Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-8305-727/2006 pagal ieškovių D. D. ir B. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl iškeldinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Rezoliucinė dalis

1) iškeldinti atsakovę kartu su jai priklausančiais daiktais iš ieškovėms nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

2) įpareigoti atsakovę tai padaryti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

3) priteisti iš atsakovės 700 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei D. D. . Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena ieškovės ir yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą, nuosavybės teise priklauso ieškovėms, o atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys adresu (duomenys neskelbtini), panaikinti Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato 1-ojo policijos komisariato Viešosios policijos Pasų poskyrio 2006-04-05 sprendimu Nr. 12-M16-99. Teismas nustatė, jog nuo 2006 m. sausio mėnesio atsakovė gyvena pas dukrą (duomenys neskelbtini), o kambarys, kuriuo iki tol naudojosi atsakovė, užrakintas, rakto ieškovės neturi, todėl negali įeiti į kambarį, o tuo pačiu negali patekti ir į buto balkoną. Teismas pažymėjo, kad jokių duomenų, kad ieškovėms nuosavybės teisė į minėtą butą būtų nuginčyta ar yra ginčijama, byloje nėra, o teisinio pagrindo atsakovei būti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame bute taip pat nenustatyta. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės, būdamos teisėtos buto savininkės ir negalėdamos naudotis visu butu, pagrįstai reikalauja pašalinti nuosavybės teise valdomo daikto pažeidimus ir atsakovė turi būti iškeldinta kartu su visais jos daiktais, nepaisant to, kad šiuo metu ji faktiškai gyvena kitur (LR CK 3.205 str. 1 d., 4.39 str. 1 d., 4.98 str.).

Atsakovė S. D. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto 2006-10-18 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė jos subjektinę teisę naudotis ginčo butu, kurią ji įgijo šio buto privatizavimo metu. Atsakovė pažymėjo, kad teismui pateikė įrodymus, jog pasirašė sutikimą privatizuoti ginčo butą, kuris buvo būtina buto privatizavimo sutarties sąlyga pagal Butų privatizavimo įstatymo 5 str. Sutikdama, kad buto savininko teises įgytų jos sūnus J. D. , atsakovė turėjo pagrįstus lūkesčius, kad jai kartu išliks teisė naudotis privatizuotu butu iki gyvos galvos, kadangi Butų privatizavimo įstatymo 12 str. numatė, jog nuomininkas ar jo šeimos nariai, neįgiję nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, juo naudojasi kaip savininko (bendrasavininkio) šeimos nariai. Ši daiktinė teisė atsakovei turėjo išlikti ir po to, kai ginčo butą paveldėjo ieškovės. Kadangi atsakovė turi naudojimosi butu teisę, nepretendavo į privalomąją palikimo dalį, nors palikėjo (sūnaus) mirties dieną jai buvo reikalingas išlaikymas. Teismas į atsakovės įgytą teisę nekreipė dėmesio ir padarė neteisingą ir neteisėtą išvadą, kad atsakovė neturi teisių būti ieškovėms nuosavybės teise priklausančiame bute, nors ir buvo pateikti rašytiniai įrodymai. Butų privatizavimo normų pažeidimas yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes teismas jų visai netaikė ir neaiškino. Teismas nevertino tos aplinkybės, kad atsakovei gydantis ligoninėje, ieškovės, pasinaudojusios jos liga, nebeleido sugrįžti į butą, kuriame likę atsakovės daiktai, dėl ko atsakovė ir turėjo išvykti gyventi pas dukrą. Ieškovės panaikino atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą be jos žinios, apie ką atsakovė sužinojo tik gavusi teismo dokumentus. Teismas, nuspręsdamas iškeldinti atsakovę iš buto, pažeidė ne tik jos subjektinę teisę juo naudotis, bet ir nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, t.y. sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė turi dukrą, kuriai priklauso įstatyminė pareiga pasirūpinti savo motina, ir dėl to atsakovė paliktina gyventi dukrai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu teismas pažeidė procesinės teisės normas ir tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą. Pažymėjo, kad teismas priteisė bylinėjimosi išlaidas, į kurias įtraukė ir žyminio mokesčio sumą, nuo kurios atsakovė yra atleista ir kuri turi būti dengiama iš valstybės biudžeto.

Ieškovės D. D. ir B. D. įstatymo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimų į apeliacinį skundą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Kolegija pažymi, kad ši byla nagrinėjama, peržengiant apeliacinio skundo ribas, siekiant užtikrinti viešąjį interesą byloje – teisingumo užtikrinimą šalyje ir gerą moralę visuomenėje.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo tuo, kad atsakovė turi dukrą, kuriai priklauso įstatyminė pareiga pasirūpinti savo motina, ir dėl to atsakovė paliktina gyventi pas dukrą, nesudaro absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nes teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nėra pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, atmetant ieškinį visiškai (LR CPK 330 str.).

Byloje nustatyta, kad dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo 1991-12-17 buvo sudarytas susitarimas (b.l. 27) tarp S. D. (atsakovės, gim. 1923, registruotos šiame bute nuo 1979 m.), J. D. (atsakovės sūnaus) ir B. D. (ieškovės), privatizuoti šį butą J. D. vardu.

1992-04-13 buvo sudaryta sutartis (b.l. 28) dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo J. D. vardu, kuri buvo įregistruota nustatyta tvarka.

2004-02-13 ieškovė B. D. tapo našle (b.l. 8).

2004-05-20 atlikta ieškovių B. D. (5/8 dalių) ir D. D. (3/8 dalių) ir nuosavybės teisių į butą Didlaukio g. 31-11, Vilniuje, teisinė registracija pagal paveldėjimo teisės liudijimą (b.l. 6).

2005-12-16 atsakovė S. D. buvo paguldyta į ligoninę po 2005-12-05 insulto (b.l. 31-32).

2006-04-05 Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato viešosios policijos pasų poskyris priėmė sprendimą (b.l. 7), kuriuo buvo panaikintas atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas bute (duomenys neskelbtini).

Įstatymų leidėjas nustatė, kad iki butų privatizavimo nuomininkai ir jų šeimos nariai turėjo lygias teises naudotis nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis (BtK 54 straipsnis, 1964 m. CK 330 straipsnis), jų neprarado ir privatizavus šias patalpas.

Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad ieškovių nuosavybės teisių neliečiamumas negali būti suabsoliutinamas, nes būtina apginti atsakovės teises naudotis gyvenamąja patalpa, įgytas iki nuosavybės teisių į butą (duomenys neskelbtini), perėjimo ieškovėms.

Šiuo atveju teisė įgyti nuosavybės teisę į privatizuojamą butą buvo realizuota vieno asmens (atsakovės sūnaus) nuosavybės teise, nes kiti privatizuojamame bute teisėtai gyvenantys, turintys teisę į buto privatizavimą, asmenys (šiuo atveju ir atsakovė) išreiškė valią buto privatizavimo klausimu, be kurios nebuvo galimas privatizavimo sandorio sudarymas. Kolegija pažymi, kad privatizuotas butas skirtas visų šeimos narių naudojimui, todėl nuomininko ar jo šeimos narių, neįgijusių nuosavybės teisės į privatizuojamą butą, teisės ir pareigos, atsirandančios iš naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės, išlieka, išskyrus teisę disponuoti privatizuotu butu. Šiuo atveju atsakovė, Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka neįgijusi nuosavybės teisės į privatizuojamą butą (nes tokią teisę perleido pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savo sūnui), pripažintina atsisakiusia nuo nuosavybės teisės į butą įgijimo ir atitinkamai nesiekiančia teisių ir pareigų, kurias sukuria nuosavybės turėjimas.

Vienok, atsakovė negali būti pripažinta atsisakiusia teisės naudotis privatizuotu butu – tokia teisė jai išlieka ir ši teisė negali būti paneigiama nuosavybės teisės į privatizuotą butą perėjimo kitiems asmenims faktu.

Ieškovės šioje byloje pareiškė reikalavimą iškeldinti atsakovę, t.y. reikalavimą ginti pažeistą daiktinę teisę (CK 4.98 straipsnis). Nustačius, kad atsakovė teisėtai apsigyveno ir turi teisę panaudos sutarties pagrindu gyventi bute Didlaukio g. 31-11, Vilniuje, ji negali būti laikoma ieškovių nuosavybės teisių pažeidėja, nes tai prieštarautų geros moralės, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

Tai, kad 2006-04-05 Vilniaus miesto VPK 1-ojo policijos komisariato viešosios policijos pasų poskyris priėmė sprendimą (b.l. 7), kuriuo buvo panaikintas atsakovės gyvenamosios vietos deklaravimas bute (duomenys neskelbtini), savaime nereiškia teisėto panaudos sutarties su atsakove nutraukimo. Kolegija pažymi, kad atsakovė nėra geruoju išsikėlusi iš šio buto ir konkliudentiniais veiksmais nutraukusi panaudos sutartį, nes pačios ieškovės, pakeitusios buto išorinių durų spyną ir neduodamos rakto nuo jų atsakovei, elgiasi nesąžiningai.

Nuosavybės teisės perėjimas ieškovėms pagal paveldėjimą savaime nepanaikina atsakovės teisės naudotis butu, kuriuo ji iki buvusio savininko (atsakovės sūnaus) mirties naudojosi teisėtai. Tai, kad pasikeitė šio buto savininkai, savaime nereiškia, kad atsakovė tampa neteisėta buto naudotoja.

Kolegija konstatuoja, kad ieškovės paveldėjo turtą, t.y. butą (duomenys neskelbtini), su suvaržymu – atsakovės teise šiuo butu naudotis panaudos pagrindais, nes mirus buto savininkui (atsakovės sūnui), kurio šeimos nariu atsakovė buvo, jos buvusi teisė naudotis butu savininko šeimos nario teisėmis transformavosi į teisę naudotis butu panaudos sutarties pagrindu.

Kolegija pažymi, kad atsakovė negali būti iškeldinama iš buto ieškovių pareikštu pagrindu, nes ji turi teisę naudotis butu savo poreikių į gyvenamąją patalpą tenkinimui ir šia teise atsakovė gali naudotis iki jos manymu reikalingo termino, pavyzdžiui, iki ji įgis kitą gyvenamąją patalpą ar ja bus aprūpinta arba netgi iki atsakovės gyvos galvos (LR CK 1.117 straipsnio 2 dalis). Kolegija pažymi, kad tokios nuosavybės su suvaržymu turėjimas, jos išlaikymas negali būti nuostolingas pačioms turto savininkėms – ieškovėms. Atsakovė nėra atleidžiama nuo Civilinio kodekso šeštosios knygos XXXII skyriuje nustatytų panaudos gavėjo pareigų bei nėra apsaugota nuo ieškovių, kaip panaudos davėjų, teisės nutraukti panaudos sutartį, įrodžius sutarties pažeidimo atvejus, numatytus CK 6.641 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Be to, ir pati atsakovė turi teisę nustatyta tvarka nutraukti terminuotą panaudos sutartį (CK 6.642 str. 2 d.). Ieškovių ieškinį atmetus, nėra atlyginamos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (LR butų privatizavimo įstatymas, CK 1.2 str., 1.5 str., 4.37 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 12 str., 13 str., 41 str., 93 str., 176 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas

nusprendė:

Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovių D. D. ir B. D. ieškinį atsakovei S. D. dėl iškeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).