- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-12-03
- Bylos Nr.
- 1A-636-317-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas (pirm.), Jurgis Kiškis, Jonas Furmanavičius
- Kaltinamasis
- N. M.
Pranešėjas: Algirdas Jaliniauskas Baudž. byla Nr.1A-636-317/06
Teisėjas: Raimundas Krušinys Procesinio sprendimo kategorija :
2007 m. gruodžio mėn. 3 d.
Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Jaliniausko, teisėjų Jurgio Kiškio ir Jono Furmanavičiaus, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, gynėjui Juozui Petrui Klimaičiui, kaltinamajam N. M., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-10-02 nuosprendžio, kuriuo N. M. vadovaujantis LR BK 38 str. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta. Vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 4 p. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 Lt.) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant įmoką sumokėti iki 2008-03-01. Iš N. M. Valstybinei ligonių kasai prie SAM priteista 1782 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. pripažintas kaltu dėl to, kad nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, pavartodamas psichinę ir fizinę prievartą, savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę, o būtent: 2006-11-05 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ant tilto (duomenys neskelbtini), panaudodamas psichinę prievartą, t.y. grasindamas fiziškai susidoroti su nukentėjusiąja K. D. bei panaudodamas fizinę prievartą-stumdamas ją prie tilto turėklų, suduodamas ne mažiau kaip du kartus nukentėjusiajai K. D. į krūtinės sritį ir nustumdamas nuo tilto į vandenį- savavališkais veiksmais siekė susigrąžinti iš jo pagrobtą piniginę, kurioje buvo 20 litų, 3300 eurų, kas atitinka 11385 Lt., 500 JAV dolerių, kas atitinka 1315 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas 2007-10-02 nuosprendžiu atleido N. M. nuo baudžiamosios atsakomybės ir bylą jam nutraukė dėl to, jog pripažino, kad yra visos LR BK 38 str. 1d. numatytos sąlygos kaltinamojo ir nukentėjusios susitaikymui bei baudžiamosios bylos nutraukimui.
Šalies argumentai
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2007-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 38 str.) ir nepagrįsto N. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 294 str. 2 d., N. M. nuteisti pagal LR BK 294 str. 2 d. bei paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau, vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., paskirtosios bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Likusios nuosprendžio dalies prokuroras prašo nekeisti.
Skunde teigiama, kad apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą t.y. nepagrįstai pritaikė LR BK 38 str. nuostatas, kadangi byloje nėra LR BK 38 str. 1 d. 1 p. nurodytos
aplinkybės-prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką. Apelianto įsitikinimu, kaltininko prisipažinimas šiuo atveju turėjo būti savanoriškas, o teismas turėjo įvertinti jo parodymų visumą bei nustatyti, ar kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes, ar prisipažįsta padaręs veiką ir kaltas dėl padarinių. Skunde nurodoma, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. N. M. turėjo pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes ir pripažinti savo kaltę. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu N. M. kategoriškai nepripažino savo kaltės, o teisme prisipažino kaltu tik dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus ir savanoriškas, todėl nebuvo pagrindo taikyti LR BK 38 str. nuostatų ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti kaltininkui bei nukentėjusiajam susitaikius.
Atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą N. M. prašo prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o 2007-10-02 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą. Jo nuomone, teismas pagrįstai taikė LR BK 38 str. nuostatas, nes jis padarė apysunkį nusikaltimą, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, pilnai atlygino turtinę ir neturtinę žalą, susitaikė su nukentėjusiąja ir jos atstovu. Teismas, taikydamas LR BK 38 str., atsižvelgė į nukentėjusiosios bei jos atstovo prašymą, į tai, kad jis dirba, dėl įvykdyto nusikaltimo gailisi. Be to, kaltinamasis nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę neigė dėl to, kad kai kurias nusikaltimo aplinkybes painiojo ir netinkamai vertino dėl girtumo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o N. M. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą(LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 3p.). Toks sprendimas neperžengia apeliacinio skundo ribų ir neblogina N. M. teisinės padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde.
Pagal LR BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos BK 38 str. 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu, 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Pirmosios instancijos teismas LR BK 38 straipsnį pritaikė pripažindamas, kad kaltinamasis prisipažino kaltu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog net ir po N. M. kaltinančių nukentėjusios bei įvykio liudytojų parodymų, jis teisme tik formaliai nurodė, jog prisipažįsta kaltu. Toks tik formalus teigimas, kad jis kaltu prisipažįsta, nėra nuoširdus. Iš kaltinamojo parodymų tyrimo metu ir teisme matyti, jog jis neneigė reikalavęs iš K. D. sugrąžinti jo piniginę su pinigais, tačiau kaltinime nurodytų veiksmų t.y. smūgių sudavimo nukentėjusiajai bei jos nustūmimo nuo tilto į vandenį-nepripažino. Tiek tyrimo metu, tiek iš dalies ir teisme jis aiškino, jog pati nukentėjusioji perlipo tilto turėklus ir nušoko į vandenį.
Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką turi būti savanoriškas. Kai kaltininkas keičia parodymus, duoda tik iš dalies teisingus parodymus ar prisipažįsta tik dėl byloje surinktų įrodymų, toks prisipažinimas negali būti pripažįstamas savanorišku ir pilnu. Klausimas, ar kaltininkas savanoriškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ar jis gailisi- negali būti vertinamas formaliai. Kaltininkas gali kiek klysti vertindamas situaciją ar veikos juridinę kvalifikaciją. Tačiau jis privalo pripažinti kaltinime nurodytas faktines aplinkybes.
Teismas, spręsdamas, ar yra LR BK 38 str. 1d. 1p. numatyta sąlyga, turi įvertinti parodymų visumą, nustatyti, ar kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes, ar tikrai prisipažįsta padaręs veiką ir yra kaltas dėl padarinių. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Gi šioje byloje matyti, kad N. M. teisme tik formaliai save įvardijo kaip kaltą asmenį ir tik po to, kai jį kaltinime nurodytas kaltinančias aplinkybes teismui paliudijo nukentėjusioji K. D., liudytojai I. A., R. M., V. P., L. V..
Nukentėjusioji K. D. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme nuosekliai patvirtino, jog 2006-11-05 išgėręs N. M. reikalavo iš jos grąžinti jam pinigus, kuriuos tariamai ji iš jo pagrobė kartu su pinigine. Ji nurodė, kad kaltinamasis ją mušė, o po to nustūmė nuo tilto į vandenį. Tokius jos parodymus patvirtino ir liudytojai I. A., R. M. bei V. P., matę, kaip N. M. pradžioje stumdė ir mušė nukentėjusiąją, po to nustūmė ją į upę per tilto turėklus. M. nukentėjusiai padarytus sužalojimus patvirtina ir specialisto išvada(b.l. 155-156). Tačiau ir po šių įrodymų ištyrimo N. M. nukentėjusios ir liudytojų nurodytų aplinkybių nepatvirtino.
Tam, kad konstatuoti, jog yra BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, neužtenka, kad kaltinamasis teisiamajame posėdyje formaliai deklaruotų, jog prisipažįsta kaltu. N. M. turėjo pats savanoriškai ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui duoti teisingus parodymus apie esmines padarytos veikos aplinkybes bei visiškai pripažinti savo kaltę. Šiuo atveju kaltinamasis ne tik viso ikiteisminio tyrimo metu kategoriškai neigė atlikęs bet kokius neteisėtus veiksmus, bet ir teisiamojo posėdžio metu tik formaliai pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, tačiau savo parodymais paneigia tą prisipažinimą.
Kadangi kaltinamasis kategoriškai nepripažino savo kaltės ikiteisminio tyrimo metu, tai neigė ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o teisme tik formaliai nurodė esąs kaltas dėl byloje surinktų jo kaltę patvirtinančių įrodymų, tuo pat metu pats faktiškai neigdamas kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog N. M. prisipažinimas buvo nuoširdus ir savanoriškas. Apylinkės teismui nebuvo įstatyminio pagrindo taikyti LR BK 38 straipsnio nuostatų, todėl nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas-N. M. apkaltinantis nuosprendis.
Prokuroro prašymas pripažinti N. M. kaltu pagal LR BK 294 str. 2d. bei skirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą LR BK 75 str. 1d. numatyta tvarka atidėti, yra pagrįstas, teisėtas ir tenkintinas, nes ištirti įrodymai patvirtina, kad N. M. padarė LR BK 294 str. 2d. veiką, kuria buvo kaltintas. Skirti šio įstatymo sankcijoje numatytą arešto bausmę N. M. netikslinga dėl to, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o tik sunkinanti-girtumas, jis nėra teigiamai charakterizuojamas, baustas 3 kartus administracine tvarka. Paskyrus ne laisvės atėmimo, o švelnesnę bausmės rūšį, šiuo atveju nebus pasiekti bausmės tikslai ir nebus įgyvendintas teisingumo principas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 4d., 329 str. 3p., 297 str. 301-307 str.
nusprendė:
Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2007-10-02 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
N. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 294 str. 2 d. bei paskirti jam 2 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Taikyti N. M. LR BK 75 str. 1 d. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams ir 6 mėnesiams, įpareigojant be sutikimo institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį išbūtą sulaikyme nuo 2006-11-08 iki 2006-11-10.
Kardomąją priemonę N. M.-rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje- panaikinti.
Priteisti iš N. M. Valstybinei ligonių kasai 1782 (tūkstančio septynių šimtų aštuoniasdešimt dviejų) Lt. civilinį ieškinį.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.