- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-05-14
- Bylos Nr.
- A-556-487-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Piškinaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- G. O., S. O.
- Atsakovas
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų G. O. ir S. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. O. ir S. O. skundą atsakovui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai G. O. ir S. O. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu (b. l. 7-8) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydami panaikinti atsakovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir atsakovas) 2006 m. vasario 10 d. nurodymus Nr. (21.4)-G11-21 ir Nr. (21.4)-G11-22.
Pareiškėjai paaiškino, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. vasario 10 d. nurodymais Nr. (21.4)-G11-21, Nr. (21.4)-G11-22 įpareigojo pareiškėjus pateikti raštiškus paaiškinimus, atsakant į nurodymuose užduotus klausimus bei pateikti dokumentus. Pareiškėjų manymu, mokesčių administratorius turi tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų, todėl teisę reikalauti pateikti duomenis ir dokumentus ir tuo tikslu duoti privalomus nurodymus turi tik mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų numatytais atvejais. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintų Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklių 4 punktu nustatyta, jog pareigūnas nurodymą duoda šiais atvejais: kai būtina atvykti pas mokesčių administratorių; mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; kai būtina pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; kai būtina gauti iš asmenų, tarp jų kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopija) apie to arba kito asmens turtą, pajamas išlaidas ir veiklą. Pareiškėjams nepranešta, kokiu pagrindu mokesčių administratorius pateikė reikalavimą pateikti raštišką paaiškinimą ir ar šis reikalavimas susijęs su mokesčių administratoriaus teisių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu. Kadangi mokesčių administratorius nenurodė, kokiu pagrindu reikalauja pateikti informaciją, todėl nėra galimybių įsitikinti, jog mokesčių administratoriaus veiksmai yra teisėti ir atliekami įstatymų suteiktos kompetencijos ribose. Pareiškėjų manymu, mokesčių administratorius piktnaudžiauja savo teise, todėl šie nurodymai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų skundą (b. l. 18-19) prašė skundą atmesti.
Atsakovas paaiškino, kad VMI prie FM 2005 m. gegužės 6 d. pavedimu Nr. 149-36 įpareigojo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją atlikti mokestinį tyrimą dėl pareiškėjų gaunamų pajamų, turimo turto ir su jais susijusių mokesčių apskaičiavimo ir sumokėjimo. Vykdant šį pavedimą Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gyventojų mokesčių tarnyboje buvo paruošta 2005 m. gegužės 26 d. mokestinio tyrimo užduotis Nr. (21.4)-G20-138 dėl pareiškėjų gautų pajamų ir mokėtinų mokesčių 2001-2003 m. laikotarpiu. Siekiant gauti duomenis, reikalingus mokestiniam tyrimui atlikti, atsakovas paruošė ir bandė įteikti pareiškėjams 2005 m. birželio 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymus Nr. (21.4)-G11-130 ir Nr. (21.4)-G-11-131, kviečiant atvykti pasirašyti dokumentus Kauno apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, registruotais laiškais, tačiau to padaryti nepavyko, nes pareiškėjai neatvyko, registruoti laiškai liko neįteikti, nors pareiškėjai deklaravo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašyta mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 214-G20138, kurioje buvo nurodyta, jog tikslinga atlikti pareiškėjų mokestinį patikrinimą. 2005 m. rugsėjo 6 d. buvo įformintas pavedimas tikrinti Nr. 21-08-05-41-3, kuriuo pavesta patikrinti G. O. fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. 2005 m. rugsėjo 28 d. buvo įformintas analogiškas pavedimas tikrinti S. O. Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 121 straipsnio 3 dalis numato, jog mokesčių administratorius turi teisę pradėti faktinį mokesčių mokėtojo patikrinimą be pranešimo apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą tais atvejais, kai yra pagrįstos rizikos, kad mokesčių mokėtojas gali paslėpti ar sunaikinti patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių patikrinimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų. Vėlesni bandymai įteikti mokesčių administratoriaus 2005 m. spalio 20 d. nurodymus Nr. (21.4)-G11-200, Nr. (21.4)-G11-201 nepavyko. 2005 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (22.5-21.4)-K-9308 buvo kreiptasi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą dėl mokesčių administratoriaus nurodymų įteikimo pareiškėjams, tačiau ir tokiu būdu nurodymų įteikti nepavyko. Šie faktai patvirtina, kad mokesčių administratorius negalėjo gauti duomenų apie pareiškėjų turtą ir pajamas, gauti patikrinimui reikalingus dokumentus, dėl ko pasunkėjo patikrinimo atlikimas. Atsakovas taip pat nurodė, kad 2006 m. vasario 10 d. mokesčių administratoriaus nurodymų Nr. (21.4)-G11-21 ir Nr. (21.4)-G11-22 turinys leidžia spręsti, jog pareiškėjams buvo užduoti klausimai, susiję su turto ir pajamų įgijimo pagrįstumu, jų nurodymu deklaracijoje bei dokumentų pateikimu. Todėl laikytina, kad nurodymai buvo duoti pagrįstai ir teisėtai, laikantis VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintos formos FR0706 užpildymo taisyklių. Jų turinys neabejotinai sietinas su mokesčių administratoriaus pagrindine funkcija, numatyta MAĮ 26 straipsnio l dalies 7 punkte.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. spalio 23 d. sprendimu (b. l. 71-73) pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas nustatė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. vasario 10 d. nurodymais Nr. (21.4)-G11-21, Nr. (21.4)-G11-22, kurie buvo įteikti 2006 m. kovo 17 d. ir 2006 m. kovo 23 d., įpareigojo pareiškėjus pateikti raštiškus paaiškinimus, atsakant į nurodymuose užduotus klausimus bei pateikti dokumentus (b. l. 13-16). Tokia mokesčių administratoriaus funkcija numatyta Mokesčių administravimo įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte, 33 straipsnio l dalies 7 punkte. Vadovaujantis MAĮ 33 straipsnio, 49 straipsnio, 62 straipsnio nuostatomis, VMI prie FM 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 buvo patvirtintos Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklės. Teismas nurodė, kad vykdant VMI prie FM 2005 m. gegužės 6 d. pavedimą Nr. 149-36 (b. l. 20-21) Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Gyventojų mokesčių tarnyboje buvo paruošta 2005 m. gegužės 26 d. mokestinio tyrimo užduotis Nr. (21.4)-G20-138 dėl pareiškėjų gautų pajamų ir mokėtinų mokesčių 2001-2003 m. laikotarpiu (b. l. 23). Siekiant gauti duomenis, reikalingus mokestiniam tyrimui atlikti, atsakovas paruošė ir bandė įteikti pareiškėjams 2005 m. birželio 30 d. mokesčių administratoriaus nurodymus Nr. (21.4)-G11-130 ir Nr. (21.4)-G-11-131, kviečiant atvykti pasirašyti dokumentus, registruotais laiškais, tačiau to padaryti nepavyko. 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo surašyta mokestinio tyrimo rezultatų ataskaita Nr. 214-G20138, kurioje buvo nurodyta, jog tikslinga atlikti pareiškėjų mokestinį patikrinimą (b. l. 30-38). 2005 m. rugsėjo 6 d. buvo įformintas pavedimas tikrinti Nr. 21-08-05-41-3, kuriuo pavesta patikrinti G. O. fizinių asmenų pajamų mokesčio apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą, o 2005 m. rugsėjo 28 d. buvo įformintas analogiškas pavedimas tikrinti S. O. (b. l. 39-43). Teismas nustatė, kad vėlesni bandymai įteikti mokesčių administratoriaus 2005 m. spalio 20 d. nurodymus Nr. (21.4)-G11-200, Nr. (21.4)-G11-201 nepavyko, nes 2005 m. spalio 21 d. nuvykus į G. O. darbovietę nurodymas nebuvo įteiktas, G. O. atsisakė jį priimti ir pagrasino Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojams susidorojimu, dėl ko buvo kreiptasi į Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariatą, kuriame buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 56-58). 2005 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. (22.5-21.4)-K-9308 buvo kreiptasi į Santakos policijos komisariatą dėl mokesčių administratoriaus nurodymų įteikimo pareiškėjams, tačiau ir tokiu būdu nurodymų įteikti nepavyko (b. l. 47-50). Teismas konstatavo, kad mokesčių administratorius (jo pareigūnas), ginčijamus nurodymus pareiškėjams davė vykdant mokesčių administratoriaus teises mokesčių mokėtojo atžvilgiu, nurodymai atitinka VMI prie FM 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintas Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisykles, nurodymų Nr. (21.4)-G11-21 ir Nr. (21.4)-G11-22 turinys leidžia spręsti, jog pareiškėjams buvo užduoti klausimai, susiję su turto ir pajamų įgijimo pagrįstumu, jų nurodymu deklaracijoje bei dokumentų pateikimu, pareiškėjai MAĮ 2 straipsnio 15 punkto prasme yra mokesčių mokėtojai.
III.
Pareiškėjai apeliaciniu skundu (b. l. 76-79) prašo apeliacinį skundą patenkinti - panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismo išvadą, kad mokesčių administratorius veikė jam suteiktų teisių ir įgaliojimų ribose, padarė neatsižvelgdamas į tai, jog, prieš pradedant patikrinimą, apie jį supažindinamas mokesčių mokėtojas (MAĮ 120 str.,121 str.).
2. Mokesčių mokėtojas turi teisę reikalauti, kad mokesčių administratorius, atlikdamas administravimo veiksmus mokesčių mokėtojo atžvilgiu, tiksliai laikytųsi mokesčių teisės aktuose numatytų procedūrų ir neviršytų jam suteiktų įgaliojimų (MAĮ 36 str. 1 d. 9 p.), tačiau šios teisės negali realizuoti jei apie mokesčių administratoriaus atliekamą patikrinimą gali tik suvokti iš pateikiamų dokumentų turinio, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas.
3. Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja būtinumą teisės normas formuluoti aiškiai ir nedviprasmiškai, ginti teise besiremiantį suinteresuotų asmenų pasitikėjimą (teisėtus lūkesčius). Ypač svarbu, kad šiais reikalavimais būtų grindžiama mokesčių sistema. Mokesčių teisė turi remtis apmokestinimo aiškumo principu. Mokesčių teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžtas mokestinės prievolės turinys, jos atsiradimo, vykdymo ir pasibaigimo tvarka ir pagrindai (MAĮ 9 str.). Reikalavimas pateikti paaiškinimus ir dokumentus, nepranešant apie atliekamą patikrinimą ir nenurodant įstatyminio pagrindo, yra neteisėtas ir pažeidžia mokesčių mokėtojų teises.
4. Pareiškėjas vadovaujasi MAĮ 32 straipsnio 1 dalies 6 punktu, MAĮ 33 straipsnio 1 dalies 13 punktu, MAĮ 41 straipsniu, VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VA -102.
5. Teismas neteisingai aiškino įstatymą, nurodant, jog mokesčių administratoriaus nurodymas dėl mokesčių mokėtojo paaiškinimo apie pajamų įgijimo pagrįstumą pateikiamas vadovaujantis VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA-93 patvirtintomis Mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 formos užpildymo taisyklėmis. Pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti bei jos įvykdymo tvarka nustatyta VMI prie FM viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VA -102. Pagal savo paskirtį ir turinį Mokesčių administratoriaus nurodymo formos užpildymo taisyklės yra procesinio pobūdžio teisės aktas, reglamentuojantis MAĮ įtvirtintų subjektyvinių teisių įgyvendinimą. Todėl šios teisės įgyvendinimas, pažeidžiant nustatytas proceso normas, prieštarauja MAĮ 32 straipsnio 3 punkte įtvirtintai mokesčių administratoriaus pareigai tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjų apeliacinį skundą (b. l. 83-84) prašo jį atmesti.
Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, išdėstytais pirmosios instancijos teismui. Pažymi, kad atsakovas, pradėjęs patikrinimą be pranešimo apie jį, turėjo galimybę gauti priešpriešinę informaciją apie asmenis, su kuriais sutuoktiniai sudarinėjo sandorius, gavo pajamas ir tokiu būdu neužvilkinti patikrinimo atlikimą. Taip pat nurodo, kad atsakovas, surašydamas mokesčių administratoriaus nurodymą forma FR0706, pagrįstai ir teisėtai panaudojo būtent šią formą, nes pildant šią formą mokesčių administratoriui suteikiama daugiau teisių ir galima gauti įvairesnę informaciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatu o j a:
IV.
Mokesčių administravimo įstatymas nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojų teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus (MAĮ 1 str. 1 d.). Mokesčių administratoriaus teisės įtvirtintos Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje, tarp kurių numatyta ir teisė „duoti mokesčių mokėtojui, taip pat kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims (kai tai susiję su mokesčių administratoriaus teisių mokesčių mokėtojo atžvilgiu įgyvendinimu) privalomus vykdyti nurodymus atvykti pas mokesčių administratorių, jei tai būtina jo funkcijoms atlikti; duoti nurodymus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto bei pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais“ (MAĮ 33 str. 7 p.). Minėta teisė, vykdant mokesčių administratoriui vieną iš priskirtų funkcijų – kontroliuoti, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai (MAĮ 26 str. 1 d. 7 p.), realizuota priimant skundžiamus 2006 m. vasario 10 d. nurodymus (b.l. 13-16). Pastarųjų nurodymų priėmimas neprieštarauja mokesčių administratoriaus priskirtoms funkcijoms ir numatytoms teisėms. Apeliacija į tai, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog mokesčių administratorius veikė jam suteiktų teisių ir įgaliojimų ribose, padaryta neatsižvelgiant į tai, kad, prieš pradedant patikrinimą, apie jį supažindinamas mokesčių mokėtojas, visiškai nepagrįsta.Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 121 straipsnio 1 dalį mokesčių administratorius, prieš pradėdamas mokesčių mokėtojo patikrinimą, privalo įteikti mokesčių mokėtojui pranešimą apie numatomą mokestinį patikrinimą. Tačiau mokestinis patikrinimas (mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais – ir kitose srityse) yra bendras vardiklis. Jis apima tam tikrų veiksmų visumą, reikalingą viešojo administravimo subjektui atlikti išsamų, pagrįstą faktiniais duomenimis patikrinimą ir suformuluoti mokestinio patikrinimo išvadą, sukelsiančią teisines pasekmes tiek pačiam mokesčių administratoriui, tiek mokesčių mokėtojui. Įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs nuostatos, kad apie kiekvieno mokestinio patikrinimo metu atliekamą mokesčių administratoriaus veiksmą būtų informuojamas mokesčių mokėtojas. Priešingu atveju mokestinio patikrinimo atlikimo laikotarpis taptų neapibrėžtas laike, kiltų pagrįsta rizika materialios tiesos nustatymui ir mokesčių administratoriui teisės aktuose iškeltų uždavinių atlikimas pasunkėtų, o galimai pasidarytų ir visai neįmanomas. Siekiant išvengti šių negatyvių padarinių, mokesčių administratorius apskritai turi teisę pradėti mokesčio mokėtojo patikrinimą be pranešimo apie pavedimo atlikti patikrinimą išrašymą. Tai gali būti padaryta tais atvejais, kai yra pagrįstos rizikos, kad mokesčių mokėtojas gali paslėpti ar sunaikinti patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, arba yra kitų aplinkybių, dėl kurių patikrinimas taptų neįmanomas arba jo atlikimas ypač pasunkėtų (MAĮ 121 str. 3 d.). Svarbu nustatyti, jog tokia rizika pagrįsta, t. y. turi būti surinka pakankamai įrodymų, leidžiančių teigti, jog mokestinis patikrinimas, pranešus apie jo atlikimą, taps beprasmiu arba pats pranešimas ne dėl nuo mokesčių administratoriaus priklausančių aplinkybių negalimas.Nagrinėjamoje administracinėje byloje surinktų duomenų pagrindu (bandymai įteikti mokesčių administratoriaus dokumentus registruotais laiškais, atvykstant į G. O. darbovietę, kreipiantis į policijos komisariatą) teigtina, jog mokesčių administratoriaus pasirinktas elgsenos variantas buvo pagrįstas ir atitiko Mokesčių administravimo įstatymo 121 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę. Taigi apeliacinio skundo motyvai, susiję su pareiškėjų teisių pažeidimu dėl nepranešimo apie mokestinį patikrinimą, pripažintini niekuo neparemtais. V. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. VA - 93 buvo patvirtinta mokesčių administratoriaus nurodymo FR0706 forma ir jos užpildymo taisyklės. Skundžiami mokesčių administratoriaus 2006 m. vasario 10 d. nurodymai G. O. ir S. O. atitinka tiek pačią formą FR0706, tiek jos turiniui keliamus reikalavimus. 2006 m. vasario 10 d. nurodymuose, duotuose mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais, išpildytos visos 2004 m. gegužės 13 d. įsakymo II skyriaus, reglamentuojančio formos FR0706 užpildymą, nuostatos, todėl šiuo aspektu viešojo administravimo subjekto veiksmuose jokių pažeidimų nenustatyta. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. VA – 102 „Mokesčių administratoriaus nurodymo asmeniui pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti FR0698 formos ir jos užpildymo taisyklės“ mokesčių administratorius vadovautis neprivalėjo, kadangi taisyklės skirtos įgyvendinti mokesčių administratoriaus nurodymą asmeniui pateikti paaiškinimus tik apie turto įsigijimo ir (ar) pajamų gavimo šaltinius. Tuo tarpu mokesčių administratoriaus nurodymas pagal formą FR0706 apima gausesnį skaičių klausimų mokesčių mokėtojo atžvilgiu. Toks nurodymas duodamas: 1) kai būtina atvykti pas mokesčių administratorių; 2) mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo, turto ir pajamų deklaravimo bei apskaitos tvarkymo klausimais; 3) kai būtina pašalinti aplinkybes ir sąlygas, trukdančias mokesčių administratoriui tinkamai atlikti savo funkcijas; 4) kai būtina gauti iš asmenų, tarp jų kredito įstaigų, funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentų nuorašus, kompiuterinių laikmenų duomenis (kopijas) apie to arba kito asmens turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. Mokesčių administratoriui suteikiama teisė, priklausomai nuo mokestinio patikrinimo metu iškeltos užduoties pobūdžio, pasirinkti nurodymo formą. Jei siekiama gauti vien tik paaiškinimus apie turto įsigijimą ir (ar) pajamų gavimo šaltinius, pakankamas nurodymas išreikštas forma FR0698, tačiau jei mokestinio patikrinimo tema yra akivaizdžiai platesnė mokesčių administratorius turi nurodymą užpildyti pagal kitą formą. Formos pasirinkimas sietinas su mokesčių administratoriaus konkrečios užduoties apimtimi. Byloje surinkti įrodymai leidžia tvirtinti, kad mokesčių administratoriui vadovaujantis pareiškėjų nurodomu Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 21 d. įsakymu nebūtų buvusi suteikta galimybė 2006 m. vasario 10 nurodymuose įrašyti tuos klausimus, kurie yra, taip užkertant kelią galimai mokėtinų mokesčių apskaičiavimui. Todėl, šiuo atveju, prieštaravimo Mokesčių administravimo įstatymo 32 straipsnio 3 punktui (mokesčių administratoriaus pareiga tiksliai laikytis mokesčių teisės aktų) nenustatyta.Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Jo naikinimui ar keitimui pagrindų nėra. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija nutaria: Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. spalio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą, o G. O. ir S. O. apeliacinį skundą atmesti.Nutartis neskundžiama. Teisėjai Anatolijus Baranovas Nijolė Piškinaitė Arūnas Sutkevičius