Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) vadovu, teistas 2010-03-03 Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 222 str. 1 d. 12 MGL dydžio (1560 Lt) bauda, bauda sumokėta 2010-06-02, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 270 straipsnio 3 dalį, BK 287 straipsnio 1 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. R. kaltinamas tuo, kad jis 2011-12-14, apie 15.30 val., panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš ikiteisminio tyrimo pareigūno atlikti neteisėtus veiksmus jo naudai, o būtent: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. L. apklausus liudytoją M. R., paskambinęs telefonu tyrėjai L. L., esančiai Šiaulių m., Purienų g. 48, tarnybinėse patalpose, ir kalbėdamas agresyviai ir pakeltu tonu, priekaištavo, jog ji neteisingai surašė jo sūnaus M. R. apklausos protokolą, kad ji bando pakreipti tyrimą G. R. nenaudinga linkme, grasinančiai teiravosi, ar jam reikės imtis priemonių bei pareiškė, kad tuoj pas ją vėl ateis M. R. ir pareikalavo atlikti neteisėtus veiksmus: surašyti naują M. R. apklausos protokolą - taip kaip turi būti G. R. manymu, o jau surašytą apklausos protokolą iš bylos išimti.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad jis 2011-12-14, apie 15.30 val., paskambinęs telefonu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus tyrėjai L. L., esančiai Šiaulių m. Purienų g. 48, tarnybinėse patalpose, pasikėsino sukurstyti tyrėją L. L. suklastoti oficialų dokumentą, o būtent: pareiškė, kad tuoj pas ją ateis M. R. ir pareikalavo atlikti neteisėtus veiksmus: surašyti naują M. R. apklausos protokolą, o jau surašytą apklausos protokolą iš bylos išimti, taip suklastojant M. R. apklausos protokolą ir sunaikinant duomenis apie anksčiau M. R. duotus parodymus, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes tyrėja L. L. atsisakė atlikti G. R. reikalaujamus veiksmus.

Kaltinamasis G. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 metų pavasarį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš privačios miško valdos, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančios J. D., kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo miško medžių iškirtimą ir slapta pagrobė 120 m medienos, tuo padarydamas nukentėjusiajam J. D. 3770 Lt 40 ct turtinę žalą.

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad jis 2011 metų pavasarį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, (duomenys neskelbtini), iš privačios miško valdos, kadastrinis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančios J. D., kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini), organizavo miško medžių iškirtimą, pažeisdamas teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, o būtent Miškų įstatymo (1994-11-22 Nr. I-671 (2001-07-01 red.)) 10 str. 2 d., Aplinkos ministro 2010-01-27 įsakymu Nr. D1-79 „Dėl miško kirtimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Miško kirtimo taisyklių 2, 7, 8 punktus, dėl ko buvo padaryta nedidelė žala augmenijai ir galėjo atsirasti kitų nesunkių padarinių aplinkai.

Kaltinamasis G. R. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino, paaiškino, kad tai jo buvusios žmonos kerštas jam dėl skyrybų. Savo vardu jis nieko neturi, viskas buvo uošvio vardu, sūnaus vardu. Žino (duomenys neskelbtini) esantį mišką. 2004 metais šį mišką rado skelbime, jis pinigus mokėjo, o užrašyti jį nusprendė uošvio vardu, nes yra jis pats yra teistas, turi įsipareigojimų. Mišką kirto 2006-2008 metais, 2010 metais darė valymus. 2011 metais nekirto. Aukštelkėje miškas sūnaus vardu. Supranta, kad teisiškai priklauso J. D.. Kai reikėdavo, tai ir gaudavo leidimą. Uošvis visą laiką duodavo leidimą. Uošvis jokių pretenzijų jam neturi. Leidimai išduodami J. D. vardu, o jis jais rūpinosi. 2011 metais leidimo nebuvo, o buvo 2010 metais. Dėl epizodo, susijusio su skambučiu tyrėjai L. L., jis parodė, kad yra telefonu kalbėjęs su L., o 2011-12-14 neprisimena, ar jai skambino. Jokių grasinimų nebuvo. Žino, kad sūnus buvo apklaustas liudytoju, bet kada, neprisimena. Po apklausos su sūnumi nebendravo, susitiko kitą dieną. Tuo metu telefonas buvo išjungtas. Turi vieną telefoną, kuriuo ir naudojasi - 867400428. UAB „(duomenys neskelbtini)“ telefonu gali naudotis visi. Ten jis dirba nuo 2012-06-16. Tuo metu jis nedirbo, buvo akcininkas. 2012 metų sausio mėnesį gal sūnus skambino, neprisimena, turi savo telefoną.

Nukentėjusiojo atstovė J. R. parodė, kad nuo 2009 metų gyvena Norvegijoje. 2011 metais, gal balandžio 5 d., sužinojo, kad pjaunami jos miškai. Vienas miškas jos, kitas - tėvo vardu. Miškas įsigytas 2004 metais, kai skyrėsi, turtą pasidalino draugiškai. Kaltinamasis pretenzijų neturėjo. Miškas priklauso jos tėvui. Tėvukas sakė, kad jis yra atidavęs mišką, o dabar jis iš viso nebesusigaudo. G. R. tėvuką buvo nusivežęs ir tėvukas, kaip ir leido G. R. kirsti. Bijo baudų dėl neteisėtų kirtimų. Ji jokių pretenzijų neturi, tėvukas taip pat neturi pretenzijų. Tėvukas nieko nesusigaudo, jam demencija, liga nustatyta apie 2008 m. Tėvukas, kai jai atidavė mišką, galvojo, kad G. jai kaip vyras padeda tvarkyti. Jis ir padėjo santuokos metu. Tėvukas nelabai žino apie skyrybas. Tėvas kirsti medžių nevažiavo, važiavo tik išsiimti įgaliojimų ten į tą agentūrą su G. R., kažkur 2010 metų žiemą. Ji galiojimą anuliavo, nes G. R. visai svetimas žmogus, o jie išsiskyrę. Kai tėvukas su R. važiavo išsiimti leidimo, jis jau turėjo pirmos grupės psichinę negalią.

Nukentėjusioji L. L. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu dėl vagystės buvo apklausai kviečiami liudytojai. Po apklausų kai kurie liudytojai pakeitė parodymus. Kitą dieną po liudytojų apklausos į apklausą turėjo atvykti G. R.. Jam neatvykus, ji paskambino telefonu. Telefonu jie buvo bendravę, todėl jo balsas jai buvo žinomas. Telefonu jis išreiškė nepasitenkinimą. G. R. telefonu sakė, kad ji negražiai elgiasi su liudytojais. Kalbėjo pakeltu tonu. Kažkur gruodžio mėnesio viduryje buvo jo prašymas apklausti liudytoju M. R.. Po apklausos asmeniniu telefonu į jos asmeninį telefoną paskambino G. R. ir pakeltu tonu pasakė, kad ji nori pasukti viską ne jo naudai, kad ne taip apklausė jo sūnų. Pasakė, kad ateis jo sūnus ir ji turinti pakeisti sūnaus apklausos protokolą. Pasakė jam, kad gali surašyti papildomą protokolą, o pirminį paliks. Tuo pokalbis ir baigėsi, sūnus neatvyko. Priekaištavo, kad ji parašė blogai sūnaus apklausos protokolą. Sakė, kad ne taip ji parašė dėl sąvartyno. Iš jo pasakymo telefonu suprato, kad jis imsis kokių tai priemonių dėl jos, o jo fantazija tai beribė. Kokios tai bus priemonės, nepaaiškino. Šiuos žodžius suprato kaip spaudimą. Kai pateikė jam įtarimą, jis elgėsi neadekvačiai, sakė, kad nesirašys. Po to, nusiramino. Po G. R. apklausos bylą perdavė kitam tyrėjui. Mano, kad tai buvo pasikėsinimas sukurstyti – liepė perrašyti sūnaus protokolą, o seną išimti. Mano, kad iš jo pusės buvo toks sumanymas. Pasakė, kad ji gali surašyti papildomą protokolą. Bendrų veiksmų nebuvo. G. R. neatvykdavo į apklausas, ji turėdavo jo ieškoti. Kiekvieną kartą atsisakinėdavo pasirašinėti, norėjo dokumentus pasiimti nepasirašęs. Pirmiausiai pagalvojo, kad tas grasinimas yra susijęs su darbu, su išmetimu iš darbo. Ją tokie žodžiai išgąsdino. M. R. apklausos protokolas turėjo didelę įrodomąją reikšmę. Pakeisti protokolą, jį išimti neleidžia BPK. Pildyti galima, bet šalinti ne. Jai grėstų atsakomybė, jei pašalintų protokolą iš bylos. Jo reikalavimas buvo neteisėtas. Papildomos apklausos turėtų prašyti pats liudytojas. Įtariamasis gali prašyti susipažinęs. G. R. nebuvo susipažinęs su M. R. apklausos protokolu. Įpareigojimo nebendrauti nebuvo. Skambučio sulaukė po 5 minučių, išėjus M. R. iš jos kabineto. G. R. jau buvo apklaustas. Iš pradžių, kai jai paskambino, jis sakė, kad ji blogai surašė apklausos protokolą, o jo sūnus nesuprato, ko ji klausė. Ji jam pasiūlė rašyti skundą. Tada pasakė, kad reikės imtis priemonių. Ji suprato, kad tos priemonės – tai kažkoks poveikis jai, bet tai nėra skundo rašymas prokuratūrai. Nemano, kad dėl skundų ji turėtų nukentėti. Jis jai sakė, kad ji daro liudytojams spaudimą, įspėdama juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kad jiems grės baudžiamoji atsakomybė. Jis pasakė, kad tuoj ateis sūnus ir ji turi perrašyti protokolą, bet sūnus neatėjo. Numerio dabar neatsimena. Tuo metu numerį atpažindavo, nes dažnai susiskambindavo. Tarnybinį pranešimą surašė tuoj po pokalbio. Jis pasakė: „ar man reikės imtis priemonių“. Kokių priemonių – neminėjo. Po tų žodžių ji viduje išsigando. Protokole užrašė tą, ką M. R. pasakojo. Jo išsakyti žodžiai: ji surašiusi ne taip, kaip reikia, reikia perrašyti, išimti. Pokalbio įrašo nedarė. Žodžiai surašyti tarnybiniame pranešime. Ji jo iki ikiteisminio tyrimo nepažinojo.

Liudytojas G. Š. parodė, kad G. R. pažįsta kaip D. žentą. Nežino, ar jo mišką išpjovė. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Yra vežęs žmones į Bridus 2 ar 3 kartus. Kada, neatsimena. Paliko prie šiukšlyno. G. R. tarp jų nebuvo.

Liudytojas M. R. parodė, kad jo senelio (J. D.) miškas yra Aukštrakiuose. Yra ten buvęs. 2005-2006 metais jie su tėvu mišką prižiūrėjo. Valė šakas ar kirto, nepamena. Tėvas turi daug miškų. Mano, kad ten nekirto. Tėvo santykiai su seneliu geri. Mama ant tėvo pyksta, kad išsiskyrė. Tėvas tą mišką nusipirko, ant senelių užrašė. Tai mama nori jam padaryt blogiau. Buvo apklaustas policijoje. Sutiko duoti parodymus. Jis iš karto tyrėjai sakė, kad ne taip surašyta. Pretenzijas sakė iš karto. Kai pasakė, kad yra ne taip, ji jam pasakė, kad čia nesvarbu. Jis nepapildė, nes nežino, kad taip galima, neprašė, kad papildomai apklaustų. Sakė, kad, važiuojant nuo Aukštelkės, yra sąvartynas. Perskaitęs suprato, kad viskas prieš jo tėvą surašyta. Apie apklausą su tėvu kalbėjo kitą dieną, tą pačią dieną nekalbėjo.

Liudytojas R. A. parodė, kad prisimena, kad ralio treniruotė buvo 2011-12-14, nes daug treniruočių nėra. Tą dieną važinėjosi po Kražių apylinkes, bandė trasą. Per treniruotes visada išjungia telefoną. Išvažiavo po pietų ir buvo iki apytiksliai po 17 val. vakaro. Telefonai buvo išjungti. Išvažiavo 13-14 val. po pietų. Apie 14 val. telefonas buvo išjungtas. Buvo išjungtas visos treniruotės metu, o įsijungė apie pusę penkių. Po treniruotės kažkas skambino kaltinamajam. Nežino, kas skambino. G. pažįsta apie 10 metų. Bendrauja visais klausimais, bet daugiausiai – ralio. Bendrauja su G. ir telefonu. Gali pasakyti jo numerį – (duomenys neskelbtini). Kito numerio neturi. M. tą dieną nematė. Į Šiaulius jie grįžo apie 18 val.

Liudytojas V. R. parodė, kad G. R. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2012 m. birželio mėn. Darbo santykiai su juo nutrūko 2013 m. sausio 28 d. Šioje įmonėje jis dirbo transporto vadovu. Darbinį telefoną jis turėjo. Telefono numeris, kurį turėjo kaltinamasis G. R., yra 861415550. Kai dirbo G. R., šiuo telefono numeriu daugiausiai naudojosi jis. Tuo metu, kai jis dirbo, tuo numeriu naudojosi jis pats. G. R. telefonu galėjo pasinaudoti jo sūnus, taip pat M. K.. Iki 2012 m. birželio mėn. telefonas būdavo paliktas kabinete. Telefonas nebuvo griežtai priskirtas darbuotojui. G. R. buvo sudarytos galimybės naudotis kitu telefonu. G. R. buvo poreikis darbo reikalais išvykti į užsienį. Jis užsiimdavo visuomenine veikla, bet su darbu suderindavo.

Liudytojas M. K. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2011 m. spalio iki 2012 m. birželio pabaigos vadybininku. Dirbdamas šioje įmonėje naudojosi vienu pagrindiniu įmonės telefonu, kuris būdavo kabinete. Telefono numerio pabaiga 550. Kadangi telefonas būdavo kabinete, juo galėdavo naudotis visi: direktorius, jis, buhalterė, darbininkai. 2011 m. gruodžio mėn. tuo telefonu galėjo naudotis. 2011 m. gruodžio mėn., prieš Kalėdas jis įmonei rengė finansinius dokumentus bankams ir buvo minėtame telefone radęs praleistą skambutį. Į jį atskambino. Prisistatė tyrėja ir jį palaikė G. R., liepė duoti parodymus. Nepamena, ar telefonu, ar liepė atvykti. Buvo kažkas panašaus, kad paskambinus tyrėjai ji nesiaiškino su kuo kalbasi. Nežino, ar jo ir G. R. balsai panašūs. Jis pasisakė, kad nėra G. R., bet vis tiek jį kvietė duoti parodymus. Atsakė, kad ne tuo adresu kreipėsi. Pokalbis nebuvo ilgas. Pasakė kelis sakinius ir padėjo ragelį. Iš aibės skambučių išskyrė šį skambutį, nes buvo laikotarpis, kai įmonėje dirbo nepilnu etatu, o savaitę iki Kalėdų ruošė dokumentus gauti kreditui dėl turtinių lėšų. Vienus dokumentus atmetė, reikėjo juos sutvarkyti ir juos dar tvarkė po Naujųjų metų. Jeigu telefonas yra bendro naudojimo, praktiškai į visus skambučius jis perskambina, nepaisant to, kad gal net ne jam skambina.

Liudytoja G. Ž. parodė, kad labai gerai prisimena šią baudžiamąją bylą. Tiksliai datos neprisimena, turėjo būti prieš Naujuosius metus, galėjo būti 2011 m. gruodžio 14 d. Jai teko bendrauti su kolege L. L., ir ji pastebėjo, kad kolegė yra sutrikusi. Pastaroji jai paaiškino, kad byloje dėl miško vagystės ji apklausinėjo liudytoją M. R., o jam išėjus iš kabineto, po kelių minučių jai paskambino įtariamasis G. R. ir jos pareikalavo perrašyti jo sūnaus parodymus. Taip pat sakė, kad jis imsis jos atžvilgiu priemonių. Ji bandė kažkaip savo kolegę nuraminti, sakė, kad teisingai, jog ji neperrašinėja protokolų. Dėl tų priemonių sakė, kad greičiausiai G. R., pastebėjęs, kad tyrimas vyksta jam nepalankia linkme, rašys prašymą, kad ją nušalinti. Kai jai buvo pavesta atlikti tyrimą toje byloje, ji puikiai suprato savo kolegės reakciją. Per jos beveik 23 metų darbo stažą, tai pirmas toks įtariamasis. Kai gavo šią bylą, ji norėjo ją kuo greičiau užbaigti. Prisimena, kad skambino G. R. telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kuris yra pažymoje apie anketinius duomenis. Telefono numeris įsimintinas, nes daug penketų. Ji kvietė jį telefonu į apklausą. Jis atsakė, kad galės, bet nežino valandos, atvyks tada, kada galės. Ji pasakė, kad yra suplanavusi savo darbą ir bet kuriuo momentu negalės jo priimti. Tada jo tonas pasikeitė, piktai pareiškė, kad nėra oficialaus kvietimo ir be oficialaus kvietimo jis niekur pas ją nevyks. Kai G. R. galų gale atvyko pas ją, pirmi jo žodžiai buvo: „aš su Jumis neturiu apie ką kalbėti, Jūs būsite nušalinta nuo bylos, Jums bus iškelta baudžiamoji byla“. Kiekvieną kartą, kai jai reikėdavo bendrauti su G. R., jai būdavo savotiška baimė, savotiškas nerimas, jai susidarė neprognozuojamo žmogaus įvaizdis.

Iš rašto dėl neteisėto miško kirtimo matyti, kad 2011-04-15 privačioje miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje J. D., esančioje (duomenys neskelbtini), neturint tam nustatytos formos leidimo, iškirsta 157,1 m³ medienos (1 t., 8 b. l.).

Iš reikalavimo pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2011-04-21 pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl savavališko J. D. priklausančio miško kirtimo ir vagystės (1 t., 12 b. l.).

Iš J. R. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2011-04-15 privačioje miško valdoje, nuosavybės teise priklausančioje J. D., esančioje (duomenys neskelbtini), iškirsta 157,1 m³ medienos, padaryta 3770,40 Lt žala (1 t., 14 b. l.).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 17-19 b. l.).

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. L. pateikė tarnybinį pranešimą ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ išduotą įeinančių, išeinančių skambučių išrašą (1 t., 135-136 b. l.).

Iš tarnybinio pranešimo ir įeinančių skambučių sąrašo matyti, kad 2011-12-14, 15.20 val. buvo skambinta iš telefoninio numerio 37061415550 (1 t., 137-138 b. l.).

Dėl veikos pagal BK 287 straipsnio 1 dalį

Kaltinamojo kaltės klausimas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus išsprendžiamas teismo nuosprendžiu. Nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai yra pagrindinė būtina sąlyga vertinant įrodymus.

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o to paties straipsnio 4 dalyje – kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Pagrindinė šio įstatymo saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nėra jokių objektyvių įrodymų, jog kaltinamasis G. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 287 straipsnio 1 dalyje.

G. R. neigė šiame kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, nurodydamas, kad yra telefonu kalbėjęs su tyrėja L. L., tačiau 2011-12-14 skambučio neprisimena, jokių grasinimų nebuvo. Nukentėjusioji L. L. kategoriškai nurodė, kad jai skambino G. R., o ne kitas asmuo, ir jis jai pasakė, kad ji negražiai elgiasi su liudytojais, ne taip apklausė jo sūnų M. R., kad turi pakeisti apklausos protokolą, kitaip jis imsis priemonių, tačiau kokių priemonių imsis, nepaaiškino. Tokius žodžius ji suprato kaip spaudimą jai. Tokias nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš dalies patvirtino liudytoja G. Ž., nurodydama, kad, jos kolegei L. L. apklausus M. R. dėl miško vagystės, pastarajai į telefoną paskambino G. R. ir pareikalavo perrašyti jo sūnaus parodymus, kitu atveju jis imsis priemonių. Ji suprato, kad galbūt jis bandys kolegę nušalinti nuo bylos. Vėliau minėtą bylą iš kolegės ji perėmė ir įsitikino, kad G. R. yra neprognozuojamo elgesio.

Objektyvieji BK 287 straipsnio 1 dalį nusikalstamos veikos požymiai yra: veika – reikalavimas iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų naudai, ir būdas – panaudojant psichinę prievartą. Vertinant, ar tokius nukentėjusiosios nurodytus ir jai pasakytus teiginius, kad imsis priemonių, galima laikyti psichine prievarta, teismas atsižvelgia į šiame kontekste nurodytų teiginių teisėtumą. Nei nukentėjusioji, nei liudytoja G. Ž. nenurodė, kad kaltinamasis G. R. ruošiasi elgtis neteisėtai. Nukentėjusioji negalėjo įvardinti, kokių neteisėtų veiksmų prieš ją galbūt ruošiasi imtis kaltinamasis, tačiau ji išsigando, kad dėl to jai gali grėsti nemalonumai darbe – prarasti darbą. Tokias aplinkybes ji suprato kaip grasinimą. G. Ž. patvirtino, kad ji iš bendravimo su kolege suprato, kad jos kolegei kaltinamasis gali reikšti nušalinimą.

Aplinkybė, kad kaltinamasis galimai reikalavo perrašyti sūnaus apklausos protokolą šiuo konkrečiu atveju reiškia, kad tai tėra reikalaujamas rezultatas – veika, bet ne grasinimo forma – būdas (psichinė prievarta). Tuo tarpu minėtu atveju G. R. tyrėjos L. L. žinioje esančioje baudžiamojoje byloje buvo įtariamasis, todėl jis šioje byloje turėjo įtariamojo teises, tarp kurių yra ir teisę teikti nušalinimą tyrėjai, taip pat apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmus (BPK 21 str. 4 d.). Todėl galimai išsakyti G. R. ketinimai veikti įtariamojo statuso ribose negali būti vertinami kaip psichinė prievarta. Dar atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad psichinė prievarta turi būti reali ir akivaizdi. Taigi, šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad kaltinamasis turėjo ketinimų imtis neapibrėžtų neteisėtų priemonių prieš nukentėjusiają kaip ikiteisminio tyrimo pareigūnę, atitinkamai nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokie nukentėjusiajai galimai išsakyti teiginiai gali būti vertinami kaip psichinė prievarta. Atsižvelgiant į tokias nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. R. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 287 straipsnio 1 dalyje sudėties požymių, todėl jis išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

G. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis 2011-12-14, apie 15.30 val. pasikėsino sukurstyti tyrėją L. L. suklastoti oficialų dokumentą.

Bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 str. 1 d.). Kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Taigi, kurstymas yra bendrininkavimo rūšis. Tuo tarpu pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Bendrininkavimas iš esmės yra galimas tik tarp dviejų ir daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų ir veikiančių vieningais tikslais, todėl neįmanoma pasikėsinti sukurstyti, jeigu nebuvo bendro nusikalstamo sumanymo. Kad bendro sumanymo nagrinėjamu atveju nebuvo, patvirtina ir pati nukentėjusioji L. L.. Tuo labiau nebuvo atlikti jokie veiksmai, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas – šiuo atveju pasikėsinimo suklastoti oficialų dokumentą. Nukentėjusioji L. L. nurodė, kad jai buvo pasiūlyta perrašyti apklausos protokolą, tačiau ji su tuo nesutiko. Tai reiškia, kad jokio bendrininkavimo nebuvo ir nebuvo realizuoti jokie pasikėsinimo suklastoti oficialų dokumentą veiksmai. Atitinkamai nesant jokių bendrininkavimo požymių, G. R. dėl pasikėsino sukurstyti suklastoti oficialų dokumentą išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį

BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti pradėtas tik pagal nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą. BPK 167 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminis tyrimas pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Ikiteisminis tyrimas šioje byloje dėl veikos pagal BK 178 straipsnio 1 dalį pradėtas pagal prokuroro reikalavimą pradėti ikiteisminį tyrimą (3 t., b. l. 12). Taip pat byloje yra ir J. R. protokolas-pareiškimas, kuriuo ji prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl miško, kuris priklauso jos tėvui J. D., vagystės (b. l. 14). Byloje taip pat yra duomenys, kad buvo inicijuota civilinė byla dėl J. D. pripažinimo neveiksniu (t. 3, b. l. 21-22). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Kelmės rajono apylinkės teismo 2013-05-21 sprendimu J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažintas neveiksniu. Prokurorė 2013-01-10 pateikė prašymą pakeisti kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes iš esmės skirtingomis ir kaltinimų dėl veikų pagal BK 178 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 3 dalį nepalaiko (t. 3, b. l. 44). Nukentėjusioji ir nukentėjusiojo J. D. atstovė J. R. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad ji, taip pat ir jo tėvas J. D. nereiškia jokių pretenzijų kaltinamajam G. R. dėl miško, pareiškimą buvo surašiusi tik dėl to, kad ji bijojo gauti baudų, taip pat patvirtino, kad J. D. galėjo duoti leidimą kirsti mišką G. R.. Esant tokioms išdėstytoms aplinkybės, baudžiamasis procesas nutrauktinas, nesant skundo (BPK 3 str. 1 d. 6 p., 254 str. 4 d., BK 178 str. 5 d.).

Dėl veikos pagal BK 270 straipsnio 3 dalį

Kaip minėta, valstybinė kaltintoja pakeitė kaltinimą (BPK 256 str. 1 d.). Kaltinimas G. R. buvo pagal BK 270 straipsnio 3 dalį, t.y. kad jis organizavo miško medžių iškirtimą, pažeisdamas teisės aktais nustatytas aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo taisykles, dėl ko buvo padaryta nedidelė žala augmenijai ir galėjo atsirasti kitų nesunkių padarinių aplinkai. Tačiau tokia veika pagal BK 270 straipsnio 3 dalį yra dekriminalizuota nuo 2012-01-01 (Nr. XI-1901, 2011-12-22, Žin., 2011, Nr. 163-7777), todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas (BPK 254 str. 5 d., BK 36 str.). Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys (1 t., b. l. 36) paliktinas nenagrinėtas.

Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. R. pagal BK 287 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

G. R. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Baudžiamąja bylą, kurioje G. R. kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nutraukti.

Baudžiamąja bylą, kurioje G. R. kaltinamas pagal BK 270 straipsnio 3 dalį, nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.