Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

2021-05-03 · Baudžiamoji byla Nr. e1-680-1072/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-05-03
Bylos Nr.
e1-680-1072/2021
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00202-2021-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-680-1072/2021Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00202-2021-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.4; 1.2.20.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 3 d.Ukmergė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00202-21 ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:

V. Š. (V. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, išsilavinimas – pagrindinis, dirbantis – (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2012 m. lapkričio 12 d., Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, kreiptis į narkologą ir gydytis nuo alkoholizmo;

2) 2014 m. birželio 12 d., Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val., būti namuose, jei tai nesusiję su darbu;

3) 2015 m. gruodžio 2 d., Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo;

4) 2017 m. rugpjūčio 21 d., Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 10 (dešimties) MGL (376,60 eurų) dydžio baudos bausme;

5) 2017 m. spalio 10 d., Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį – 20 (dešimties) MGL (753,20 eurų) dydžio baudos bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 21 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė 30 (trisdešimties) MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudos bausmė;

6) 2018 m. sausio 18 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 10 d., nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirtos galutinės – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo, su įpareigojimu gydytis nuo alkoholizmo ir 30 (trisdešimties) MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudos bausmės;

7) 2018 m. vasario 28 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalimi, – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. sausio 18 d., baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirtos galutinės – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo ir 30 (trisdešimties) MGL (1 129,80 eurų) dydžio baudos bausmės;

8) 2020 m. kovo 16 d., Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo. Teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. Š. vengė atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą, o būtent:

žinodamas, kad įsiteisėjusiu Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų – 2018 m. vasario 28 d., teismo baudžiamuoju įsakymu, jam kaip asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, buvo paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. atėmimas teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones – 3 (trijų) metų laikotarpiui ir - 2018 m. balandžio 16 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus vyresnioji specialistės J. M. – būdamas pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis nevykdant šios baudžiamojo poveikio priemonės, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi - 2021 m. vasario 28 d. apie 11 val. 10 min., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas – 1,38 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis), (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padarydamas administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 415 straipsnio 2 dalyje, ANK 427 straipsnio 1 dalyje, tokiu būdu tyčia ir piktybiškai vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis V. Š., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis prisipažįsta visiškai. Taip pat parodė, kad niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo, todėl teisės vairuoti transporto priemones nebuvo įgijęs. Automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirko žmonai, bet registravo savo vardu. 2021 m. vasario 28 d. apie 11 val. 10 min., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriuo padarė administracinius teisės pažeidimus. Vairavo automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad pagal teismo sprendimą jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones – 3 (trejus) metus. 2018 m. balandžio 16 d. Vilniaus apygardos probacijos tarnybos Vilniaus regiono probacijos skyriaus darbuotoja jį pasirašytinai supažindino su paskirta baudžiamojo poveikio priemone, priemonės atlikimo tvarka, sąlygomis ir teisinėmis pasekmėmis už jos nevykdymą. Automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo žinodamas ir suprasdamas, kad pažeidžia minėtą poveikio priemonę (b. l. 48-50).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. Š. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir kita ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga.

Liudytojas R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. vasario 28 d. apie 11 val. 10 min., patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyr. patrule L. V., (duomenys neskelbtini), sustabdė patikrinimui automobilį, kurį vairavo V. Š.. Patikrinus V. Š. girtumą pastarajam buvo nustatytas 1,38 promilių apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis. Nustatyta, kad V. Š. vairavo automobilį BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nes tokios teisės nėra įgijęs ir tai padarė pakartotinai, kadangi tuo metu jis turėjo neišnykusi teistumą už nusikalstamos veikos padarymą. V. Š. su vairavimo faktu sutiko ir savo kaltę pripažino visiškai. V. Š. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį (b. l. 30-31).

Liudytoja I. Z., apklausta ikiteisminio tyrimo meru, parodė, kad dirba Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus specialiste ir buvo gauta duomenų, kad V. Š. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d., baudžiamuoju įsakymu buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį V. Š. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – 3 (trims) metams. 2018 m. balandžio 16 d., V. Š. specialistės J. M. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės tvarka ir sąlygomis. 2021 m. kovo 19 d., vykdydama savo tiesiogines pareigas ir patikrinusi duomenis administracinių nusižengimų duomenų bazėje, nustatė kad V. Š. nevykdė jam teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiančios naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, kadangi 2021 m. vasario 28 d. apie 11 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus. Surinkusi visą medžiagą perdavė pastarąją prokuratūrai, kad V. Š. atžvilgiu būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 243 straipsnį už vengimą atlikti baudžiamojo poveikio priemonę. Liudytoja taip pat nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus individualiu probuojamojo priežiūros planu, kaltinamasis V. Š. 2018 m. balandžio 16 d., buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, atlikimo tvarka ir sąlygomis, supažindintas su teismo paskirtos baudžiamosios atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis (b. l. 34-36, 11-27).

Iš Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2021 m. kovo 22 d. rašto nustatyta, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūroje gavus ir išnagrinėjus Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. kovo 19 d. pareiškimą Nr. 5S-4718 (reg. Nr. AP-7359) dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, 2021 m. kovo 22 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2-00202-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį dėl vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemonę (V. Š.). Ikiteisminį tyrimą pavesta atlikti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams (b. l. 3).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus pranešimo nustatyta, kad nuo 2018 m. balandžio 9 d., Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius vykdo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nuosprendį, kuriuo V. Š. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 3 (trims) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Bylos duomenimis V. Š. vengia vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, kadangi 2021 m. vasario 28 d. 11 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus (el. b. l. 4).

Iš 2021 m. balandžio 23 d. duomenų apie transporto priemonę nustatyta, kad automobilio BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „mogoLT“, valdytojas – V. Š. (el. b. l. 67).

Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų nustatyta, kad M. Š. (kaltinamojo V. Š. žmona) vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 70).

Iš informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų nustatyta, kad V. Š. vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 66).

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 243 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už vengimą atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog V. Š., probacijos tarnybos buvo supažindintas su probacijos sąlygomis ir įsipareigojęs laikytis baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo sąlygų ir žinodamas, kad jam teismo 2018 m. vasario 28 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vengė ją vykdyti, tai yra 2021 m. vasario 28 d. vairavo transporto priemonę. V. Š. kaltę, padarius BK 243 straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, patvirtina jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojų parodymai, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, įsiteisėjęs administracinio nusižengimo nutarimas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas atkreipia dėmesį, kad V. Š. parodė, jog jis suprato, kad jam uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau jis vairavo transporto priemones. Todėl V. Š. veiksmai atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo V. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, visiškai įrodyta.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Kaltinamasis V. Š. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos trukme (b. l. 75-76, 78).

Teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Kaltinamojo V. Š. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę V. Š. atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją – padarytas baudžiamasis nusižengimas, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Atsižvelgiama ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį V. Š. – vedęs (b. l. 63), turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis (b. l. 67), teistas, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 55-58), baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (el. b. l. 59-62). Byloje nėra duomenų, kad V. Š. būtų įtrauktas į gydytojo psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis – areštas, šiuo atveju, įvertinus kaltinamojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis bus pakankamai efektyvi ir pasieks BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, V. Š. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu mažintina vienu trečdaliu.

V. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus (Šalčininkai) prokuroro 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. 02-2-00202-21, kaltinamajam V. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b. l. 52-54).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

V. Š. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio pagrindu, V. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti galutinę 20 (dvidešimt) parų arešto bausmę.

V. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. Š. sulaikymo dienos.

Išaiškinti V. Š., kad:

1. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamųjų gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

5. Arešto bausmę Jūs atliksite Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Jūs privalote atvykti į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus atlikti arešto bausmės. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalėdamas nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, Jūs privalote ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo apie tai pranešti Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Teisėja Eglė Venckienė