Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi A. K., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. K. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Skundžiama nutartimi buvo tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl A. K. stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo.

4. A. K., kaip matyti iš skundo turinio, nesutinka su priverčiamųjų medicinos priemonių pratęsimu. Nurodo, kad jis neturi vieno inksto, turi pirmą invalidumo grupę ir prašo skirti psichiatrijos ekspertizę Utenoje.

5. Teismo posėdyje A. K. gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

6. Skundas atmetamas.

7. Išnagrinėjęs teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai pratęsta A. K. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl tenkinti A. K. skundą nėra pagrindo.

8. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į BK 98 straipsnyje nustatytus kriterijus, bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos teismas turi įvertinti, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata ir su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

9. Pažymėtina, kad komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pakeitimo medicininės apžiūros išvada yra tik rekomendacinio pobūdžio. Todėl teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, bei galimybes maksimaliai užtikrinti reikalingų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 2, 3 dalys).

10. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo A. K., atsižvelgė į Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo medicininės apžiūros išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stebimu laikotarpiu A. K. psichinė būsena išlieka nestabili – fiksuoti psichomotorinio sujaudinimo, agresijos epizodai, stebėtos disforijos reakcijos, jo emocijos greitai besikeičiančios ir stokojančios adekvatumo, kontaktas formalus, stebima sutrikusi artikuliacija, mąstymas nenuoseklus, paralogiškas, konkretus, jo nuotaika su disforijos atspalviais, nekritiškas savo būsenai, uždraustai veikai, užimtumo veiklų nelanko, socialinia ryšiai menki.

11. BPK 405 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas gali priimti nutartį pakeisti pirmiau taikytos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė.

12. Iš aukščiau aptartų duomenų visumos matyti, kad šiuo metu nėra pagrindo išvadai, kad A. K. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Jo psichikos būklė stebimu laikotarpiu nebuvo pakankamai stabili, pacientas yra nekritiškas savo būsenai, uždraustai veikai, stebėtas psichomotorinis sujaudinimas, agresyvumas, 2020 m. balandžio 3 d. somatinės būklės pablogėjimas, diagnozuota pneumonija, skirtas simptominis gydymas. Visa tai rodo, kad A. K. socialinis pavojingumas yra išlikęs, o psichinė būsena nestabili. Būtent tai ir sąlygojo pirmos instancijos teismo sprendimą tęsti jo stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis taikymą, todėl apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir atsižvelgęs į visą teikimo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, priėmė teisingą sprendimą, kad A. K. psichikos būklė išlieka nestabili, dėl ko tikslinga pratęsti jam taikomą priverčiamosios medicinos priemonę.

13. Nors A. K. nesutinka su priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimu, tačiau visuma pirmiau nurodytų aplinkybių patvirtina tai, kad priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu yra būtinas A. K. pastovus stebėjimas bei gydymas, kas darytų teigiamą įtaką ne tik jo elgesiui ir sveikatai, bet ir kritikai savo būklei, padarytai veikai.

14. A. K. prašo skirti psichiatrijos ekspertizę Utenoje. Pažymėtina, kad A. K. yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, duomenų, jog yra būtinybė skirti skunde prašomą psichiatrijos ekspertizę, nėra. Pats A. K. tai sieja su neturėjimu vieno inksto ir neįgalumu. Teismo psichiatrijos ekspertizė skiriama tais atvejais, kai būtinas gilesnis psichinės būklės ištyrimas, kai psichikos būsenos įvertinime kyla diferencinės diagnostikos sunkumų arba yra reikalingi papildomi tyrimo metodai ar kartotinų išplėstinių komisijų organizavimas. Šiuo atveju nėra aplinkybių, pagrindžiančių stacionarinio ištyrimo būtinumą. Esant minėtoms aplinkybėms nėra pagrindo skirti stacionarinę psichiatrijos ekspertizę.

15. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi A. K. pagrįstai pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendrojo stebėjimo sąlygomis taikymas, todėl A. K. skundas atmetamas, o Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – A. K. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. gegužės 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.