Kauno apygardos teismo nutartis

2012-01-23 · Byla Nr. ATP-38-383/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-01-23
Bylos Nr.
ATP-38-383/2012
Teisminio proceso Nr.
4-27-3-00408-2011-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Kategorijos
  • 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-38-383/2012Proceso Nr. 4-27-3-00408-2011-2Procesinio sprendimo kategorija 52.3. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 23 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimo R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK Alytaus rajono PK (toliau – Institucija) pareigūnas 2011-10-28 R. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 17 d. 6 val. 15 min. (duomenys neskelbtini) vai­ravo automobilį „Audi 80", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nepasirinko važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, dėl to automobilio nesuvaldė, nu­važiavo nuo kelio ir atsitrenkė į šalia kelio esančią tvorą bei eglutes. Iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinta tvora, nulaužtos trys eglutės. Tuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 14 p., 133 p., reikalavimus. Tokiu būdu jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. numatytų pažeidimų sudėtį.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011-11-28 nutarimu administracinę bylą dalyje dėl R. B. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., nutraukė, nesant jo veiksmuose šio administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teismas nutartyje nurodė, jog nėra pakankamai duomenų daryti išvadą, kad R. B., žino­damas, kad pažeidęs KET reikalavimus, padarė eismo įvykį, ir tyčia, siekdamas išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos, todėl, jis negali atsakyti pagal ATPK 130 str. 1 d. nuostatas.

Institucija apygardos teismui skundžia pirmosios instancijos teismo nutarimą ir prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą, netaikant LR ATPK 30¹ str. nuostatų R. B. atžvilgiu, tuo pačiu pripažįstant jį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta pagal LR ATPK 130 str. 1 d. Nurodo, jog nepagrįstai buvo pritaikytas LR ATPK 30¹ str. bei nutraukta bylos teisena pagal LR ATPK 130str. 1 d. KEL 234 p. nurodyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Kaip matyti, KET nuostatos aiškiai apibrėžia eismo įvykio dalyvių pareigas įvykus eismo įvykiui. Pažymėtina, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta šalia sodybos buvusi tvora bei eglaitės, ir tai aiškiai suprato R. B., kuris pagal KET reikalavimus, nesant nukentėjusiajam asmeniui eismo įvykio vietoje, privalėjo pranešti apie tai policijai. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino, kad R. B. iš eismo įvykio vietos pasitraukė netyčia, ir pažymi, kad R. B., matydamas tvorą, kuria aptverta sodyba, bei prie jos augančias eglaites, turėjo suvokti, kad tai neatsitiktinai išaugusios eglaitės, o pasodintos šios sodybos savininko. Prašo atsižvelgti į tai, kad V. M. atvykusi į sodybą iš karto pastebėjo, kad išlaužtos eglaitės bei apgadinta tvora, bei savo paaiškinime nurodė tikslią jai padarytą žalą, kuri atlyginta buvo tik po to, kai policijos pareigūnai išsiaiškino eismo įvykio kaltininką bei apie tai pranešė paminėto automobilio naudotojui E. M.. Eismo įvykio kaltininkas R. B. sekančią dieną po eismo įvykio išvyko į užsienį, o padarytą V. M. žalą atlygino visai kiti asmenys.

Šalies argumentai

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė R. B. LR ATPK 30-1 str. ir nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau - LVAT), nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (pvz. administracinė byla Nr. N5 -1647/2006, N16 - 1481/2006, N9 - 1499/2006, N17 -148/2006). Kaip matyti iš teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose, iškeltose pagal LR ATPK 126 str. 1, 2 ir 3 d., apibendrinimo (aprobuota LVAT teisėjų 2007 m. spalio 17 d. pasitarime), nei viena iš Lazdijų r. apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarime paminėtų aplinkybių nepripažintinos, kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybėmis, pakankamomis LR ATPK 30¹ str. 1 d. taikymui R. B. atžvilgiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į Institucijos apeliacinį skundą R. B. prašo Institucijos skundą atmesti ir teismo nutarimą palikti galioti, nes jis teisingas ir pagrįstas. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis prisipažino, gailisi, paskirtą baudą sumokėjo, studijuoja, nedirba, gauna našlaičio pašalpą, šeimoje yra neįgali sesuo, juos visus išlaiko motina iš socialinių išmokų.

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato viršininko apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimas dalyje dėl administracinės teisenos nutraukimo pagal ATPK 130 str. 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas,. Todėl šioje dalyje keistinas.

R. B. pats teismo posėdžio metu nurodė, jog nesuvaldė automobilio, įvažiavo į griovį ir išvartė prie kelio augančias 3- 4 eglutes, išvažiuojant galėjo sugadinti ir tvorą. Nukentėjusioji V. M. parodė, kad atvykus prie jos turizmo sodybos, akivaizdžiai matėsi trys eglutės visiškai gulinčios prie žemės, išlaužta tvora. Liudytojas E. M. parodė, kad jis davė pavairuoti R. B., kuris nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į griovį, nulaužė ar nulenkė kelias prie kelio augančias eglaites, galvojo, kad jos niekam nepriklauso. Matė, kad netoli yra namas ir tvora.

Išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus bei paminėtų asmenų parodymus bei juos įvertinęs, teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog R. B. tyčia pasišalinti iš įvykio vietos neįrodyta. Veiksmų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. nebuvimą teismas argumentuoja tuo, jog, nėra paneigtas R. B. tvirtinimas, kad pasišalindamas iš įvykio vietos jis nesuprato, jog sugadino svetimą turtą – tvorą, o eglutes jis privalėjo vertinti kaip kitiems asmenims priklausantį turtą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą, nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančią, neteisingą išvadą, jog R. B. veiksmuose nėra tyčios, ir dėl šių neteisingų išvadų priėmė neteisėtą sprendimą – administracinę bylą toje dalyje R. B. atžvilgiu nutraukti.

Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia vairuotojo tyčinis pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, siekiant išvengti atsakomybės. Iš eismo įvykio vietos schemos duomenų akivaizdžiai matyti, kad nuo kelio 1,4 metro atstumu yra tvora, o už jos – 3 metrų nuo kelio atstumu, auga eglutės, kurios yra vienoje eilėje, vienodu atstumu ( b.l. 24). Taigi, ši eismo įvykio schema patvirtina, kad prieš užvažiuojant ant eglučių, R. B. turėjo pirma išlaužti tvorą. Apylinkės teismo nepagrįsta padaryta išvada, kad šioje schemoje tvoros pažeidimai nėra pažymėti. Tačiau iš schemos akivaizdžiai matyti, jog tvora buvo pervažiuota, tai pažymėta įvykio schemoje indeksu „2“ (b.l. 24). Tvoros sugadinimą patvirtina ne tik nukentėjusioji V. M. savo parodymuose, bet ir pats R. B.. Iš eglučių išsidėstymo (vienoje eilėje, vienodu atstumu) akivaizdu, kad jos yra pasodintos, o ne užaugę natūraliu būdu, todėl R. B. parodymai, jog jis pagalvojo, kad eglaitės savaiminio dygimo, yra vertintini kritiškai, be to, tiek pažeidėjas, tiek su juo kartu važiavęs liudytojas E. M. patvirtino netoliese matę tvorą ir namą. Tvoros sulaužymas paneigia pažeidėjo versiją, kad jis nesuprato, kad sunaikino svetimą turtą. Pažymėtina, kad ir R. B. veikos kvalifikacija pagal ATPK 127 str. 2 d. ir jo pripažinimas kaltu pavirtina, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles, ko pasekoje buvo apgadintas svetimas turtas.

Taigi, byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad R. B. neabejotinai privalėjo suvokti ir suprato, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas. KET reglamentuoja, jog jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Šiuo konkrečiu atveju, kai pažeidėjo veiksmais buvo padaryta tik turtinė žala svetimam turtui, pažeidėjas, t.y. R. B. privalėjo pranešti apie eismo įvykį policijai, tačiau to nepadarė. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių įrodymų, dėl ko asmuo neturėjo galimybės pranešti apie eismo įvykį policijai.

Iš to seka, kad R. B., pažeisdamas Kelių eismo taisykles, sukėlė eismo įvykį ir iš įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nors privalėjo apie minėtą įvykį pranešti, kadangi jis sukėlė eismo įvykį, apgadino kitiems asmenims priklausantį turtą, o eismo įvykio vietoje svetimo turto savininko nebuvo (KET 234 p.). Šią išvadą aukštesnysis teismas daro ir remdamasis teismų praktika analogiškose bylose, kur tokio pobūdžio veiksmai vertinami kaip Kelių eismo taisyklių pažeidimas ir veika kvalifikuojama pagal ATPK normas (LVAT 2011-05-02 nutartis Adm. byloje Nr. N-261-822/2011).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog R. B. veiksmuose yra LR ATPK 130 str. 1 d. padarytos veikos sudėtis.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas įvertino R. B. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs pažei­dimą ir savo noru susitarė su nukentėjusiąją dėl žalos atlyginimo (LR ATPK 31 str. 1 d. 1 p.. 2 p.). Pagrįstai pakartotinai per metus jo padaryto smulkaus tokios pačios rūšies pažeidimo, už kurį paskirtą baudą pažeidėjas sumokėjo (b. 1. 29), nevertino kaip atsakomybę sunkinančios aplinkybės (LR ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Atsižvelgė į mažareikšmį neatsargaus nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas rea­lios grėsmės eismo saugumui ir žmonių gyvybei bei sveikatai nesukėlė), į R. B. asmenybę, kad yra jauno amžiaus, studijuoja, neteistas, į jo turtinę padėtį - nedirba, stipendijos negauna, pragyvena iš 382,73 Lt našlaičių pensijos, šeimoje yra dar trys nepilna­mečiai vaikai, neįgali sesuo, visus vaikus išlaiko motina iš socialinių išmokų, ir, vado­vaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pagrįstai nusprendė, kad pažeidėjui skirtina mažesnė, nei sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri nebūtų proporcinga padarytam pažei­dimui ir pažeidėjo asmenybei bei turtinei padėčiai (LR ATPK 30 str., 30¹ str.). Todėl šioje dalyje Institucijos apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas aukščiau paminėtas aplinkybes pagrįstai pripažino išskirtinėmis ir pagrįstai taikė ATPK 30-¹ straipsnio nuostatas. Taip pat R. B. skiriant baudą pagal ATPK 130 str. 1d. taikoma ATPK 30-¹ straipsnio nuostatos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu, ATPK 30-33 str., teisėjas

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimą pakeisti:

R. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d. ir, pritaikius ATPK 30¹ str., skirti jam 500 ( penkių šimtų) litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 str., šią baudą subendrinti su pagal ATPK 127 str. 2d. paskirta 100 litų bauda ir paskirti R. B. galutinę administracinę nuobaudą – 500 litų baudą be transporto priemonės konfiskavimo. Kitoje dalyje nutarimą palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas