- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-02-01
- Bylos Nr.
- e1-290-878/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01790-2024-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Inga Liubinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės G. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. A., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsituokusi, nedirbanti, teista:
1) 2013 m. lapkričio 12 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 7 mėnesiams;
2) 2014 m. gegužės 7 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 4 dalį laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;
3) 2014 m. lapkričio 4 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 ir 10 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
4) 2014 m. lapkričio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Šis nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams, įpareigojant nuteistąją nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, per 1 metus atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą žalą bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Ši bausmė Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartimi subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėnesiams, taikant BK 75 straipsnį, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu ir per 1 metus nuo 2015 m. kovo 17 d. atlyginti nukentėjusiam nusikaltimu padarytą žalą. Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiųsta atlikti laisvės atėmimo bausmę;
5) 2016 m. rugsėjo 19 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, 2018 m. kovo 16 d. bausmę atliko;
6) 2019 m. sausio 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 23 d. nutartimi paskirta papildoma pareiga – likusį bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
7) 2019 m. lapkričio 28 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, po nuosprendžio įsiteisėjimo per 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo;
8) 2020 m. lapkričio 30 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams, bausmės pradžią skaičiuojant nuo N. A. sulaikymo dienos, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo N. A. turi nedelsiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2020 m. rugpjūčio 14 d. 22.40 val. iki 2020 m. rugpjūčio 15 d. 13.05 val. laikas. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3, 4 dalimis, iš dalies atidėtas paskirtos likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas 2 metams, įpareigojant per 1 mėnesį po laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius po laisvės atėmimo bausmės atlikimo dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 mėnesius po laisvės atėmimo bausmės atlikimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų be gydytojo paskyrimo, 2021 m. liepos 5 d. paleista iš pataisos namų atlikus nustatytą dalį laisvės atėmimo bausmės, o 2023 m. liepos 7 d. išregistruota iš probuojamųjų asmens duomenų registro, bausmę atlikusi,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji N. A. 2024 m. sausio 13 d. apie 19 val. namuose (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo sugyventinio V. O. atžvilgiu – žodinio konflikto metu miegamojo kambaryje, lovoje, užlipus ant savo sugyventinio, dešiniu kumščiu sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į veidą, taip smurtaudama nukentėjusiajam V. O. sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamoji N. A. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2024 m. sausio 13 d. visą dieną su savo sugyventiniu V. O. namuose – sugyventiniu priklausančiame bute gėrė degtinę. Vakarop, apie 16.30 val. nuvažiavo pas buvusią anytą I., kur su ja gėrė įvairų alkoholį – alų, degtinę, išgėrė nemažai. Grįžusi namo, su sugyventiniu V. vėl gėrė alkoholį. Tarp jų miegamajame kilo žodinis konfliktas, kurio metu ji sudavė dešine ranka du kartus sugyventiniui į veidą, vieną kartą pataikė į kairę akį, o kitą kartą – į nosį. Jokių sužalojimų iš karto nesimatė. Sugyventinis jai taip pat kumščiu trenkė į pakaušį, juto skausmą, nepamena, kuris kuriam trenkė pirmas. V. paskambino 112. G. G. konflikto nematė, nes buvo kitame kambaryje. Atvykę policijos pareigūnai ją išvežė į nakvynės namus. Sugyventinio atsiprašė, šis jai atleido, jie susitaikė. Dėl tokių savo veiksmų ji labai gailisi.
Motyvuojamoji dalis
Be pačios kaltinamosios N. A. prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.
Nukentėjusysis V. O. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) su sugyventine N. A.. Jie 2024 m. sausio 13 d. namuose gėrė degtinę, sukonfliktavo. Tą vakarą buvo namuose dviese, N. sūnėno G. G. vakare kartu nebuvo. Neprisimena, kad N. jam sudavė į veidą, nes buvo labai išgėręs, bet pamena, kad prausėsi ir iš nosies bėgo kraujas. Nepamena, kada jis paskambino 112, bet atvyko policijos pareigūnai ir N. išvežė į nakvynės namus. Su N. jie kartu gyvena 5 metus, veda bendrą ūkį. Po šio įvykio jie vienas kito atsiprašė ir neturi vienas kitam pretenzijų.
Asmens apžiūros protokole 2024 m. sausio 13 d. nurodyta, kad apžiūrint V. O., ant nosies matomas sužalojimas - raudonos - rudos spalvos dėmė, galimai kraujo, ant kairės pusės skruosto matomas patinimas bei raudonos - rudos spalvos dėmės, galimai kraujo.
Įvykio vietos apžiūros protokole 2024 m. sausio 14 d. užfiksuota, kad įvykio vieta yra bute (duomenys neskelbtini), kurio miegamajame kambaryje šalia drabužių spintos ant žemės padėtoje kartoninėje dėžėje matomos raudonos - rudos spalvos dėmės, galimai kraujo.
Kitų objektų apžiūros protokole 2024 m. sausio 24 d. nurodyta, kad apžiūrėti du kūno kameros vaizdo įrašai, kurių pavadinimai „PPSS-20240113-231010UTC+0200“, „PSS-20240113-234011UTC+0200“, užfiksuoti policijos pareigūnės N. P., dirbančios radijo šaukiniu „K1732“. Pirmasis vaizdo įrašas pavadinimu „PPSS-20240113-231010UTC+0200“ buvo daromas 2024 m. sausio 13 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 23.10 val. Jame matyti, jog į įvykio vietą atvykusius policijos pareigūnus lauke prie daugiabučio pasitinka pranešėjas ir pasakoja, kad jis buvo sumuštas. Policijos pareigūnams pasiūlius iškviesti GMP, pranešėjas atsisako, aiškinantis įvykio aplinkybes, pasakoja, kad jį sumušė jo sugyventinė, trenkė jam dešiniu kumščiu į nosį ir, paėmusi jo telefoną, pabėgo su draugais, kurių jis nepažįsta. Policijos pareigūnai toliau aiškinasi įvykio aplinkybes. Į įvykio vietą atvyksta GMP, apžiūri pranešėją. 00:14:08 pranešėjui patikrinamas blaivumas, nustatyta 3,04 promilių girtumas. 00:15:17 pranešėjas pasirašo į alkotesterio žurnalą. Policijos pareigūnai pildo procesinius dokumentus, fotografuoja įvykio vietą. Antras vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240113-234011UTC+0200“ daromas 2024 m. sausio 13 d. įvykio vietoje, įrašo pradžios laikas 23.40 val. Jame matyti, kaip policijos pareigūnai aiškinasi, kur galėtų būti pranešėjo sugyventinė Neringa, galimai smurtavusi prieš pranešėją.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėja N. P. 2024 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodė, kad atvykus prie namo (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko akivaizdžiai stipriai neblaivus pranešėjas V. O., kuris nurodė, kad 2024 m. sausio 13 d. apie 19 val. bute (duomenys neskelbtini), miegamojo kambaryje, ant lovos, vykstant išgertuvėms, žodinio konflikto metu sugyventinė N. A., užlipusi ant jo, tyčia dešiniu kumščiu sudavė jam nenustatytą kiekį smūgių į veidą ir taip V. O. sukėlė fizinį skausmą, padarė sužalojimus ant nosies bei kairio skruosto. Taip pat V. O. nurodė, kad išgertuvių metu kambaryje buvo dar du arba trys nepažįstami vyriškiai, vėliau jau nurodė, kad be sugyventinės buvo dar du vyriškiai, vienas galimai G. G., kai N. A. prieš jį smurtavo, G. G. bandė jį apginti. Kitų buvusių asmenų nepažinojo. Atvykusi GMP 1556 brigada V. O. apžiūrėjo. Po įvykio N. A. pasišalino. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0154“, patikros sertifikato Nr. 1985623, V. O. buvo nustatytas 3,04 promilių girtumas. Šaukimas į apklausą V. O. neįteiktas. Taip pat, apvažiavus aplinkines (duomenys neskelbtini) gatves, N. A. nerasta. Vėliau buvo gautas dar vienas pranešimas 2024 m. sausio 14 d. 00.35 val. tuo pačiu adresu (ROIK:0124000025393), kad į namus sugrįžo pranešėjo sugyventinė N. A., kuri konfliktuoja. Nuvykus į įvykio vietą, r.š. ,,K1737“ rado pas V. O. stipriai neblaivią miegančią N. A., kuri buvo atskirta nuo sugyventinio ir jam užtikrinta saugi aplinka. Moteris nuvežta į Saugios nakvynės namus (duomenys neskelbtini). Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510 Nr. ARKB-0355“, patikros sertifikato Nr. 2060333, N. A. buvo nustatytas 2,87 promilių girtumas. Pati N. A. dėl jos psichinės būklės, stipraus neblaivumo įvykio aplinkybių nesugebėjo nurodyti, teigė, kad prieš nieką fiziškai nesmurtavo.
Aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji N. A., tyčia smurtaudama prieš savo šeimos narį – sugyventinį V. O., kumščiu suduodama V. O. nenustatytą kiekį smūgių į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą. Sukeltas pasekmes patvirtina nukentėjusiojo parodymai. Bylos duomenimis, nukentėjusysis V. O. vykti į Valstybinę teismo medicinos tarnybą pas medicinos ekspertus tyrimui dėl patirtų sužalojimų atsisakė. Kaltinamosios naudoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jos pačios parodymai, tiek nukentėjusiojo parodymai, tiek ir procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Ši kaltinamosios nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.
Prokurorės pareiškimas tenkinamas.
Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamoji N. A., jai buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji N. A. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi – laisvės apribojimu bei jos trukme.
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamoji N. A. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šį nusikaltimą ji įvykdė veikdama tiesiogine tyčia, nes suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Analogišką smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką N. A. įvykdė antrą kartą, kadangi Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu yra nuteista pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, teistumas neišnykęs.
Kaltinamosios N. A. atsakomybę lengvina tai, jog ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Aplinkybė, kad kaltinamoji nusikaltimą padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, pripažintina kaltinamosios atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Be to, kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto būdama recidyvistė (neišnykus teistumui už tyčinį nusikaltimą). N. A. per paskutinius 5 metus iki nusikaltimo padarymo administracinėmis nuobaudomis buvo bausta du kartus, paskutinį kartą 2022 m. rugpjūčio 29 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį jai paskirta 15 Eur bauda, kuri yra sumokėta. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, kaltinamoji N. A. nuo 2023 m. lapkričio 30 d. nedirba, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nesiregistruoja.
Viešosios įstaigos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje kaltinamoji nesigydė ir nesilankė. Kaltinamoji konsultuota/gydyta Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale nuo 2019 m. kovo 28 d. dėl (F10.2) – Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus 2024 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-63/2024 nurodyta, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, jog N. A. byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga), todėl abejonių dėl jos pakaltinamumo nėra.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu siūlo kaltinamąją bausti laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti 1/3 ir paskirti 1 metų laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., per 2 mėnesius pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei kaltinamosios N. A. asmenybę, nesant rimtesnių ir skausmingesnių pasekmių, esant po vieną kaltinamosios atsakomybę lengvinančią ir dvi sunkinančias aplinkybes, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – bus įgyvendinta, paskyrus kaltinamajai prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 1 metams 6 mėnesiams bei BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktuose numatytą įpareigojimą ir 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytą draudimą.
Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, N. A. skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal BK 72² straipsnį, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kaltinamoji N. A. padarė smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinį V. O.. Praeityje ji jau buvo teista už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą sugyventinio atžvilgiu, tai leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamoji yra linkusi smurtauti prieš artimus žmones. Todėl, siekiant kuo labiau įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, N. A. kartu su bausme skiriama ir prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai N. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti panaikintina, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
N. A. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti ją laisvės apribojimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigoti ją per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, N. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą vieneriems metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigoti ją per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei viso bausmės vykdymo laikotarpiu uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti N. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti ją šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Pradėjus paskirtos bausmės vykdymą, panaikinti N. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti kaltinamajai N. A. tai, jog nuteistajai vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Išaiškinti, jog kaltinamoji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajai padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti N. A..