Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2011-09-22 · Byla Nr. Iv-1101-423/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-09-22
Bylos Nr.
Iv-1101-423/2011
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-556-2011-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Asta Urbonienė
Pareiškėjas
A. B.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.1-1101-423/2011Proceso Nr. 3-62-3-556-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 16.8. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Asta Urbonienė,sekretoriaujant Gintarei Inokaitytei,dalyvaujant pareiškėjui A. B.,atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Dalei Viskontienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. B. skundu prašo: priteisti iš atsakovo 29643,67 Lt darbo užmokesčio už suėmimo laikotarpį nuo 2007-02-07 iki 2007-03-08 ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2007-03-08 iki 2007-09-08 bei 3201,52 Lt delspinigių; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už darbo užmokesčio ir delspinigių uždelsimo mokėti laiką nuo 2011-01-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; įpareigoti atsakovą perskaičiuoti pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaitant į jį suėmimo laikotarpį nuo 2007-02-07 ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo 2007-03-08 iki 2007-09-08 ir pranešti VRM pensijų skyriui (b.l. 4-8).

Pareiškėjas teismui nurodė, kad 2007 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00091-06 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nuo 2007-02-07 iki 2007-03-08 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2007-03-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nuo 2007-03-08 iki 2007-09-08 jis buvo laikinai nušalintas nuo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigų. 2009-12-02 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas. 2010-09-14 Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktas galioti. Vidaus tarnybos statuto 28 str. 6d. numatyta, jeigu asmuo, nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat ir delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovas gera valia atsisako mokėti jam priklausantį darbo užmokestį už suėmimo ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpius bei delspinigius, taip pat perskaičiuoti jo vidaus tarnybos darbą stažą įskaitant į jį suėmimo ir nušalinimo nuo pareigų laikotarpius. Todėl prašo skundą tenkinti.

Atsakovo atstovė su skundu nesutinka. Atstovė nurodė, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą. Be to, atsakovo nuomone, pareigūno nušalinimo nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais atveju Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos netaikytinos. Atsiskaitymas už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Vidaus tarnybos statute ir kituose tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo ir nėra aptartas, šių santykių atžvilgiu taikytina Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, kuri nustato, kad valstybės tarnautojas, kuris, jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu, buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Taigi, asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonių pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo atsisakymo pareiškėjui išmokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kurį jis buvo nepagrįstai suimtas ir vėliau nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigius už šią sumą, apskaičiuotus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bei vidutinį darbo užmokestį už darbo užmokesčio ir delspinigių uždelsimo mokėti laiką ir šiuos laikotarpius įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą. Atsakovas atsisakymą patenkinti minėtą pareiškėjo prašymą motyvuoja aplinkybe, jog pastarasis nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet ikiteisminio tyrimo metu teismo nutartimi.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu 2007 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00091-06 dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Atliekant ikiteisminį tyrimą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nuo 2007-02-07 iki 2007-03-08 jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2007-03-07 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi nuo 2007-03-08 iki 2007-09-08 jis buvo laikinai nušalintas nuo Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pareigų (b.l. 9-10). 2009-12-02 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas (b.l. 11-41). 2010-09-14 Kauno apygardos teismo nutartimi minėtas Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis paliktas galioti (b.l. 42-58). 2008-12-16 Kauno apskrities VPK viršininko įsakymu Nr. 20-TE-220 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos jo paties prašymu dėl išėjimo į pensiją (b.l. 75).

Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjas laikinai nuo pareigų buvo nušalintas ne atsakovo iniciatyva, bet vykdant ikiteisminį tyrimą teismo nutartimi, todėl, siekiant išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, būtina išsiaiškinti ar atsakovas privalo išmokėti vidutinį tarnybinį atlyginimą ir priklausančius delspinigius, kai vidaus tarnybos pareigūnas nuo pareigų nušalinamas baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais.

Procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso metu – paskirtis – neleisti atitinkamam valstybės pareigūnui likti tarnyboje (darbe), jeigu nenušalintas nuo pareigų jis turėtų galimybę trukdyti baudžiamosios bylos tyrimui ar net daryti nusikaltimus. Šio nušalinimo atveju darbdavys negalėjo atsisakyti ir privalėjo vykdyti teismo nutartį. Kadangi nušalinimas nuo pareigų šiuo atveju galėjo būti panaikinamas tik teismo nutartimi, nušalinimo trukmė ir nušalinimo pasekmės pareigūno tarnybos santykiams nepriklausė nuo darbdavio valios. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai konstatuoti, kad, siekiant pripažinti asmens nušalinimą nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka neteisėtu ir (ar) nutraukti šios procesinės prievartos priemonės taikymą, turi būti ginčijamas ne darbdavio, bet nagrinėjamu atveju – teismo sprendimas (nutartis).

Ginčo atveju, t. y. 2007 m. vasario – gegužės mėn., galiojusio Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo Nr. IX-1538 (įstatymo redakcija galiojusi iki 2007 m. gegužės 29 d.) 28 straipsnio 5 dalis, o 2007- 05-15 įstatymo Nr. X-1127 redakcijos, galiojusios nuo 2007-05-29, (toliau – Vidaus tarnybos statutas) 28 straipsnio 6 dalis nustatė, jog tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, taip pat tais atvejais, kai nustatoma, kad pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinei nuobaudai paskirti yra pasibaigęs senaties terminas, jis toliau eina pareigas ir per 5 darbo dienas nuo tada, kai vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, apskaičiuoti Vyriausybės nustatyta tvarka.

2009-03-13 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 konstatavo, jog pareigūno nušalinimo nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalyse įtvirtintos nuostatos netaikytinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2005 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. X-464 redakcija) 4 straipsnio 2 dalimi, statutiniams valstybės tarnautojams, šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja statutai. Kadangi atsiskaitymas už laikotarpį, kurį pareigūnas buvo nušalintas nuo pareigų Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, Vidaus tarnybos statute ir kituose tarnybą reglamentuojančiuose įstatymuose nebuvo ir nėra aptartas, šių santykių atžvilgiu taikytina Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, kuris jį į pareigas priėmusio asmens arba pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, turi teisę reikalauti, kad jam būtų įstatymų nustatyta tvarka atlyginta žala. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, nustatančioje, kad tuo atveju, jeigu darbuotojas darbdavio arba tam įgaliotų organų pareigūnų reikalavimu buvo nušalintas nuo darbo (pareigų) nepagrįstai, jis turi teisę reikalauti, kad įstatymų nustatyta tvarka jam būtų atlyginta žala. Taigi, asmuo, kuriam žala atsirado dėl neteisėtos procesinės prievartos priemonės – nušalinimo nuo pareigų – pritaikymo, turi teisę į žalos atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą reglamentuoja ir specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatymas, kurio 1 straipsnyje yra aiškiai nurodyta, jog šis įstatymas, be kita ko, nustato žalos, atsiradusios dėl neteisėto procesinių prievartos priemonių pritaikymo, atlyginimo ne teismo tvarka tvarką.

Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgdama į tai, kad procesinių prievartos priemonių taikymas nėra darbo (tarnybos) teisinių santykių dalis, teismo nuomone, esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimui pritaikyti procesinę prievartos priemonę – nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomos ne Vidaus tarnybos statuto 28 straipsnio 5 ir 6 dalių (2007- 05-15 įstatymo Nr. X-1127 redakcijos, galiojusios nuo 2007-05-29, 28 straipsnio 6 ir 7 dalių), bet Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 5 dalies ir (ar) atitinkamai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundas nepagrįstas ir atmestinas. Tačiau šis sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui siekti žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir (ar) Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėja

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaips nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Asta Urbonienė