Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo G. L. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimo G. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G. L. (toliau – ir pareiškėjas) už tai, kad jis 2009 m. liepos 20 d., apie 9.30 val., neįleido Institucijos pareigūnų komisijos į jo vadovaujamos UAB „Pienalita“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, atlikti patikrinimą pagal ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, atsisakė pateikti šiam patikrinimui reikalingus finansinius ir apskaitos dokumentus, ataskaitas ir atsiskaitymų su ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą. Tokiais veiksmais jis kliudė Institucijos pareigūnams atlikti pavestas pareigas ir nevykdė šių pareigūnų teisėtų reikalavimų bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 188¹⁷ straipsnio 1 dalyje.

II.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁷ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda - 400 Lt bauda.

ATPK 188¹⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neįleidimas ar kitoks kliudymas Žemės ūkio ministerijos ar jos įgaliotiems pareigūnams pagal kompetenciją tikrinti ūkio subjektus, dokumentų nepateikimas arba dokumentų nuslėpimas, klaidingų žinių suteikimas, taip pat pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas, užtraukia baudą nuo vieno šimto iki penkių šimtų litų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė, nes Institucijos pareigūnai įvykio vietoje neturėjo ir jam neparodė pavedimo tikrinti. Mano, kad Institucijos pareigūnai nebuvo įgalioti atlikti patikrinimą jo vadovaujamoje įmonėje.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Tai, kad pareiškėjas 2009 m. liepos 20 d., apie 9.30 val., neįleido Institucijos pareigūnų į jo vadovaujamos UAB „Pienalita“ administracinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), Alytuje, atlikti patikrinimą pagal ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ skundą, atsisakė pateikti šiam patikrinimui reikalingus finansinius ir apskaitos dokumentus, ataskaitas ir atsiskaitymų su ŽŪKB „(duomenys neskelbtini)“ medžiagą, patvirtina: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-3), Institucijos kanclerės D. M. 2009 m. liepos 20 d. potvarkis dėl atsiskaitymų už pateiktą žaliavinį pieną su pieno pardavėjais (tiekėjais) tikrinimo (b. l. 5), Institucijos 2009 m. rugpjūčio 12 d. raštas, adresuotas Alytaus rajono apylinkės teismui (b. l. 18), Institucijos pareigūnų D. V., G. J., A. B. ir R. K. parodymai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 46-49), ir kita bylos medžiaga.

Pareiškėjas savo poziciją grindžia tuo, jog byloje nėra neginčijamų duomenų, patvirtinančių, jog įvykio vietoje Institucijos pareigūnai turėjo pavedimą tikrinti jo vadovaujamą įmonę. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos kanclerė D. M. 2009 m. liepos 20 d. potvarkiu pavedė Institucijos pareigūnams D. V., G. J., A. B. ir R. K. atlikti atsiskaitymų už pateiktą žaliavinį pieną su pieno pardavėjais (tiekėjais) patikrinimą UAB „Pienalita“ (b. l. 17). Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog bylos medžiagoje esantis potvarkio projektas nėra pasirašytas Institucijos kanclerės, todėl mano, jog šis dokumentas neturi juridinės galios. Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylos medžiagą buvo pateiktas ne šio dokumento originalas, o jo patvirtina kopija, be to, Institucija su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė minėto potvarkio kopiją su Institucijos kanclerės parašu ir Institucijos pareigūnų A. B., A. M. ir V. L. 2009 m. liepos 20 d. vizomis, o išrašas iš dokumentų registravimo bazės patvirtina, jog šis dokumentas buvo įregistruotas 2009 m. liepos 20 d. Liudytojai Institucijos pareigūnai D. V., G. J., A. B. ir R. K. teismo posėdžio metu nurodė, jog, atvykę atlikti patikrinimą, įvykio vietoje šį potvarkį (pavedimą) bei kitus reikalingus dokumentus turėjo ir juos parodė UAB „Pienalita“ direktoriui G. L., tačiau pastarasis atsisakė juos įleisti į įmonės teritoriją, kad jie galėtų atlikti patikrinimą (b. l. 46-49). Pažymėtina, kad šių liudytojų parodymai yra nuoseklūs, logiški, patvirtina vienas, todėl jais netikėti ir nesivadovauti nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai neabejotinai patvirtina, jog Institucijos pareigūnai buvo įgalioti atlikti patikrinimą pareiškėjo vadovaujamoje įmonėje. Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, kad Institucijos pareigūnai iš anksto neinformavo įmonės administracijos apie būsimą patikrinimą. Institucijos 2009 m. rugpjūčio 12 d. rašte nurodyta, jog 2009 m. liepos 20 d., apie 8 val., dalyvaujant visiems komisijos nariams, UAB „Pienalita“ administracija telefonu buvo įspėta apie numatomą įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų ir sutarčių, susijusių su atskaitymais už supirktą žaliavinį pieną iki 2009 m. birželio 30 d., patikrinimą (b. l. 18-19). Liudytoja G. J. teismo posėdžio metu nurodė, jog 2009 m. liepos 20 d. ryte apie būsimą įmonės patikrinimą telefonu pranešė UAB „Pienalita“ sekretorei, kuri nurodė, jog direktorius įmonėje yra. Pažymėjo, jog, kadangi skundas buvo gautas dar penktadienį (2009 m. liepos 17 d.), todėl jau penktadienį po pietų bandė prisiskambinti į įmonę ir pranešti apie planuojamą patikrinimą, tačiau tai padaryti pavyko tik pirmadienį (2009 m. liepos 20 d.) ryte (b. l. 48). Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai D. V. ir R. K. (b. l. 46, 48), jas patvirtina ir Institucijos su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikta atliktų telefoninių skambučių išklotinė. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neabejotinai paneigia pareiškėjo paaiškinimus, jog įmonės administracija iš anksto nebuvo įspėta apie planuojamą institucijos pareigūnų patikrinimą. Šiame kontekste pažymėtina, jog pareiškėjo G. L. ir liudytojo apsaugos darbuotojo A. V. paaiškinimai yra nenuoseklūs, prieštarauja vienas kitam, proceso eigoje keitėsi. Pažymėtina, kad pareiškėjas rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2009 m. liepos 20 d., apie 9.30 val., jam paskambino UAB „Pienalita“ praėjimo punkto kontrolierius A. V. ir pasakė, kad iš Žemės ūkio ministerijos atvyko keturi asmenys, kurie nori patekti į įmonės teritoriją ir atlikti patikrinimą, tačiau nepateikė jokio pavedimo atlikti patikrinimą bei atsisakė parodyti skundą, todėl jis nurodė A. V. elgtis pagal pareiginius kontrolieriaus nuostatus, dėl ko apsaugos darbuotojas Institucijos pareigūnų į įmonės teritoriją neįleido (b. l. 23-24). Teismo posėdžio metu pareiškėjas jau nurodė, jog tą dieną jam telefonu paskambino apsaugos darbuotojas A. V. ir pasakė, kad yra atvykusi Institucijos pareigūnų komisija, kuri nori patekti į įmonės teritoriją, po ko pareiškėjas atėjo prie įėjimo į teritoriją ir pats neįleido pareigūnų, nes jie neva neparodė pavedimo atlikti patikrinimą jo vadovaujamoje įmonėje (b. l. 45). Tuo tarpu, liudytojas A. V. teismo posėdžio metu apskirtai nurodė, jog neskambino ir nepranešė direktoriui, kad atvyko Institucijos pareigūnų komisija, nes galvojo, jog direktorius yra išvykęs (b. l. 49). Teisėjų kolegija tokius nenuoseklius ir prieštaringus minėtų asmenų paaiškinimus dėl tų pačių aplinkybių vertina kritiškai ir jais nesivadovauja, konstatuodama šiai bylai reikšmingas aplinkybes. Šių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjas įvykio vietoje nepagrįstai neįleido Institucijos pareigūnų į įmonės teritoriją, nesudarė jiems sąlygų atlikti patikrinimą bei tokiais savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 188¹⁷ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, juo pareiškėjui skirta ATPK 188¹⁷ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose numatyta administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

G. L. apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 23 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.