Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-10-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3034-1013/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-10-11
Bylos Nr.
1-3034-1013/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-33032-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Šėlienė
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
A. J.
Advokatai
Gytis Jonas Gutauskas
Kategorijos
  • 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
Baudžiamoji byla Nr. 1-3034-1013/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33032-2018-5 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.2
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Šėlienė,sekretoriaujant Valentinai Solovejienei,dalyvaujant prokurorui Žydrūnui Katkevičiui,kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Gyčiui Jonui Gutauskui,nukentėjusiajai A. J.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) subendrinta laisvės apribojimo 1 metams 6 mėnesiams bausme, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo, nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 12 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, toliau tęsti darbą bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant išklausyti šią programą per 4 mėnesius;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas 1 metams, kartu paskiriant įpareigojimus – atsiprašyti nukentėjusiosios, pradėti dirbti arba tęsti darbą;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nuosprendžiu paskirta bei neatlikta bausme ir V. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 3 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. J. paskirta subendrinta bausmė – 10 mėnesių laisvės atėmimas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirta V. J. galutinė subendrinta bausmė – 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos namuose. Iš pataisos namų paleistas 2018 m. vasario 9 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., smurtaudamas nežymiai sutrikdė savo artimajai giminaitei sveikatą, o būtent: jis 2018 m. liepos 11 d. apie 19.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių girtumo laipsnis), žodinio konflikto metu tyčia vieną kartą pastūmė savo močiutę A. J. į sieną, po to vieną kartą spyrė A. J. į kairės kojos blauzdą, nukentėjusiajai padarė kairės blauzdos poodinę kraujosruvą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios A. J. sveikatą.

V. J., kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu, pageidavo tuoj pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjas, todėl baudžiamoji byla išnagrinėta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Bylos duomenys

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. J. savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad buvo namuose, išgėrė alaus, atrodo 3 litrus. Prasidėjo žodinis konfliktas su močiute, jis susinervino, kažkaip pastūmė ją ir nestipriai jai spyrė iš kojos. Tai vyko liepos 11 d., jau buvo vakaras. Vieną kartą spyrė močiutei į koją. Butas priklauso berods jo motinai, tuo metu jie dviese gyveno su močiute bute. Kur močiutė atsitrenkė, nematė. Jis ją pastūmė ir spyrė su koja jai į koją. Mano, kad dėl jo veiksmų galėjo atsirasti kraujosruva. Nurodė, kad jam buvo nustatytas girtumas. Blaivas nebūtų taip padaręs, pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio, dažnai jį vartoja. Pripažįsta ligonių kasos civilinį ieškinį, sumokės. Nori atsiprašyti močiutės.

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 12 d. apklaustas V. J. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Dėl įvykio gali paaiškinti, kad aš 2018 m. liepos 11 d., būdamas namuose adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 19:00 val. tarp jo ir jo močiutės A. J. kilo žodinis konfliktas, dėl to, kad jis buvo nusipirkęs 4 butelius alaus, o paskui pastebėjo, kad vieno butelio trūksta. Du butelius padėjo į šaldytuvą. Jo močiutė vieną butelį alaus paslėpė, nes nenorėjo, kad jis vartotų alkoholinius gėrimus. Dėl to supyko ir ją pastūmė, ji galėjo atsitrenkti į sieną. Jis neprisimena, kur įvyko konfliktas. Ar virtuvėje, ar svetainėje, ar kambaryje, negali pasakyti, kadangi buvo pavartojęs alkoholinių gėrimų ir neprisimena. Tada jis susinervino ir jai savo koja įspyrė vieną kartą į kojos blauzdą. Kas jam pasidarė jis negali pasakyti, tikriausiai buvo išgerta per daug alkoholio. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Savo močiutę labai myli ir labai gaila, kad taip atsitiko, nori jos atsiprašyti, nes labai gaila ir labai gėda. Butas adresu (duomenys neskelbtini), priklauso jo tėvams, su jo močiute šiuo metu gyvena dviese (b.l.43).

2018 m. liepos 12 d. papildomos apklausos metu kaltinamasis V. J. parodė, kad jam pareikšto įtarimo esmę suprato, savo kaltę pilnai pripažįsta. Dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos labai gailisi. Parodymus davė pirminės apklausos metu, jų nekeičia ir prašo jais vadovautis. Papildymų neturi (b.l.45).

Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. liepos 11 d. apklausta nukentėjusioji A. J. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Tai jos sūnui priklausantis butas. Nuo 2018 m. vasario pabaigos bute apsigyveno anūkas V. J., gimęs (duomenys neskelbtini). Jis grįžo po bausmės atlikimo pataisos namuose. Anūkas ne vieną kartą teistas, taip pat ir dėl smurto šeimoje. Jo tėvai neapsikentę V. elgesio išsikėlė gyventi į Visaginą, kur nusipirko butą. Ji liko gyventi bute. Anūkas visą laiką ją terorizuoja, reikalauja pinigų, iš namų neša daiktus, vėliau juos išpirkinėja lombarduose, muša, įžeidinėja, jai grasina, kad nužudys. Tačiau į policiją nė karto nesikreipė. Maždaug prieš savaitę, jis spyrė į krūtinę, nukrito ir negalėjo atsikelti, šaukėsi kaimynų pagalbos, bet niekas neišgirdo arba nesureagavo. Maždaug prieš mėnesį anūkas spyrė į kairės kojos blauzdą. Į medikus taip pat nesikreipė. 2018 m. liepos 11 d. anūkas namie girtuokliavo. Apie 19 val. koridoriuje jis ją užpuolė, pagriebė už drabužių ir pradėjo kratyti, trankyti ją į sieną, rėkti ant jos, kad ji neva paėmė jo alų, po to pinigus. Jis ją įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais, rėkė, kad jei negrąžins alaus, ją sumuš. Ji atsakė, kad nieko neėmė, prisiekė. Jis ją paleido, atsiprašė, pasakė, kad susimaišė, bet kai svetainėje atsisėdo ant lovos vėl atėjo, vėl rėkė, spyrė koja per kairės kojos blauzdą, tuo sukėlė stiprų fizinį skausmą, koja patino, atsirado mėlynė. Ji išbėgo iš buto ir nuėjo pas kaimynę iš 53 buto. Pasiskundė, kas atsitiko ir iškvietė policiją. Labai bijo anūko, jo elgesys neadekvatus, jis kelia pavojų sveikatai ir gyvybei (b. l. 5-6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m. liepos 12 d. išvadoje Nr. G 2332/2018 (01) nurodyta, kad A. J. nustatyta kairės blauzdos poodinė kraujosruva, padaryta buku daiktu (daiktais), 1 paros laikotarpyje iki apžiūros, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. liepos 11 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 20).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto 2018 m rugpjūčio 8 d. išvadoje Nr. pG2677(01) nurodyta, kad, remiantis A. J., gimusios (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų ir papildomo tyrimo bei ankstesnio tyrimo G2332/2018 duomenimis, pateikiama išvada: A. J. nustatyta kairės blauzdos poodinė kraujosruva, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 1 paros laikotarpyje iki apžiūros (2018 m. liepos 12 d.), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2018 m. liepos 11 d. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozuotas kairio šeivikaulio lūžis nepatvirtintas Vilniaus skyriaus gydytojos radiologės, teismo medicinos specialistės, todėl laikoma, kad nepagrįstas objektyviais medicininiais duomenimis ir kaip sužalojimas nevertinamas (b. l. 25).

Vilniaus apskrities VPK PR vyriausiojo patrulio Livijaus Saukevičiaus 2018 m. liepos 11 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad anūkas V. J. A. J. spyrė iš kojos, paprašius parodyti koją, matėsi kraujosruva ir patinimas. Pareiškimo nerašė, visą laiką kalbėjo rusiškai. Sulaikytas pagal matomus sužalojimus ant nukentėjusiosios (pagal faktą). Tarnybiniame pranešime pažymėta kraujosruva (mėlynė) – smurtą patyrusio asmens sužalojimai (b. l. 2-3).

Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. liepos 11 d. 19.48 val. V. J. nustatytas 2,43 promilių girtumas (b. l. 36).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 72,38 Eur žalą dėl nukentėjusiosios A. J. gydymo, kurios dydis grindžiamas gydymo paslaugų apskaitos išrašu (b. l. 32, 34).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako asmuo, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokių veiksmų atlikimą įstatymas numato viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmes. Ši BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo savo močiutę. BK 248 straipsnyje numatyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Vadovaujantis minėtomis BK nuostatomis, močiutė laikytina kaltinamojo artimąja giminaite, o ne šeimos nariu, todėl kaltinamajame akte nurodytas kaltinimas patikslintas, nekeičiant BK straipsnio kvalifikacijos.

Teismas pripažįsta, kad ankščiau nurodyti byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – tarp jų kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu, taip pat specialistų išvadų, tarnybinių pranešimų duomenys – pripažintini įrodymais.

Šių įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, jog byloje įrodyta, kad V. J. 2018 m. liepos 11 d. apie 19.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,43 promilių girtumas) bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą pastūmė savo močiutę A. J. į sieną, po to vieną kartą spyrė A. J. į kairės kojos blauzdą, padarydamas jai kairės blauzdos poodinę kraujosruvą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas savo artimosios giminaitės – močiutės – A. J. jos sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę dėl šio įvykio pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme. Be nuoseklių nukentėjusiosios parodymų ikiteisminio tyrimo metu, šio įvykio aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys – Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistų išvados, patrulio Livijaus Saukevičiaus tarnybinio pranešimo duomenys, kita bylos medžiaga, tarp kurių prieštaravimų nėra ir netikėti jais teismas neturi pagrindo. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra konstatuoti specialistų išvadose. Ši kaltinamojo tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, sudėtį, todėl V. J. kaltė įrodyta visiškai.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka bausmės paskirtį, numatytą Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje, kurioje nuoseklia tvarka yra išdėstyti bausmės skyrimo tikslai, kurių visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. BK 54 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo pagrindus ir nustato, jog bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Tai viena sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo ir baudžiamosios bylos užbaigimo stadijų, kadangi paskiriant bausmę įvertinamas ir padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, ir nusikaltimo požymiai, jų turinys, pobūdis, taip pat kaltininko asmenybė, jo atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs įstatymo uždraustas veikas (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas smurtinis nusikaltimas prieš artimąjį giminaitį), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kurio pasekmė – nežymus nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis, būdamas neblaivus, smurtavo prieš asmenį jo gyvenamojoje vietoje), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, į tai, kad teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios A. J., taip pat į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nevedęs, nedirbantis, ne kartą teistas už smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai (paskutinį kartą teistas už smurtinį nusikaltimą prieš šeimos narę – savo mamą), teistumas neišnykęs, bausmę atlikęs, iš pataisos įstaigos paleistas 2018 m. vasario 9 d. (b. l. 66-69), daug kartų baustas administracine tvarka, baudų nesumoka, administraciniai nusižengimai ne kartą padaryti esant neblaiviam (b. l. 60-65). Teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamajam V. J. parinktinos bausmės rūšies, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis šiuo metu yra teistas iš viso penkis kartus už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, nusikalto esant neišnykusiam teistumui ir tokios aplinkybės rodo, kad įstatyme numatytos alternatyvios švelnesnės, negu laisvės atėmimo bausmės, paskyrimu, nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai. Dėl nurodytų motyvų teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. J. skirtina 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis V. J. prisipažino esąs kaltas, o byloje procesas vyko BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinamajam V. J. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai. Bylos duomenys patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu V. J. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018 m. liepos 11 d. 19.21 val.; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 13 d. nutartimi kaltinamajam V. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo įtariamojo sulaikymo dienos, t. y. nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. spalio 11 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis BK 66 straipsniu, V. J. skirto suėmimo laikas įskaitytinas į bausmę.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

Byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo V. J. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 72,38 Eur žalą dėl nukentėjusiosios A. J. gydymo (b. l. 32). Kaltinamasis V. J. su pareikštu civiliniu ieškiniu teisiamojo posėdžio metu sutiko.

Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Iš ikiteisminio tyrimo metu prie civilinio ieškinio pateikto Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra“ 2018 m. liepos 30 d. gydymo paslaugų apskaitos išrašo (b. l. 34) matyti, kad A. J. 2018 m. liepos 12 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteikta priėmimo-pirmosios pagalbos paslauga už 32,22 Eur ir radiologo konsultacija, kurios kaina 20,08 Eur, o 2018 m. liepos 19 d. VšĮ Vilniaus rajono centrinėje poliklinikoje buvo suteikta radiologo konsultacija, kurios kaina 20,08 Eur. Iš viso A. J. buvo suteikta gydymo paslaugų už 72,38 Eur. Šie ikiteisminio tyrimo metu pateikti duomenys patvirtina pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų civilinis ieškovas patyrė žalą, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys vertintinas kaip pagrįstas, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 273 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. J. (V. J.) paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į V. J. (V. J.) paskirtą bausmę įskaityti suėmime išbūtą laiką.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. spalio 11 d.

Tenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį. Priteisti iš V. J. (V. J.) civiliniam ieškovui Vilniaus teritorinei ligonių kasai 72,38 Eur (septyniasdešimt du eurus trisdešimt aštuonis centus) žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Šėlienė