- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-04-22
- Bylos Nr.
- 2A-399-302/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė (pran.), Algirdas Auruškevičius, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- Alytaus teritorinės
- Atsakovas
- UAB „Miresta“
- Advokatai
- Konradas Pabijanskas, Vytautas Valašinas
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Alytaus teritorinės darbo biržos (buvusi Varėnos darbo birža) ir UAB „Miresta“ apeliacinį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Alytaus teritorinės darbo biržos (buvusi BĮ Varėnos darbo birža) ieškinį atsakovui UAB „Miresta“ dėl subsidijos grąžinimo ir atsakovo priešieškinį dėl pripažinimo, kad sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės, ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Varėnos darbo birža kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Miresta“ 36 155,00 Lt sumą sumokėtos subsidijos, 6 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Nurodė, kad tarp Varėnos darbo biržos ir UAB „Miresta“ 2007-09-28 buvo sudaryta darbo vietų steigimo sutartis Nr. DVS-1 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas: traktorininko, gaterininko – staklininko ir pastarojo padėjėjo iki 2007-12-28, o jis įsipareigojo skirti atsakovui 120 516,00 Lt subsidiją šioms darbo vietoms steigti, sumokant 36 155,00 Lt sutarties pasirašymo dieną. Ieškovas sumokėjo atsakovui 36 155,00 Lt. 2007-11-07 raštu Nr. Sd-1178 jis, vadovaudamasis Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto 2006-07-31 Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-222 (toliau – Aprašas), 22 punktu ir Sutarties 10.1. punktu (jame numatyta, kad atsakovas raštu kas mėnesį turi informuoti ieškovą apie darbo vietų steigimo eigą, subsidijos ir nuosavų lėšų panaudojimą, taip pat ieškovui pareikalavus, pateikti su Sutarties vykdymu susijusią informaciją), kreipėsi į atsakovą su prašymu pateikti savo III ketvirčio veiklos ataskaitą, patalpų nuomos arba panaudos sutartį bei valstybės subsidijų ir nuosavų lėšų, skirtų naujų darbo vietų steigimui, panaudojimo pateisinančius dokumentus. Išnagrinėjus atsakovo pateiktus dokumentus, darbo biržos direktorės įpareigota atrankos komisija nustatė net keletą pažeidimų: atsakovas lėšas įrenginių pirkimui panaudojo nesilaikant Paraiškoje pateiktos sąmatos (toks reikalavimas įtvirtintas Aprašo 21 punkte); pirkimo operacijos buvo vykdomos grynaisiais pinigais (tai daryti draudžia Sutarties 1.8. p.); kiti neatitikimai, ir nusprendė, kad Darbo birža negali užskaityti nei vienos darbo vietos steigimo išlaidų, nes jos buvo panaudojamos netinkamai. Atsižvelgiant į tai, kad Atsakovas Sutarties neįvykdė, jis 2008-01-04 raštu Nr. Sd-10 informavo pastarąjį, kad nutraukia Sutartį ir pareikalavo per 35 dienas grąžinti gautas lėšas, tai yra 36155,00 Lt, tačiau atsakovas, motyvuodamas nepagrįstais teiginiais, sumokėtų lėšų negrąžino.
Atsakovas UAB „Miresta“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nesutikdamas su ieškinio argumentais, nurodė, kad jis nuolat teikė informaciją ieškovui apie subsidijos ir nuosavų lėšų panaudojimą, tai patvirtinama rašytiniais įrodymais; vykdydamas pirkimus, laikėsi numatytos sąmatos ir jos neviršijo, nepaisant to, kad atskirų įrengimų kaina nuo numatytos sąmatoje, nežymiai skyrėsi; atliko vienintelį mokėjimą grynaisiais pinigais, kuris žodžiu buvo suderintas su ieškovu; pateikė ieškovui pirkimus pateisinančius dokumentus kartus su 2007-11-12, 2007-11-26 ir 2008-02-07 raštais, kurių Nr. atitinkamai B-1, B-2 ir S-12.
Atsakovas, be to, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti, kad ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį ir Sutartis nutrūko dėl ieškovo kaltės; pripažinti, kad 36155,00 Lt subsidijų lėšų panaudotos pagal paskirtį bei įskaityti jas į bendrą atsakovo patirtų nuostolių, vykdant Sutartį, sumą; priteisti iš ieškovo 34845,00 Lt nuostolių atlyginimo; priteisti jam iš ieškovo 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Priešieškinį iš esmės grindė atsiliepime nurodytais motyvais. Papildomai nurodė, kad jis neviršijo sąmatos miško traktoriaus su priekaba pirkimui; atsiskaitymas grynaisiais pinigais įformintas būtinais finansiniais dokumentais ir šis veiksmas negali būti vertinami kaip esminis Sutarties pažeidimas; ieškovas pažeidė Sutartį, nes nesupažindino jo su pirkimus reglamentuojančiomis taisyklėmis; dėl jo atliktų pirkimų nebuvo pareikšta pretenzijų ar ieškinių teisme; viešasis pirkimas laikomas atliktu pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, kai teisės aktai pažeidžiami iš esmės, o jis tokių pažeidimų nepadarė; jis nėra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, šio įstatymo nuostatos nagrinėjamu atveju negali būti taikomos; galimi viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai vertintini ne kaip viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, o kaip Sutarties pažeidimas; be to, jis laikėsi viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos. Ieškovo faktiniai veiksmai rodė, kad jis neketina vykdyti sutarties. Nepaisant to, kad atsakovas ieškovui 2007-11-26 raštu pateikė veiklos finansinę ataskaitą apie tai, kad yra sukurto ir pilnai pritaikytos dvi darbo vietos - traktorininko ir gaterininko – staklininko, taip pat buvo pateikti visi būtini tinkamą lėšų panaudojimą patvirtinantys dokumentai, ieškovas Sutartį nutraukė. Miško traktorius pirktas pagal sąmatą, nurodytą Paraiškoje (85000,00 Lt), subsidijos dydis padidintas nebuvo. Atsakovas už perkamą techniką sumokėjo viešojo pirkimo konkursą laimėjusiam tiekėjui J. M. 80000,00 Lt avansą. Tačiau su šiuo tiekėju pasirašytos sutarties jis negalėjo pilnai įvykdyti, todėl sumą, skirtą apmokėjimui už miško traktorių (47567,00 Lt) šis tiekėjas grąžino jam grynais pinigais. Atsakovui padarius naują miško traktoriaus pirkimą, ši suma buvo sumokėta naujam laimėjusiajam tiekėjui – individualiai įmonei „Litpinus“. Ieškovo darbuotojai patikino, kad subsidijos lėšoms esant panaudotoms pagal paskirtį, mokėjimas grynaisiais pinigais nebus vertinamas kaip Sutarties pažeidimas. Be to, jis ieškovui pateikė visus duomenis (kasos pajamų orderį Nr. 0395610, kasos išlaidų orderį Nr. 15, kasos knygos išrašą), kurie patvirtina, kad subsidijos lėšos panaudotos skaidriai ir pagal paskirtį. Mokėjimas grynaisiais pinigais nesukėlė jokių neigiamų padarinių, šis veiksmas negali būti vertinamas kaip esminis Sutarties pažeidimas.
Vykdant Sutartį, jis įsigijo trifazį išilginio pjovimo mobilų gaterį, už kurį sumokėjo 52000,00 Lt, taip pat miško traktorių su priekaba ir manipuliatoriumi, už kuriuos sumokėjo 85000,00 Lt. Tokiu būdu jis Sutarties vykdymui iš viso panaudojo 137000,00 Lt, iš kurių patirtus nuostolius sudaro 100 845,00 Lt jo asmeninės lėšos bei 36 155,00 Lt ieškovo skirtas subsidijos avansas. Kadangi ieškovas nutraukė Sutartį, jis, siekdamas sumažinti savo patirtus nuostolius, sudarė Pirkimo pardavimo sutartį Nr. 07/1, kuria pardavė pagal Sutartį įsigytus miško traktorių su priekaba ir manipuliatoriumi už 66 000,00 Lt. Tokiu būdu patirti nuostoliai sumažėjo ir šiuo metu sudaro 34845,00 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Varėnos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Priteisė iš UAB „Miresta“ Varėnos darbo biržai 36155,00 Lt sumokėtos subsidijos, 6 (šešių) procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos (36155,00 Lt), skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra 2009-08-26, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 8500,00 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų Varėnos darbo biržos naudai. Priteisė iš UAB „Miresta“ valstybei 1084,65 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt keturis, 65) Lt žyminio mokesčio. Laikinąją apsaugos priemonę, taikyta teismo 2009-06-10 ir 2010-02-01 nutartimis, - atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštas, naikino nuo sprendimo įsiteisėjimo.
Teismas konstatavo, kad abi šalys Darbo vietų steigimo sutartį Nr. DVS-1 (toliau tekste – Sutartį), pagal kurią atsakovas įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas iki 2007-12-28, o ieškovas įsipareigojo skirti atsakovui 120 516 Lt subsidiją darbo vietoms steigti, sumokant 36 155 Lt sutarties pasirašymo dieną, pasirašė laisva valia ir ėmėsi ją vykdyti, tačiau atsakovas nebuvo pasiruošęs tinkamai vykdyti sutartinius įsipareigojimus, sutartį interpretavo savo nuožiūra, nesilaikė teisės aktuose nustatytos tvarkos, tokiu būdu padarė esminius sutarties bei teisės aktų, kuriais grindžiama sutartis, reikalavimus. Atsakovo padaryti pažeidimai negali būti laikomi tik procedūriniais, nes dėl tokių pažeidimų ieškovas neturėjo galimybės vertinti bei patvirtinti tinkamo subsidijos ir nuosavų lėšų panaudojimo, kas sąlygojo negalėjimą užskaityti darbo vietas pagal sutartį. Teismas, įvertinęs tai, kad nors šalys ir derėjosi dėl sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau nepasirašė susitarimo nei dėl sutarties pakeitimo, nei dėl jos nutraukimo, sprendė, kad ieškovo 2007-11-13 įsakymas, kuriuo jis pakeitė darbo vietų steigimo sutartį, įrašydamas joje vietoje trijų darbo vietų vieną, teisine prasme yra bereikšmis, todėl sutartį šalys privalėjo vykdyti. Atsakovas Sutartį vykdė netinkamai, nes lėšas įrenginių pirkimui panaudojo nesilaikydamas 2007-09-26 Paraiškoje pateiktos sąmatos, nors toks reikalavimas įtvirtintas Apraše (Sutarties 1.7. p.), jis viršijo ribą, imperatyviai nustatytą Aprašo 21 punkte t.y. kad subsidijos gavėjas gali savo nuožiūra tikslinti paraiškoje nurodytą sąmatą, nedidindamas paraiškoje nurodyto subsidijos dydžio, jei subsidijos perskirstymas tarp skirtingų sąmatos eilučių nepadidina planuotų išlaidų daugiau kaip 10 procentų. Be to, pirkimo operacijas atsakovas vykdė grynaisiais pinigais, tuo pažeisdamas Sutarties 1.8. punktą, kuriame nustatyta, jog atsakovas turi atidaryti specialiąją sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke subsidijos lėšoms, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant bankinius pavedimus, ir vesti atskirą tam skirtų lėšų panaudojimo finansinę apskaitą. Atsakovas ignoravo ieškovo prašymus pateikti jam konkrečius dokumentus, patvirtinančius perkamų įrenginių ir jų apmokėjimui skirtų lėšų panaudojimo teisingumą. Atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai buvo sustabdęs savo prievolių vykdymą pagal sutartį nežiūrint į tai, kad tai truko santykinai neilgą laiką (nuo 2007-12-10 iki 2007-12-17).
Teismas konstatavo, kad ieškovas dėl atsakovo kaltės negalėjo vykdyti Sutarties ir siųsti atsakovui įdarbinti darbo biržoje registruotų bedarbių, kaip tai numatė Sutarties 2.4 p., nes neturėjo teisės užskaityti nei vienos darbo vietos pagal Sutartį. Atsakovo teiginius, kad ieškovas piktnaudžiavo susidariusia padėtimi ir atliko kryptingus veiksmus, siekdamas kenkti atsakovui ir tokiu būdu nutraukti sutartį, teismas laikė niekuo nepagrįstais. Kadangi pagrindai vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti subsidijos grąžinimo faktiškai egzistavo ir atsakovas apie juos žinojo, teismo manymu, ieškovas CK 6.217 str. įtvirtinta galimybe vienašališkai nutraukti sutartį pasinaudojo teisėtai, kadangi sutartyje numatytu terminu darbo vietos įsteigtos nebuvo. Sutartis buvo nutraukta teisėtai, atsakovas apie tai buvo informuotas tinkamai. Dėl atsakovo kaltės tiek atsakovas, tiek pats ieškovas (valstybė) patyrė tam tikrus nuostolius.
Kadangi ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė, laikinąją apsaugos priemonę, taikytą teismo 2009-06-10 ir 2010-02-01 nutartimis, - atsakovo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir/ar piniginių lėšų areštą, panaikino įsiteisėjus šiam sprendimui.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Miresta“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, pažeidžiant materialinės teisės normas, kadangi teismas neteisingai taikė CK 6.217 str. 2 d. 2 p. nuostatas, pripažindamas, kad ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir netaikė CK 1.80 str. nuostatų, todėl priėmė neteisėtą teismo sprendimą.
Nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2007-12-28 įmonėje įsteigti naujas tris darbo vietas, o ieškovas įsipareigojo už tai per 20 dienų sumokėti atsakovui paramą – 120 516 Lt dydžio subsidiją. Pasirašius sutartį buvo sumokėta 36 155 Lt avansas, likusios sumos ieškovas nesumokėjo, nors atsakovas į naujų darbo vietų įsteigimą investavo 100 845 Lt, už kuriuos pirko gaterį, miško traktorių su priekaba ir manipuliatoriumi.
Ieškovui atsisakius mokėti likusią subsidijos sumą, atsakovas negalėjo įkurti trijų darbo vietų (įkūrė tik dvi darbo vietas), tuo pačiu visa apimtimi vykdyti veiklą, todėl įsigyti daiktai (gateris, traktorius) liko nepanaudoti, o atsakovas jokių naujų asmenų į naujai sukurtas darbo vietas neįdarbino, nes ieškovas jų neatsiuntė atsakovui, dėl ko atsakovas negalėjo vystyti savo veiklos. Norėdamas sumažinti patirtus nuostolius, atsakovas už mažesnę kainą pardavė traktorių, o gaterio parduoti negali, dėl ko patyrė 34 845 Lt nuostolį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į esminę sąlygą, kurios turėjo laikytis ieškovas, o būtent, pagal pateiktus duomenis iki sutarties sudarymo įvertinti tai, kad atsakovo įmonė gali būti subsidijuojama tik dėl vienos darbo vietos sukūrimo.
Susiklostę santykiai turi būti sprendžiami CK 1.80 str. numatyta tvarka.
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis 6 proc. dydžio palūkanomis ir nurodo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, ieškovas nėra fizinis asmuo, todėl galima priteisti tik 5 proc. dydžio palūkanas.
Ieškovas Varėnos darbo birža (reorganizuota į Alytaus teritorinę darbo biržą) apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstyti taip, jog laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, netinkamai pritaikė CPK 150 str. nuostatas. Kadangi ieškinys yra tenkintas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovas UAB „Miresta“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti.
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas priimtas neatskleidus bylos esmės, pažeidžiant materialinės teisės normas, kadangi teismas neteisingai taikė CK 6.217 str. 2 d. 2 p. nuostatas, pripažindamas, kad ieškovas pagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį ir netaikė CK 1.80 str. nuostatų, todėl priėmė neteisėtą teismo sprendimą.
Nurodo, kad pagal tarp šalių sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo iki 2007-12-28 įmonėje įsteigti naujas tris darbo vietas, o ieškovas įsipareigojo už tai per 20 dienų sumokėti atsakovui paramą – 120 516 Lt dydžio subsidiją. Pasirašius sutartį buvo sumokėta 36 155 Lt avansas, likusios sumos ieškovas nesumokėjo, nors atsakovas į naujų darbo vietų įsteigimą investavo 100 845 Lt, už kuriuos pirko gaterį, miško traktorių su priekaba ir manipuliatoriumi.
Ieškovui atsisakius mokėti likusią subsidijos sumą, atsakovas negalėjo įkurti trijų darbo vietų (įkūrė tik dvi darbo vietas), tuo pačiu visa apimtimi vykdyti veiklą, todėl įsigyti daiktai (gateris, traktorius) liko nepanaudoti, o atsakovas jokių naujų asmenų į naujai sukurtas darbo vietas neįdarbino, nes ieškovas jų neatsiuntė atsakovui, dėl ko atsakovas negalėjo vystyti savo veiklos. Norėdamas sumažinti patirtus nuostolius, atsakovas už mažesnę kainą pardavė traktorių, o gaterio parduoti negali, dėl ko patyrė 34 845 Lt nuostolį.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad teismas neatkreipė dėmesio į esminę sąlygą, kurios turėjo laikytis ieškovas, o būtent, pagal pateiktus duomenis iki sutarties sudarymo įvertinti tai, kad atsakovo įmonė gali būti subsidijuojama tik dėl vienos darbo vietos sukūrimo. Susiklostę santykiai turi būti sprendžiami CK 1.80 str. numatyta tvarka, nes sudaryta sutartis prieštarauja imperatyvioms normos ir yra niekinė.
Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis 6 proc. dydžio palūkanomis ir nurodo, kad atsakovas yra juridinis asmuo, ieškovas nėra fizinis asmuo, todėl galima priteisti tik 5 proc. dydžio palūkanas.
Ieškovas Varėnos darbo birža apeliaciniu skundu prašo skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių išdėstyti taip, jog laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą, netinkamai pritaikė CPK 150 str. nuostatas. Kadangi ieškinys yra tenkintas, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti paliktos galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.). Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Atsakovo apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo materialinės teisės normų, reguliuojančių sutarties nutraukimą (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.) ir sandorio pripažinimą negaliojančiu (CK 1.80 str.) taikymo, dėl ko teismas neatskleidė bylos esmės ir priėmė neteisėtą teismo sprendimą. Su šiuo apeliacinio skundo motyvu kolegija sutinka iš dalies.
Nustatyta, kad ieškovas valstybės biudžetinė įstaiga Varėnos darbo birža ir atsakovas UAB „Miresta“ 2007-09-28 sudarė Darbo vietų steigimo sutartį Nr. DVS-1, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įsteigti tris darbo vietas iki 2007-12-28, o ieškovas įsipareigojo skirti atsakovui 120516,00 Lt subsidiją darbo vietoms steigti, sumokant 36155,00 Lt sutarties pasirašymo dieną, o likusias lėšas 84361 Lt per 20 darbo dienų pasirašius darbo vietų steigimo aktą (t 1, b.l.7-9). 2007-09-28 ieškovas sumokėjo atsakovui nurodytą sumą pinigų (t 1, b.l. 78). Ieškovo komisija nustatė neatitikimus sutarties, aprašo bei kitų teisės aktų nuostatoms, atsakovas nevykdė sutartyje numatytų sąlygų, nepateikė pakankamos informacijos apie perkamų įrenginių ir jų apmokėjimui skirtų lėšų panaudojimo teisingumą, todėl padariusi išvadą, kad ieškovas negali užskaityti nei vienos darbo vietos steigimo išlaidų, nes jos buvo panaudojamos netinkamai nutarė darbo vietų steigimo sutartį nutraukti ir įpareigojo UAB „Miresta“ grąžinti sumokėtą avansą (t 1, b.l. 91-93). Pirmos instancijos teismas pripažino, jog ieškovas dėl nurodytų pažeidimų galėjo nutraukti sutartį, apeliantas nesutikdamas su šiuo teismo motyvu, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė sutarčių nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, nes esminių pažeidimų, leidusių pagal CK 6.217 str. 2 d. 2 p. nutraukti vienašališkai sutartį, nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra konstatavęs, kad, jei sutarties vykdymui aplinkybės yra įprastinės (normalios) ir nėra ypatingų atvejų, pavyzdžiui, CK 6.204 straipsnyje nurodytų pagrindų, įstatymo leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t.y. jeigu pats sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus, CK 6.217 straipsnio 5 dalies nuostatos suteikia šalims galimybę vienašališkai nutraukti sutartį ir tais atvejais, kai sutarties pažeidimas nėra esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“ ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalių subsidijos (darbo vietų steigimo) sutarties sąlygos vienašališko sutarties nutraukimo nenumato. Tokiu atveju teismas privalo išsiaiškinti ar ieškovo nurodyti atsakovo padaryti pažeidimai esminiai, kuriems esant ieškovas galėjo nutraukti sutartį CK 6.217 str. 2 d. 2 p. pagrindu. Ieškovas nurodė, kad atsakovas sutartį vykdė netinkamai, nes lėšas įrenginių pirkimui panaudojo nesilaikant 2007-09-26 Paraiškoje pateiktos sąmatos, nors toks reikalavimas įtvirtintas Apraše (Sutarties 1.7. p.). Aprašo 21 punkte imperatyviai nustatyta, kad subsidijos gavėjas gali savo nuožiūra tikslinti paraiškoje nurodytą sąmatą, nedidindamas paraiškoje nurodyto subsidijos dydžio, jei subsidijos perskirstymas tarp skirtingų sąmatos eilučių nepadidina planuotų išlaidų daugiau kaip 10 procentų. Pirkimo operacijos buvo vykdomos grynaisiais pinigais, tuo pažeidžiant Sutarties 1.8. punktą, kuriame nustatyta, jog atsakovas turi atidaryti specialiąją sąskaitą Lietuvos Respublikoje veikiančiame banke subsidijos lėšoms, iš kurios atsiskaitymai vykdomi atliekant bankinius pavedimus. Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad byloje patvirtinta, kad nagrinėjamu atveju atsakovas perskirstydamas tarp skirtingų sąmatos eilučių planuotų išlaidų numatytą dydį viršijo. Tačiau kolegija su tokiu teismo motyvu nesutinka, nes jis nėra pagrįstas ir vargu ar teismas neturėdamas tam specialių žinių pats be specialisto pagalbos galėjo daryti tokią išvadą, tuo labiau, jog ieškovas tokį teiginį pagrįsti nepateikė reikiamų argumentų ir neišdėstė aplinkybių. Net jeigu ir būtų nustatyti tokie teismo konstatuoti pažeidimai, tai nagrinėjamoje byloje ir analizuojant šalių sudarytos sutarties esmę, vargu ar galima tokius pažeidimus laikyti esminiais. Šalių sudarytos sutarties tikslas - įsteigti darbo vietas, vien ta aplinkybė, jog tarp eilučių paskirstant planuotas išlaidas ir jas perskirstant būtų viršytas limitas, kolegijos manymu, negalėtų įtakoti darbo vietų steigimo. Pagal sutarties sąlygas ir paraiškos sąlygas atsakovas turėjo gauti lėšų technikai įsigyti, dalį šios technikos įsigijimo turėjo finansuoti pats, ir turėdamas tam tikras sąlygas savo įmonėje įsteigti tris darbo vietas. Tik tokiu atveju, jeigu atsakovas netinkamai tarp eilučių perskirstęs lėšas jas būtų panaudojęs ne pagal paskirtį – ne technikos pirkimui, tuo atveju galima būtų teigti, jog jis sutarties sąlygas pažeidė iš esmės.
Taip pat ieškovas teigė, kad atsakovas nesilaikydamas sutarties 1.8. punkto reikalavimo dalį atsiskaitymų atliko grynais, o ne bankiniais pavedimais. Kolegija sutinka, kad atsakovas padarė šiuos pažeidimus ir su IĮ „Litpinus“ už nupirktą traktorių atsiskaitė grynais pinigais (t 1, b.l. 53-54), tačiau šiuo atveju tokio pažeidimo taip pat nelaiko esminiu, nes jis neįtakojo pagrindinės sutarties sąlygos - darbo vietų atsakovo įmonėje sukūrimo, ar lėšų panaudojimo ne pagal paskirtį, kadangi atliktas tik vienas mokėjimas ir jis atliktas dėl tos priežasties, jog IĮ „Litpinus“ atsiskaitymas vyksta tik grynais pinigais, ieškovas neteigia, kad toks atsiskaitymas buvo nerealus ar neteisingas dėl jo dydžio, tai galėjo įtakoti tik dalies pinigų pagal subsidiją pervedimo atsakovui.
Kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios ieškovas nutraukė sutartį, tai buvo pačios sutarties neatitikimas norminiams aktams, LR Užimtumo rėmimo įstatymo 32 straipsnio 3 d. (įst.red. nuo 2007-08-01) ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006-07-31 įsakymu Nr. A1-222 patvirtinto Darbų vietų steigimo ir subsidijų sąlygų ir tvarkos aprašo 6.1 p. reikalavimų, kur numatyta, kad nagrinėjamu atveju valstybė galėjo finansuoti tik vieną darbo vietą, įdarbinant į ją teritorinės darbo biržos atsiųstą vieną bedarbį, nes atsakovo įmonė buvo mikroįmonė, jos steigėjas buvęs bedarbis, pradėjęs verslą per 30 mėnesių nuo įmonės įregistravimo dienos. Iš byloje esančio 2007-11-13 ieškovo direktorės įsakymo darytina išvada, kad ieškovas ruošdamas darbo vietų steigimo sutarties projektą ir pateikdamas jį pasirašyti atsakovui suklydo dėl nurodytų teisės aktų nustatytų darbo vietų skaičiaus steigimo atsakovo įmonėje ir minėtu įsakymu vienašališkai pakeitė sutartį (t 1, b.l. 173), tačiau toks vienašališkas sutarties pakeitimas negalioja (sutarties 8 p.), todėl kitą dieną pasiūlė atsakovui sutartį pakeisti abipusiu susitarimu, kad ji atitiktų minėtų teisės aktų reikalavimams (t 1, b.l. 172), bei pasiūlė sutarties pakeitimo variantą (t 1, b.l. 174). Tačiau atsakovas su sutarties pakeitimu nesutiko ir 2007-12-07 raštu apie tai pranešė ieškovui (t 1, b.l. 175). Kadangi tarp šalių susiklostė tokia situacija, kai šalys nesusitarė dėl sutarties pakeitimo, ieškovas turėjo teisę pasinaudodamas ne Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 2 d. 2 p. pagrindu nutraukti sutartį (kolegija dėl šio nutraukimo pagrindo nebuvimo pasisakė), o pasinaudoti Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 4 d. ir sutartį nutraukti teismo tvarka. Ieškovas ieškodamas būdų kaip nutraukti sutartį kitais sutarties nutraukimo pagrindais ir ją nutraukęs netinkamu pagrindu, o atsakovas žinodamas situaciją ir sutikdamas su tuo, jog pasirašyta šalių sutartis prieštarauja minėtoms teisinėms normoms, ką rodo jo priešieškinis byloje, nesutiko bendradarbiauti ir pakeisti sutartį bendru šalių susitarimu ir tokiu būdu išvengti abiems šalims gresiančių didesnių nuostolių. Esant tokioms aplinkybėms, ir esant byloje viešam interesui, dėl valstybės veiklos subsidijų teikimo santykiuose, teismas turi teisę išeiti tiek iš ieškinio, tiek iš skundo ribos, kolegija naudodamasi šia teise vadovaujantis Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 4 d. sprendžia, kad ginčo sutartis nutrauktina. Šiuo atveju netenkintinas atsakovo priešieškinio reikalavimas pripažinti sutartį negaliojančia, nes šis atsakovo pasirinktas būdas, kai sutartis pradėta vykdyti abiejų šalių, t.y. iš dalies įvykdyta, ji galėjo būti pakeista, kad atitiktų tiek teisinių normų reikalavimams, kurie buvo pažeisti ją surašant, t.y. jos niekine pripažinti nėra pagrindo, be to, toks teismo pasirinktas būdas ir racionalesnis, ir šalims darantis mažiau nuostolių.
Atsakovas prašė priteisti nuostolius, kuriuos jis patyrė įsteigdamas iki sutarties sustabdymo dvi darbo vietas. Su tokiu apelianto argumentu apie darbo vietų realų įsteigimą kolegija sutinka iš dalies. Nors pirmos instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pripažinti, kad abi darbo vietos įsteigtos dėl to, jog atsakovas jas steigdamas, t.y. įgydamas techniką, kuri buvo skirta šioms naujoms darbo vietoms funkcionuoti, tačiau kolegija sprendžia, kad šiuo atveju teismas teisingai sprendė tik dėl vienos darbo vietos įkūrimo neteisėtumo, t.y. dėl pirmo pirkimo – gaterio pirkimo, nes sutartis buvo sudaryta iki šalių sudarytos darbo vietų steigimo sutarties (t 1, b.l. 37-43), todėl ieškovas negalėjo laikyti, jog darbo vieta dirbti su šiuo įrengimu buvo įkurta pagal darbo vietų steigimo sutartį. Tačiau miško traktorius su manipuliatoriumi buvo pirktas šalių sutartinių santykių metu, jis buvo pirktas atsakovui organizavus supaprastintu viešųjų pirkimų atliekamu būdu, tai atitiko tokioms įmonėms bei perkančioms iki 100 000 Lt prekę taisyklėse nustatytai tvarkai, ši darbo vieta galėjo būti užskaityta kaip įsteigta. Atsakovas šios darbo vietos neužskaitęs padarė atsakovui nuostolių, todėl avanso dalis dėl vienos vietos steigimo negrąžintina ir laikytina ši dalis atsakovo nuostoliais. Kadangi kolegija pripažino abi šalis kaltomis dėl to, jog nebuvo toliau vykdoma sutarties dalis dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl kiti atsakovo nuostoliai esant ir jo kaltei dėl to, jog nesutiko keisti sutarties sąlygų, suprasdamas, kad ji negali būti toliau vykdoma, nepriteistini.
Ieškovo apeliacinis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių palikimo iki bus įvykdytas teismo sprendimas, yra tenkintinas, nes teismas sprendimu panaikinęs laikinąsias apsaugos priemones, kai tuo tarpu priteisė iš atsakovo tam tikrą subsidiją, pažeidė Civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 5 d.
Dėl išdėstyto pirmos instancijos teismo sprendimas dalyje keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 d. 3 p.). ieškovo naudai priteistos iš atsakovo subsidijos 36 155,00 Lt suma mažintina 12 051,67 litais, 6 % metinės palūkanos skaičiuotinos nuo priteistinos sumos; laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo.
Pakeistus sprendimą keistinos bylinėjimosi išlaidos. Kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas naudojosi advokato pagalba ir abi šalys turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti, todėl kolegija sprendžia, kad šias išlaidas tikslinga palikti kiekvienai šaliai, priimant tokį sprendimą atsižvelgtina į tai, jog materialine prasme ieškovui turėtų būti daugiau išlaidų atlyginta pirmos instancijos teisme, o atsakovui apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 14 d. sprendimą pakeisti: priteistą iš UAB „Miresta“ Alytaus teritorinės darbo biržos (buvusi Varėnos darbo birža) naudai 36 155,00 Lt subsidijų sumą sumažinti iki 24 103,33 Lt, priteistas 6 % metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos 24 103,33 Lt sumos; priteistą žyminį mokestį valstybės naudai nuo 1084,65 Lt sumažinti iki 723,10 Lt.
Sprendimo dalį, kuria iš UAB „Miresta“ priteista Alytaus teritorinės darbo biržos (buvusi Varėnos darbo birža) naudai 8 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, panaikinti.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas teismo 2009-06-10 nutartimi ir 2010-02-10 nutartimi, palikti iki sprendimo įvykdymo dienos.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.