Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas Evaldas Gražys, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo atsiųsta baudžiamąja byla Nr. 1-1353-408/2015, kurioje E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apylinkės teisme su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje.

Kauno apylinkės teismo teisėjas R. G. teismo pirmininką informavo apie tai, kad šioje baudžiamojoje byloje jo sūnus T. G. yra pripažintas nukentėjusiuoju.

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas nusišalino nuo pirmiau paminėtos baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Nutartyje nurodė, jog šioje byloje nukentėjusysis yra Kauno apylinkės teismo teisėjo R. G. sūnus T. G., todėl teisingumo interesas šiuo atveju turi sąsajas su teisingo ir nešališko teismo samprata. Siekdamas užtikrinti teisingumo ir teisėtumo interesus teisėjas nusišalino nuo bylos nagrinėjimo, ir perdavė bylą Kauno apygardos teismui spręsti bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą. Laikinai einanti Kauno apylinkės teismo pirmininko pareigas teisėja Lina Žemaitienė patvirtino teisėjo Virginijaus Kalkausko nusišalinimą.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Teisė į nešališką teismą yra viena pagrindinių žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga, dėl to turi būti šalinamos prielaidos, galinčios kelti abejonių dėl teisėjo ir teismo šališkumo.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra įstatyme nurodyti teisėjo giminaičiai.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje, kurioje E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, nukentėjusysis yra T. G., kuris yra Kauno apylinkės teisme teisėju dirbančio R. G. sūnus, proceso dalyviams gali kilti pagrįstų abejonių dėl bylą turinčio nagrinėti Kauno apylinkės teismo nešališkumo, todėl ši byla perduotina nagrinėti kitam apylinkės teismui.

Spręsdamas, kuriam konkrečiam apylinkės teismui, esančiam Kauno apygardos teismo veiklos teritorijoje, perduotina byla, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas atsižvelgia į šias aplinkybes: pirma, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kuris yra dideliu atstumu nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų ar veiklos vietų, kadangi vykimas į teismą užtruktų ilgai ir reikštų dideles kelionės išlaidas; antra, byla neturi būti perduodama tokiam apylinkės teismui, kurio darbo krūvis apygardos kontekste ir taip yra didelis, ir papildomų bylų perdavimas šį krūvį dar labiau padidintų. Įvertinęs šias aplinkybes, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sprendžia, kad aukščiau aptartus kriterijus atitinka Prienų rajono apylinkės teismas, kurio veiklos teritorija ribojasi su Kauno apylinkės teismo veiklos teritorija ir jis nėra pernelyg nutolęs nuo proceso dalyvių gyvenamųjų vietų, o šio teismo krūvis, lyginant su kitais Kauno apygardos teismo veiklos teritorijai priskirtais teismas, yra mažesnis už vidutinį apygardoje.

Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą Nr. 1-1353-408/2015, kurioje E. L. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje, 258 straipsnio 2 dalyje, perduoti nagrinėti Prienų rajono apylinkės teismui.

Bylą su nutartimi išsiųsti į Prienų rajono apylinkės teismą.

Nutarties kopijas išsiųsti Kauno apylinkės teismo pirmininkui ir baudžiamojo proceso dalyviams.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.