- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-06-22
- Bylos Nr.
- 2YT-2064-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00305-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Pareiškėjas
- R. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti juridinį faktą, kad A. P. po savo sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. P., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarų biurą ir priėmė palikimą. Pareiškėjo sesuo I. B. (šiuo metu mirusi) atsisakė nuo palikimo. Pradėjus rinkti dokumentus notarų biurui dėl paveldėjimo liudijimo išdavimo bei paaiškėjus, kad dalis turto yra įsigyta tėvų santuokoje ir nėra duomenų apie palikimo priėmimą po tėvo J. P. mirties, pareiškėjui buvo paaiškinta, kad reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas, o A. P. sutuoktinis J. P., iki mirties deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko jo turtas: santuokoje įsigytas namų valdos žemės sklypas, 0.2861 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); santuokoje įsigyta 34/100 pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 106.67 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 34/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nė vienas iš įpėdinių po tėvo mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo. Pareiškėjo motina A. P. po sutuoktinio mirties, pareiškėjui padedant (pareiškėjas visą laiką gyveno kartu su motina) prižiūrėjo namo dalį, kurioje iki mirties jis gyveno, mokėjo mokesčius, palaikė jį tinkamoje būklėje, prižiūrėjo ir tvarkė namų valdos žemės sklypą, naudojosi sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad A. P. palikimą po savo sutuoktinio mirties priėmė, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. Pareiškėjo sesuo I. B. mirė (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo J. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. P. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. P. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui. Suinteresuotas asmuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti VĮ Turto banko atstovui nedalyvaujant (b. l. 35-37).
4. Apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui pranešta tinkamai, išsiunčiant jiems pranešimus apie rašytinį teismo posėdį bei paskelbiant specialiame interneto tinklapyje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 118 straipsnio 1 dalis, 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9, 10 dalys).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
5. Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
6. Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
7. Pareiškime išdėstytos aplinkybės ir pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties liudijimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 29). (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina, J. P. sutuoktinė A. P., gim. (duomenys neskelbtini), medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 24). (Duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai buvo sudarę santuoką, sutuoktuvių liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 28). Po J. P. mirties liko santuokoje įsigytas nekilnojamasis turtas registruotas J. P. ir A. P. vardu: namų valdos žemės sklypas, 0.2861 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); santuokoje įsigyta 34/100 dalis pastato - gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 106.67 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su pastatu – ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su 34/100 kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 30-32).
8. Po J. P. mirties pareiškėjo motina A. P. prižiūrėjo namo dalį, kurioje iki mirties gyveno sutuoktinis J. P., mokėjo mokesčius, palaikė jį tinkamoje būklėje, prižiūrėjo ir tvarkė namų valdos žemės sklypą, naudojosi sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimo daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjas padėdavo motinai prižiūrėti namus, kadangi gyveno kartu su motina.
9. Pareiškėjo motina A. P. po savo sutuoktinio J. P. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėjo motina atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) į Anykščių rajono savivaldybės 2-ąjį notarų biurą įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 33). Išrašas iš Testamentų registro patvirtina, kad J. P. testamento surašęs nebuvo (b. l. 44). Anykščių rajono savivaldybės 2-ojo notarų biuro išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjas R. P. kaip pirmos eilės įpėdinis yra priėmęs palikimą po savo motinos A. P. mirties (b. l. 26). Pareiškėjo sesuo I. B., mirusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), po savo motinos A. P. mirties palikimo atsisakė (b. l. 27).
10. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi duomenys nuoseklūs bei neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo R. P. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
11. Konstatuotina, jog pareiškėjo motina A. P. priėmė palikimą po savo sutuoktinio J. P., mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėjas, nei jo motina A. P. ir sesuo I. B., po J. P. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, ir paveldėjimo teisės liudijimas dar nėra išduotas, todėl pareiškėjo motina A. P. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jo sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).
12. Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
13. Valstybei priteistinų išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. P. patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjusi valdyti jam priklausiusį turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.