grįžo į įvykio vietą. Pirmosios instancijos teismas neapklausė pareigūnų, tiesiogiai bendravusių su asmeniu, pranešusiu apie pažeidimą, esant abejonių, nekvietė ekspertų, kurie įvertintų automobilių apgadinimų mastą ir padėtų nustatyti susidūrimo intensyvumą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netirdamas administracinėn atsakomybėn paraukto asmens iškeltos versijos ir jos nepaneigdamas, nesilaikė ATPK 248 straipsnio reikalavimų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išsiaiškinti bylos aplinkybes, todėl skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, jis naikintinas, o administracinė byla grąžintina nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

V. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 26 d. nutarimą V. J. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius