Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė, sekretoriaujant Neringai Pustovit,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. skundą dėl Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Minėtu nutarimu E. V. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį 50 litų bauda už tai, kad 2008-11-08, varovinėje medžioklėje, kurią organizavo medžiotojų klubas „Kanis“, kartu su G. M. ir S. B. dorojo neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną ne pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, o dorojimo atliekos nebuvo sumestos į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę.

Skunde E. V. paaiškino, kad vykstant medžioklei K. B. neteisėtai nušovė briedžio patiną. Medžioklės klubo „Kanis“ vadovas R. Ž. ir medžioklės vadovas D. J. liepė išdoroti nušautą briedį jo kritimo vietoje, nes briedis svėrė apie 500 kg, nebuvo galimybių pakrauti jį į lengvąjį automobilį ir nuvežti į žvėrienos apdorojimo aikštelę. Nurodė, kad briedžio dorojimo atliekas medžiotojas V. Č. surinko į maišą, savo automobiliu nuvežė į žvėrienos apdorojimo aikštelę ir išmetė į atliekų duobę. E. V. nuomone, jo atžvilgiu priimtas nutarimas yra nepagrįstas ir nelogiškas. Priimant nutarimą, turėjo būti vadovaujamasi teisingumo ir protingumo principais, reikėjo įvertinti tai, kad neįmanoma apie 500 kg sveriančio briedžio lengvuoju automobiliu nuvežti į žvėrienos dorojimo aikštelę, esančią už kelių kilometrų. Be to, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu, nebuvo pagrindo jo bausti, nes jis kartu su kitais medžiotojais – S. B. bei G. M. tik vykdė medžioklės vadovo ir medžioklės klubo vadovo nurodymus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą nustatyta, jog Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyresnysis inspektorius M. B. surašė 2009-03-24 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. VR-7.5-158 (b. l. 7-8) E. V.. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad varovinėje medžioklėje, kurią organizavo medžiotojų klubas „Kanis“, E. V. kartu su G. M. ir S. B. dorojo neteisėtai sumedžiotą briedžio patiną ne pirminio žvėrių apdorojimo aikštelėje, o dorojimo atliekos nebuvo sumestos į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. 2009-03-26 Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos nutarimu E. V. buvo nubaustas 50 Lt bauda už pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 5 dalyje (b. l. 4).

ATPK 85 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pažeidimas, išskyrus pažeidimus, numatytus šio straipsnio pirmojoje, antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo penkiasdešimties iki dviejų šimtų penkiasdešimties litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą iki vienerių metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo.

E. V. veika kvalifikuota pagal ATPK 85 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 (toliau – Taisyklės), 49 punktą. Minėtame punkte nustatyta, kad medžioklės plotų naudotojas privalo savo medžioklės plotuose įrengti pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę. Kanopinių žvėrių dorojimo atliekos, plėšriųjų žvėrių kūnai turi būti sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Medžioklė leidžiama tik tuose medžioklės plotų vienetuose, kurių naudotojai yra gavę rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos žvėrių pirminio apdorojimo aikštelės apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Aikštelių tinkamumo naudoti terminą nustato rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistas.

ATPK 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo įrodymui gali būti naudojami bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi pareigūnai įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 straipsnis).

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 7-8), medžioklėje dalyvavusių asmenų rašytinius paaiškinimus (b. l. 11-24) bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų G. M., V. Č. ir S. B. parodymus, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo faktas yra įrodytas.

Medžioklės taisyklių 49 punktas kiekvieną medžiotoją įpareigoja kanopinių žvėrių dorojimo atliekas sumesti į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę. Tai, kad ši pareiga nebuvo įvykdyta, patvirtina byloje surinkti įrodymai. Rašydamas 2009-03-24 paaiškinimą E. V. nurodė, kad išdarinėto briedžio vidurius padėjo prie išversto medžio šaknų ir užkasė žemėmis (b. l. 21-24), taip pat aiškino ir teismo posėdžio metu. Nei pirminio paaiškinimo, nei rašydamas paaiškinimą protokole jis nenurodė apie tai, kad briedžio viduriai po išdorojimo buvo nuvežti į aikštelę, nors iš protokolo ir paaiškinimo matosi, jog kaip tik šiuo klausimu paaiškinimas buvo duotas. Versija, kad V. Č. vėliau atliekas išvežė į aikštelę atsirado tik skunde teismui, kuris buvo surašytas praėjus beveik 5 mėnesiams po medžioklės. Todėl šie paaiškinimai vertinami kaip būdas išvengti atsakomybės. Iš E. V. 2009-03-24 paaiškinimo matyti, kad jis buvo automobiliu nuvažiavęs į aikštelę po išdorojimo. Tad tikrai turėjo galimybę pasirūpinti tuo, kad nušauto briedžio dorojimo atliekos būtų sumestos į apdorojimo aikštelės žvėrienos atliekų duobę, kaip to reikalauja Taisyklių 49 punktas.

Be to, nušautas briedis buvo dorojamas ne žvėrių apdorojimo aikštelėje, įrengtoje pagal Taisyklių 49 punkto reikalavimus ir turinčioje valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apžiūros aktą, liudijantį aikštelės tinkamumą naudoti. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad Taisyklių 49 punkto nuostatas detalizuoja Veterinarinės priežiūros medžioklėje reikalavimai, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus bei aplinkos ministro 2002-10-22 įsakymu Nr. 485/550. Šių reikalavimų 11 punkte nustatyta, kad sumedžiotas medžiojamasis gyvūnas dorojamas tik pirminio gyvūnų apdorojimo aikštelėje, įrengtoje pagal II skyriaus reikalavimus. Reikalavimų III skyriuje nustatyta detali sumedžiotų gyvūnų apdorojimo ir tikrinimo tvarka. Reikalavimų 4 punktas imperatyviai nustato, kad reikalavimai taikomi visiems asmenims, kurie išdoroja sumedžiotų medžiojamųjų gyvūnų skerdenas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija fakto, jog nušautą briedį jis dorojo ne žvėrių apdorojimo aikštelėje kartu su G. M. ir S. B.. E. V. teigimu, nebuvo galimybių nušautą gyvūną nugabenti į apdorojimo aikštelę. Tačiau kitas sumedžiotas briedis buvo pririštas prie automobilio ir nutemptas į žvėrių apdorojimo aikštelę. Posėdžio metu apklausti liudytojai, o taip pat K. B. 2009-04-01 paaiškinime (b. l. 11-14) aiškino, kad siūlė briedį pririšti prie automobilio ir nutempti į aikštelę. Buvo galima surasti reikalingą automobilį ir briedį nuvežti. Taigi, medžiotojai turėjo ne tik pareigą, bet ir galimybę apdoroti nušautą gyvūną žvėrių apdorojimo aikštelėje.

E. V., mano, kad neturėtų būti baudžiamas, nes pažeidimą padarė medžioklės klubo „Kanis“ vadovo R. Ž. ir medžioklės vadovo D. J. paliepimu. Teismas pažymi, kad E. V. neprivalėjo vykdyti medžioklės vadovo nurodymų, prieštaraujančių Taisyklių reikalavimams. Taisyklių 27 punktas suteikia teisę vadovui šalinti iš medžioklės medžiotojus, nevykdančius Taisyklių, teisėtų medžioklės vadovo ar medžioklės plotų vieneto naudotojo nustatytų papildomų reikalavimų medžioklėje. Taigi, medžiotojas nėra įpareigotas vykdyti neteisėtus, prieštaraujančius Taisyklėms vadovo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

E. V. skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.