Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Šneiderio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje Ž. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), išsiskyrusi, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamoji Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos. Paaiškino, kad 2021 m. birželio 7 d. kratos metu jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), rastos narkotinės medžiagos, tačiau buvo pirktos ne jos. „Žolę“ davė jos buvęs draugas I. P., tai buvo galimai 2019 m., tiksliai neprisimena kada. Taip pat nepamena, kodėl jis jas davė, galimai pabandyti, tačiau nepardavė, ji jam nieko nemokėjo. Narkotines medžiagas buvo įdėjusi į vaistų buteliuką ir paslėpusi spintoje. Dėl svarstyklių, jokių aplinkybių neprisimena, gal ir galėjo duoti jas I. P.. Buvo pamiršusi apie tai, kad namuose yra laikomos svarstyklės ir narkotinės medžiagos. Labai gailisi dėl narkotinių medžiagų disponavimo, narkotinių medžiagų niekada nėra bandžiusi (el. b. l. 86–87, 98–100, 106–108).

2021 m. birželio 7 d. kratos protokole užfiksuota kratos, atliktos Ž. G. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), eiga. Kratos metu rasta ir paimta elektroninės svarstykles (be pavadinimo), su augalinės kilmės medžiagos likučiais, įrankis rūkymui su augalinės kilmės medžiagos likučiais viduje, baltos spalvos buteliukas nuo vaistų „Gasec“, kurio viduje 3 permatomi, užspaudžiami polietileniniai maišeliai su augalinės kilmės medžiaga viduje (el. b. l. 45–51).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios spalvos sausa dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga iš trijų bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių (paketas Nr. 416737), 2021 m. birželio 7 d. rasta ir paimta adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,411 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 12,1 %. Ant juodos spalvos elektroninių svarstyklių paviršių (paketas Nr. 547447), 2021 m. birželio 7 d. rastų ir paimtų adresu (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kokaino ir kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai. Ant sidabrinės–žalios spalvos plastikinio rūkymo įrankio iš bespalvio plastikinio maišelio vidinių paviršių (paketas Nr. 416737), 2021 m. birželio 7 d. rastų ir paimtų adresu (duomenys neskelbtini), rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (el. b. l. 71–78).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, kanapės (antžeminės dalys) – narkotinė medžiaga.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog Ž. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), neturėdama tikslo ją parduoti ar kitaip platinti.

Kaltinamoji Ž. G., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, pripažino neteisėto narkotinių medžiagų laikymo faktą. Pasak kaltinamosios, ji bylai reikšmingu laiku ir vietoje, laikė narkotines medžiagas, kurias buvo įdėjusi į vaistų buteliuką ir paslėpusi spintoje. Tokias aplinkybes patvirtina 2021 m. birželio 7 d. kratos protokole užfiksuotos aplinkybės. Aplinkybę, kad Ž. G. neteisėtai disponuota medžiaga jos namuose, yra narkotinė, patvirtina Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m. lapkričio 18 d. specialisto išvada. Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad Ž. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje neteisėtai laikė draudžiamą medžiagą.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“, kanapių (antžeminių dalių) nedideliu kiekiu laikytinas kiekis, kuris neviršija 5 g. Taigi šiuo atveju Ž. G. 0,411 g neteisėtai disponuotos narkotinės medžiagos kiekis neviršijo nedidelio kiekio. Byloje nenustatyta, kad kaltinamoji turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti draudžiamą medžiagą. Tokia išvada būtų nepagrįsta atsižvelgiant į narkotinės medžiagos suradimo aplinkybes, jos kiekį.

Įvertinus kaltinamosios nurodytas aplinkybes, narkotinės medžiagos radimo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad kaltinamoji suprato, kad neteisėtai disponuoja draudžiama medžiaga, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Ž. G. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, Ž. G. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat su siūloma bausmės rūšimi (bauda) ir jos dydžiu bei prašo leisti mokėti dalimis (el. b. l. 126–128).

BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba bauda, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – Ž. G. padarė vieną tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotine medžiaga, priskiriamą baudžiamajam nusižengimui (BK 12 straipsnis). Kaltinamosios neteisėtai disponuojamų kanapių (antžeminių dalių) kiekis yra nedidelis.

Ž. G. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. G. praeityje neteista, bausta administracine tvarka, visos paskirtos baudos sumokėtos, dirba (el. b. l. 109–120). Byloje nėra duomenų apie jos gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti Ž. G. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus BK 259 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą. BK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad bauda už baudžiamąjį nusižengimą gali būti nuo 15 iki 500 MGL dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudos paskyrimas Ž. G., atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamosios asmenybę ir jos padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

Ž. G. dėl baudžiamojo nusižengimo padarymo kalta prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismas, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį, nemano, kad šiuo atveju tikslinga nustatyti ilgesnį, nei 2 mėnesių, baudos sumokėjimo terminą.

V. Kiti klausimai

Ž. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 88–89). Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 21 MGL (1050 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Ž. G. paskirti 14 MGL (700 Eur (septynių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Ž. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos baudos per teismo nustatytą laikotarpį – per 2 (du) mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:

1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AS Lietuvos skyrius;

2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;

3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;

4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;

5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar

6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.

Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;

2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.

3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

4) jeigu nuteistoji neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistosios sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

5) jeigu nuteistoji vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.