Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Procesinių sprendimų kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.6.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.7.; 1.2.25.5.; 2.1.10.1.; 2.1.16.1.7.; 2.1.16.1.8.; 2.1.16.1.10.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.6.1.

2025 m. kovo 14 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio),

Aprašomoji dalis

nustatė:

2025 m. vasario 15 d. apie 21.20 val., J. B., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, kryptimi link Šeduvos 37 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo savo vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį Nissan QASHQAI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB0088, patikros sertifikato Nr. 2216046, buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, tai yra mažiausias 1,73 promilių girtumas.

Dėl nusikaltimo 2025-02-20 teismas priėmė baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam paskyrė bausmę, tačiau kaltinamasis/jo gynėjas pateikė prašymą bylą skirti nagrinėti posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis J. B. kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, vairavo santuokoje įgytą automobilį būdamas neblaivus. Nustatyto neblaivumo neginčijo. Nurodė, kad gailisi. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoju paskiriant jo sūnų, kuris turės galimybę daryti jam teigiamą įtaką.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Kaltinamajam pirmu tikrinimu nustatytas 1,73, o antru – 2.00 promilių girtumas, o Neblaivumo nustatymo akte buvo nustatyti visi neblaivumo požymiai (1 t., b. l. 37-40).

Liudytojas K. T. parodė, kad važiavo savo automobiliu, o priešais jį važiavo automobilis Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas blaškėsi po kelią išvažiuodamas tai į priešpriešinę eismo juostą, tai į dešinį kelkraštį, didino ir mažino greitį. Jis nelenkė minėto automobilio nelenkė, važiavo paskui. Kažkuriuo momentu Nissan automobilio vairuotojas išvažiavo į dešinį kelkraštį, po to staigiai metėsi atgal į važiuojamąją dalį ir apvažiavęs kelkraščiu važiavusį dviratininką sustojo dešiniame kelkraštyje. Jis minėtą automobilį apvažiavo ir sustojo priešais jį. Išlipęs iš savo automobilio nuėjo iki Nissan automobilio. Vairuotojas atidarė dureles ir jis pajuto stiprų alkoholio kvapą, pamatė, kad asmuo sunkiai orientuojasi aplinkoje, todėl toliau neleido tęsti kelionės automobiliu. Vairuotojas išlipo iš automobilio, sunkiai pastovėjo ant kojų. Tuo metu privažiavo policijos automobilis ir pareigūnams jis nurodė visas įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 32).

Automobilis registruotas kaltinamojo vardu (1 t., b. l. 86, 88).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2025 m. vasario 15 d. apie 21.20 val., J. B., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, kryptimi link Šeduvos 37 km., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo savo vardu registruotą motorinę transporto priemonę – automobilį Nissan QASHQAI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu ,,Alcotest 7510“ Nr. ARTB0088, patikros sertifikato Nr. 2216046, buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės, tai yra 1,73 promilių girtumas.

Kadangi kaltinamasis, ką pats pripažino, patvirtino ir ištirti liudytojo parodymai bei anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai, sėsdamas už automobilio vairo būdamas neblaivus ir jį vairuodamas, kai jam galiojančią patikrą turinčiu alkotesteriu buvo nustatytas mažiausias neblaivumas – 1,73 promilės, veikdamas tiesiogine tyčia padarė baigtą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio).

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino ir, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai gailėjosi.

Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų ir laiduotojo.

Kaltinamasis/jo gynėjas pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant kaltinamojo sūnaus R. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato minimaliam terminui. Su laidavimo taikymu sutiko ir prokuroras.

Laiduotojas R. B. nurodė, kad jis yra kaltinamojo sūnus, neteistas, dirba, kaltinamajam galės daryti teigiamą įtaką, nes nuolat bendrauja, kaltinamojo padarytą veiką vertina blogai, nurodė, kad jam tai buvo staigmena, nes tėvas nėra linkęs vartoti alkoholį, nesupranta, kaip jis, sunkiai išsilaikęs teises ir nusipirkęs svajotą automobilį, taip padarė.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis neteistas, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai. Administracinėmis nuobaudomis per 1 metus nebaustas. Yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Priklausomybės ligų priežiūros grupėje ir Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruotas, dirba.

Kaltinamasis pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė.

Nurodytos nustatytos aplinkybės leidžia manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Kaip jau minėta, byloje yra pateiktas kaltinamojo sūnaus prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą.

Iš bylos medžiagos ir LITEKO duomenų matyti, kad laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Teisiamojo posėdžio metu laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo patvirtino, kad palaiko savo prašymą perduoti kaltinamąjį jo atsakomybėn pagal laidavimą. Tvirtina, kad galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Nepateisino kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, veiką vertino blogai.

Įvertinęs pretendento tapti laiduotoju charakterizuojančią medžiagą, jo ryšius su kaltinamuoju, asmenines savybes, teismas sprendžia, kad jis yra vertas teismo pasitikėjimo ir tinkamas būti laiduotoju, galintis daryti kaltinamajam teigiamą įtaką.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant kaltinamąjį prašomo laiduotojo atsakomybei.

Nustatydamas laidavimo terminą teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas minimaliam terminui šį kartą bus pakankama poveikio priemonė kaltininkui.

Dėl užstato. BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nesunki, jis nėra charakterizuojamas neigiamai, dirba, tačiau jo darbo užmokestis nėra didelis, moka kreditą, todėl turtinė padėtis nėra nesudėtinga, o įvertinus ir laiduotoją charakterizuojančių bei kitų bylos duomenų/aplinkybių visumą, teismo įsitikinimu, šiuo konkrečiu atveju laidavimas galimas ir be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 68 str. 1 d. nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, tai yra padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, todėl kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, nes uždraudimas naudotis specialia teise suteiks kaltinamajam galimybę suvokti šios teisės turėjimo atsakomybę ir motyvuos ateityje nepažeidinėti Kelių eismo taisyklių. Pirmą kartą nusikaltusiam ir nuoširdžiai besigailėjusiam kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, skirtina minimaliam terminui. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, todėl kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas skaičiuotinas nuo dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimo dienos.

Be to, BK 40 straipsnio numatytiems tikslams pasiekti, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, į tai, kad neblaivus kaltinamasis, jo vardu registruotu automobiliu, kuris yra padidinto pavojaus šaltinis, važiavo aktyvaus eismo keliu, tik atsitiktinumo dėka nesukėlė eismo įvykio, darytina išvada, kad automobilio nekonfiskavimas gali kelti pavojų visuomenės saugumui, todėl kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė, tai yra nusikaltimo padarymo priemonės - automobilio konfiskavimas (BK 72 str. 1-3 d.), konfiskuojant santuokoje įgytą, kaip nurodė kaltinamasis, todėl ir pačiam kaltinamajam bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį (Civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p.) automobilį, kurį jis vairavo būdamas neblaivus. Automobilio vertės konfiskuoti nėra pagrindo, nes kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 3 d.). Tik kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 str. 5 d.). Šiuo atveju aplinkybių, dėl kurių privalėtų būti konfiskuojama turto vertė – nėra.

Teismas išaiškina, kad kaltinamojo sutuoktinė savo teisę į dalį bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir į kompensaciją už konfiskuotą turtą, gali ginti civilinio proceso įstatymais nustatyta tvarka.

Kardomosios priemonės.

Kaltinamajam byloje paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

paskirtas prokuroro nutarimu (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas.

Daiktiniai įrodymai.

Automobilis ir automobilio registracijos liudijimas - nuosprendžiui įsiteisėjus perduotini konfiskavimą vykdysiančiai institucijai. Vairuotojo pažymėjimas nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia:

J. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje (kelių transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoju paskiriant jo sūnų R. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir baudžiamąją bylą J. B. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, termino pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Remiantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą/uždraudimą naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 1 (vieneriems) metams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2025 m. vasario 17 d.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant jo vardu registruotą automobilį Nissan QASHQAI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18 a, Kauno m.

Išaiškinti kaltinamajam, kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Išaiškinti, kad jei asmuo vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), pvz. per teismo uždraustą laiką vairuoja transporto priemonę, jis gali būti nuteistas pagal BK 243 straipsnį (numatytos bausmės: bauda arba areštas). Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti laiduotojui, kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą - panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą, paskirtą 2025 m. vasario 17 d. prokuroro nutarimu automobiliui Nissan QASHQAI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: automobilį Nissan QASHQAI, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), saugomą UAB „Augenas“ aikštelėje, adresu Technikos g. 18a, Kauno m., ir automobilio registracijos liudijimą, saugomą voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti konfiskavimą vykdysiančiai institucijai.

Daiktinį įrodymą: kaltinamojo vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą voke prie 1 bylos tomo, nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).