Vilniaus apygardos teismo nutartis

2008-02-20 · Civilinė byla Nr. 2A-105-186/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-20
Bylos Nr.
2A-105-186/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Žironas (pirm.), Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
G. Ž.
Ieškovas
S. Ž.
Advokatai
Viktoras Ošurkovas
Kategorijos
  • 30.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas E. Žironas Civilinė byla Nr. 2A-105/08Teisėjas V. Ciesiūnas Procesinio sprendimo kategorijos:30.2; 30.9.1.NUTARTISVILNIAUS APYGARDOS TEISMASVilnius 2008 m. vasario 20 d.

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Egidijaus Žirono,

kolegijos teisėjų Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės

sekretoriaujant Aurelijai Drevninskaitei

dalyvaujant atsakovui G. Ž.

atsakovo atstovui advokatui Viktorui Ošurkovuivertėjai Galinai Lavrinovič

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. Ž. apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. Ž. ieškinį atsakovui G. Ž. dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė S. Ž. pareiškė teisme ieškinį atsakovui G. Ž.. Nurodė, kad šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) – ieškovei 3/5 dalys, atsakovui – 2/5 dalys. Papildytais ir patikslintais reikalavimais ieškovė prašė atsakovui G. Ž. priteisti 3/5 ieškovei priklausančias buto dalis natūra, o iš atsakovo G. Ž. ieškovei priteisti 3/5 buto dalių vertės kompensaciją pinigais - 80400 Lt. Nurodė, kad gyvenimo sąlygos viename bute su atsakovu nepakenčiamos ir neįmanomos, jos siūlyti įvairūs atidalinimo būdai atsakovui buvo nepriimtini.

Žemesnės instancijos teismas

Visagino miesto apylinkės teismas 2007-08-24 sprendimu ieškinį patenkino. Teismas atidalino S. Ž. bendroje dalinėje esantį nekilnojamąjį turtą ir G. Ž. priteisė natūra ieškovei priklausančias 3/5 dalis buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 80400 Lt vertės, o iš atsakovo G. Ž. ieškovei S. Ž. priteisė 80400 Lt dydžio piniginę kompensaciją už jam tenkančias šio buto 3/5 dalis bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas konstatavo bendraturčio teisę atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nustatydamas dalijamo turto (buto) vertę, teismas rėmėsi vėliausiais duomenimis – ieškovės pateiktais turto vertės nustatymo ataskaita ir pažyma Nr. FJM-70763. Parinkdamas atidalinimo būdą, teismas pažymėjo, kad šalys dėl jo nesusitarė, ieškovė ginčo bute negyvena, šalys nėra nustačiusios naudojimosi tvarkos. Teismas atsakovo poziciją, kai jis atsisakė pirkti ieškovei priklausančią buto dalį, įvertino kaip nesąžiningą. Teismas padarė išvadą, kad atidalijimas iš bendro turto pagal ieškovės pasiūlytą variantą yra priimtinausias, nes tokiu atveju nenukrypstama nuo bendraturčiams priklausančių nuosavybės dalių, taip pat išnyksta nesutarimai naudojantis ir disponuojant turimu ir įgyjamu turtu.

Šalies argumentai

Atsakovas G. Ž. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2007-08-24 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog teismo sprendimo aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodytas ginčo buto adresas. Teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CK 4.80 str. 2 d. normą, nes pirmiausiai turėjo spręsti atidalijimo natūra kiek galima be neproporcingos žalos buto paskirčiai klausimą. Teismas neatsižvelgė į atsakovo 2007-08-13 teismo posėdžio metu pareikštą prašymą padalyti butą natūra. Nurodo, jog jis neturi finansinių galimybių sumokėti kompensaciją ieškovei, nes yra LR VRM pensininkas, šiuo metu niekur nedirba, jo pajamos sudaro 600 Lt per mėnesį, kas mėnesį moka 250 Lt išlaikymą pilnamečiui sūnui iki jam sukaks 24 metai. Teismas neįvertino, jog atsakovas sutiko sumokėti ieškovei 13388,40 Lt dydžio kompensaciją už jai priklausančią buto dalį. Šios kompensacijos dydis atitinka Nekilnojamojo turto registre nustatytą buto vidutinę rinkos vertę. Nurodo, jog ieškovė neatsisakė pradinio ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą parduoti butą ir pasidalinti pinigus, kuriame buto vertę nurodė 60000 – 70000 Lt. Teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes nepagrįstai prijungė naujus ieškovės pateiktus dokumentai, tame tarpe ir procesinius, pažeidė LR CPK 227 str. 2 d. normas, reglamentuojančias pasirengimą nagrinėti bylą teisme paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškinyje nenurodyta ieškinio suma. Iš bylos medžiagos matyti, kad būtent ieškovė piktnaudžiavo savo teisėmis, keitė savo ieškinio reikalavimus. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė siūlė pirkti atsakovui jai nuosavybės teise priklausančią buto dalį arba atsakovui parduoti jai priklausančią buto dalį, tačiau atsakovas atsisakė. Apeliantas taip pat nurodo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, jog jis trukdo jai naudotis priklausančia buto dalimi.

Atsiliepimas

Ieškovės S. Ž. atstovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Visagino miesto apylinkės teismo 2007-08-24 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Skundžiamas sprendimas naikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (LR CK 4.75 str. 1 d.). LR CK 4.80 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalinti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Bendraturčiai gali susitarti dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų, t. y. nustatyti kiekvienam bendraturčiui tenkančią dalį natūra arba parduoti bendrą daiktą ir pasidalyti proporcingai pagal turimą dalį už parduotą daiktą gautus pinigus, arba prašančiam atidalyti sutikus, gauti iš kitų bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią dalį, arba priteisti vienam ar keliems bendraturčiams piniginę kompensaciją be jų sutikimo ir kt. Bendraturčiams nesutarus dėl atidalijimo būdo, jį gali nustatyti teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl atidalijimo būdo. Ieškovė S. Ž., kreipdamasi į teismą su ieškiniu, ieškinio reikalavimų keitimo ir tikslinimo būdu, gindama savo pažeistas teises, bylos nagrinėjimo metu prašė teismą nustatyti keletą jai priklausančios buto dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų – įpareigoti atsakovą G. Ž. duoti sutikimą parduoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), atidalinti ginčo šalims priklausančias buto dalis natūra, o galutinai suformuotais ieškinio reikalavimais prašė teismą priteisti jai iš atsakovo piniginę kompensaciją už jai priklausančią buto dalį, priteisiant ją natūra atsakovui G. Ž.. Atsakovas G. Ž. su pastaruoju ieškovės reikalavimu dėl kompensacijos priteisimo nesutiko dėl finansinių galimybių, savo paaiškinimuose išreikšdamas pritarimą atidalijimui natūra, tačiau nepateikdamas alternatyvaus ginčo išsprendimo varianto priešieškinio forma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, jog, sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, esminę reikšmę turi optimalaus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo paieška. Tik tuo atveju, jei bendraturtis prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą.

Ieškovė S. Ž., prašydama už jai tenkančią buto dalį priteisti iš atsakovo kompensaciją pinigais, priteisiant atsakovui jos dalį natūra, turėjo įrodyti teismui, kodėl jos pasirinktas atidalijimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Pagal LR CK 4.80 str. prasmę pirmenybė teikiama atidalijimui natūra. LR CK 4.80 str. 2 d. nustatyta būtina ir iš esmės vienintelė sąlyga, kai negalimas daikto padalijimas natūra – kai dėl tokio padalijimo padaroma neproporcinga žala daikto paskirčiai. Taigi LR CK 4.80 str. 2 d. nustatytas reikalavimas ieškoti tokio daikto padalijimo varianto, kuriuo būtų galima išvengti neproporcingos žalos daikto paskirčiai padarymo. Todėl ieškovė ieškiniu prašydama nustatyti ne atidalijimą natūra, o atidalijimą kompensacijos priteisimo iš atidalijamo bendraturčio forma, nagrinėjamu atveju turėjo įrodyti turto atidalijimo natūra negalimumą, t.y. įrodyti, jog atidalijant butą natūra būtų padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai. Tokia žala reiškia negalėjimą daikto panaudoti pagal paskirtį, jo ekonominių-ūkinių savybių ar materialinės bei kitokios vertės sumažėjimą. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino turto atidalijimo natūra galimumo šiuo aspektu, o priteisdamas iš atsakovo kompensaciją ieškovės naudai už jai priklausančio buto dalį rėmėsi šalių konfliktiniais santykiais ir alternatyvaus ginčo sprendimo varianto nesuformavimu. Nagrinėjamu atveju atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės natūra kaip galimo atidalijimo būdo vertinimas turėjo būti atliktas ir atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes sumokėti 80400 Lt dydžio piniginę kompensaciją. Iš atsakovo G. Ž. paaiškinimų teismui matyti, jog jis nesutikimą dėl piniginės kompensacijos ieškovės naudai iš jo priteisimo grindė finansinių galimybių sumokėti buto rinkos vertės dydžio kompensaciją neturėjimu, o teismas turėjo įvertinti, ar atsakovas gali realiai sumokėti nustatyto dydžio kompensaciją. Tik nustačius atidalijimo natūra nagrinėjamu atveju negalimumą, buvo galimas ieškinio tenkinimas pripažinus ieškovės prašomą nustatyti atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės variantą optimaliausiu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nesiaiškino LR CK 4.80 str. 2 d. nustatytos teisės normos tikrojo turinio, nesvarstė šios normos taikymo sąlygų, kurias teisėjų kolegija prieš tai aptarė. Todėl skundžiama Visagino miesto apylinkės teismo 2007-08-24 sprendimas naikinamas ir atsižvelgiant į tai, kad neatskleista bylos esmė ir pagal byloje patiektus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p., 330 str.). Panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtu pagrindu, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atsakovo G. Ž. apeliacinio skundo argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 - 331 str. teismas

nutarė:

Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kolegijos pirmininkas Egidijus ŽironasTeisėjos Rasa GudžiūnienėRomualda Janovičienė