- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-29
- Bylos Nr.
- ATP-935-200/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kategorijos
- 39.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato ir J. T. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 174 str. už tai, kad jis 2013-04-24, apie 15 val., atėjo į J. T. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų raj., kiemą, t. y. viešoje vietoje, kur girdint pašaliniams asmenims įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadino namo savininkę J. T., tokiu būdu savo veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu pagal ATPK 174 str. nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Šalies argumentai
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis išvadomis, netinkamai aiškino viešosios tvarkos sampratos ir nedidelio chuliganizmo sudėties teisinės analizės aspektus, netinkamai išanalizavo ir įvertino liudytojos bei administracinėn atsakomybėn trauktino asmens parodymus, priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą.
Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tiek L. M., tiek jo sūnus E. M. pripažino, jog įvykis vyko namo, esančio (duomenys neskelbtini), Trakų r., kieme, tiek prie minėto namo, prie kurio buvo J. T., M. T. ir A. K.. Kaip matyti iš J. T. duotų parodymų, tuo metu kieme, be jos, dar buvo M. T. ir A. K., todėl, anot apelianto, necenzūrinių žodžių vartojimas buvo išsakytas girdint pašaliniams asmenims, kas yra traktuojama kaip chuliganizmas. Apeliantas pažymi, kad chuliganizmas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žalos, tad nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims ar ne. Svarbus yra pats veikos nepriimtinas visuomenei pobūdis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-506/2011). Apeliantas nurodo, kad necenzūrinių žodžių vartojimas J. T. atžvilgiu yra nepadorus elgesys, turintis neigiamą atspalvį, nepriimtinas visuomenei ir nesuderinamas su jos dorove. Pasak apelianto, necenzūrinių žodžių vartojimas, nesvarbu kad tai įvyko namo kieme, ir tuo metu kitų pašalinių asmenų nebuvo (kaimynų, praeivių), yra traktuojamas kaip administracinis teisės pažeidimas, kadangi tuo metu kieme ar prie sodybos, dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu galėjo atsirasti pašaliniai asmenys, ir taip dėl kaltininko veiksmų galėjo patirti nepatogumų. Juolab vieta prie sodybos yra erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taip pat apeliantas pažymi, jog tarp asmenų esant konfliktui dėl atitinkamų asmeninių santykių (nagrinėjamu atveju - tarp J. T. ir L. M. dėl vykstančių nesutarimų), veikos teisinį įvertinimą kaip nedidelį chuliganizmą lemia asmens pasirinkta tokių santykių aiškinimosi vieta bei nepriimtinas visuomenei tokių santykių aiškinimosi būdas, kuriais asmuo netiesiogiai parodo savo nepagarbą visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. sausio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-73/2006; 2007 m. birželio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1 -1280/2007; 2010 m. spalio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2800/2010).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog bylos nutraukimas yra ultima ratio, tai yra bylą nutraukti galima tuomet, kai visos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2206/2011). Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs visų byloje esančių įrodymų, konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių L. M. kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 174 str. ir nutraukė bylą nesant L. M. veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., įvykio ir sudėties. Pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi L. M. ir E. M. parodymais, nes yra nustatytas jų suinteresuotumas bylos baigtimi, juolab jie yra šeimos nariai (tėvas ir sūnus), jų parodymai neatitinka kitos bylos medžiagos, todėl turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantas pažymi, kad teismas net neapklausė liudytojų M. T. ir A. K., ir padarė išvadą, jog M. K. šiuo atveju negali būti vertintinas kaip pašalinis asmuo, nes jis tapo šio konflikto dalyviu. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ir E. M., duodamas parodymus kaip liudytojas L. M. byloje, yra šio konflikto dalyvis, bet teismas jį apklausė ir rėmėsi jo duotais parodymais, nors E. M. parodymai yra šališki, jis yra suinteresuotas tėvui palankia bylos baigtimi, todėl tikėti jo duotais parodymais nėra pagrindo, kadangi jie nėra objektyvus ir patikimas įrodymas.
Apeliantas nurodo, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog Trakų rajono apylinkės teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl turi būti naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama Trakų rajono apylinkės teismui iš naujo tirti. Pasak apelianto, aptarti bylos duomenys nekelia abejonių, kad L. M. necenzūriniais žodžiais išvadino J. T., taip padarydamas ATPK 174 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą J. T. prašo jį patenkinti. Nurodo, kad L. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagrįstai ir teisėtai, todėl Trakų raj. PK apeliacinį skundą ji palaiko pilnai, pažymi, kad skundo argumentai faktiniu ir teisiniu požiūriu yra pagrįsti ir teisėti. J. T. atkreipia dėmesį, kad L. M. chuliganiška veika buvo padaryta tyčia, nukreipta pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nes jis ją įžeidinėjo, vartojo necenzūrinius žodžius, kibo prie jos suvokdamas, kad pažeidžia viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tai buvo jo elgesio paskata, o nuosavybės klausimai buvo mažareikšmė dingstis. Be to, J. T. pažymi, kad teisiniu požiūriu, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia viešosios tvarkos ir žmonių rimties pažeidimo.
Atsiliepime į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą L. M. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad byla yra išspręsta teisingai. L. M. atkreipia dėmesį, kad nei J. T. savo 2013-04-24 pareiškime, nei M. T. 2013-05-09 paaiškinime, nei A. K. 2013-05-09 paaiškinime nėra rašytinių įrodymų, kad L. M. ir jo sūnus vartojo necenzūrinius žodžius J. T. atžvilgiu. Toks melagingas įskundimas (vartojo necenzūrinius žodžius) atsirado pačios J. T. paaiškinime 2013-05-08, kur J. T. pakeitė savo parodymus, duotus pirmame 2013-04-24 pareiškime.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. T. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Trakų rajono apylinkės teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą. Apeliantė pažymi, kad teismas administracinio teisės pažeidimo bylos neišnagrinėjo, atmetė jos prašymus iškviesti į teismą A. K., kuris tuo metu buvo įvykio vietoje, taip pat policijos darbuotoją, surašiusį administracinio teisės pažeidimo protokolą. Teismas apsiribojo apeliantės ir L. M. paaiškinimais teisme, kas nesudarė galimybės pilnutinai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybių. Pasak apeliantės, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą L. M. atžvilgiu, teismas besąlygiškai patikėjo jo parodymais. Apeliantė nurodo, kad L. M. atvykęs visiškai nepagrįstai apkaltino ją pavogus jo radiatorius, išvadino aferiste, necenzūriniais žodžiais, apeliantė buvo susijaudinusi ir tiksliai negalėjo įvardinti, tačiau L. M. žodžiai, frazės buvo aiškiai netinkamo, nepadoraus turinio. Pasak apeliantės, L. M. reikalavo pinigų, kad J. T. atiduotų rūsį, kad namas priklauso jam, t. y. tyčia įžeidžiančiai kibo prie apeliantės ir tuo pačiu pažeidė viešąją tvarką ir rimtį. L. M. minėtus veiksmus atliko prie apeliantės gyvenamojo namo, t. y. viešoje vietoje.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato ir J. T. apeliaciniai skundai tenkinami.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad apylinkės teismas nevisapusiškai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių ir nerinko įrodymų, o, priimdamas nutarimą, kuriuo L. M. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant ATPK 174 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties, rėmėsi tik jo parodymais. Į teismo posėdį teismas nepagrįstai nešaukė liudytojų, buvusių įvykio vietoje, tai A. K., bei policijos pareigūnų, kurių akivaizdoje, pasak nukentėjusiosios, L. M. atliko neteisėtus veiksmus – rėkė, reikalavo pinigų, rūsio, įžeidinėjo (b.l. 42). Teismas nepagrįstai vertino A. K. galimą poziciją, net neapklausęs jo teismo posėdyje. Dėl šių aplinkybių buvo nukrypta nuo susiklosčiusios teismų praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tais atvejais, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N575-407/2011).
Pirmos instancijos teismas turėjo išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas teismo posėdyje įrodymų visapusiškai neištyrė, neanalizavo ir nevertino jų visumos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 286 str. reikalavimus, tuo nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-684/2009, N575-881/2009, N575-407/2011).
Motyvuojamoji dalis
Tik ištyrus ir įvertinus visus šioje byloje galimus įrodymus, galima padaryti pagrįstą išvadą dėl L. M. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 174 str., sudėties ir atlikti L. M. veiksmų teisinį įvertinimą.
Atsižvelgiant į tai, Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla L. M. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 str. nutraukta, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, yra naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato ir J. T. apeliacinius skundus tenkinti.
Panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 5 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.