- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-28
- Bylos Nr.
- 2-141-304/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02305-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Judita Staševičienė
- Pareiškėjas
- L. E. M.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui
- Advokatai
- Gintaras Gricius
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Staševičienė, sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, dalyvaujant pareiškėjai L. E. M., jos atstovui advokatui Gintarui Griciui, suinteresuoto asmens atstovui Vladui Barodicai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos L. E. M. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui (toliau Nacionalinė žemės tarnyba) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja patikslintu pareiškimu prašo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad ji 1943-1948 m. buvo įvaikinta E. B. ir J. B.; kad jos įtėviai E. ir J. B. nuosavybės teise iki neteisėtos nacionalizacijos, t. y. iki 1940 m. privatinės nuosavybės teise valdė bendros 21,14 ha žemės sklypus (11,14 ha ir 10 ha), esančius (duomenys neskelbtini); atnaujinti terminą prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų pateikimui institucijai, kompetentingai spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus. Nurodė, kad jos tikrieji tėvai O. J. ir V. T., tačiau augino ir auklėjo motinos sesuo E. J.-B. ir jos sutuoktinis J. B.. Pastarieji ją 1943-09-20 pakrikštijo Pavandenės Šv. Onos parapijos bažnyčioje, nuo tada dėl sunkios materialinės tėvų padėties augo B. šeimoje. B. laikė savo tėvais, o šie ją— savo dukra: maitino, rengė, leido į mokslus, iškėlė vestuves, padėjo auginti vaikus. Įvaikinimas juridiškai nebuvo įformintas. B. iki 1940 m. nuosavybės teise valdė 11,14 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini), o 1933-03-30 išduotų 3 vekselių pagrindu iš B. J. įgijo ir iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Terminą pateikti dokumentus ji praleido dėl objektyvių priežasčių —amžiaus ir sveikatos būklės.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodė, jog pareiškimui neprieštarauja.
Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas prašė patikslintą pareiškimą tenkinti jame nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškimui neprieštarauja. Nurodė, jog pakanka įrodymų, kad B. iki nacionalizacijos valdė 21,14 ha ploto žemės sklypus, niekas nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kitų pretendentų nėra.
Liudytoja J. J. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja yra jos brolio J. B. duktė. Pareiškėjos tikrieji tėvai T. turėjo 3 vaikus, juos buvo sunku išlaikyti. B. vaikų neturėjo, todėl pasiėmė iš T. E. ir ją augino. B. pasiėmė E., kai ji buvo visai maža. E. B. vadino mamyte, tėveliu, o šie dukra. E. ryšius su tikraisiais tėvais T. palaikė. E. T. nebuvo įvaikinta, niekas nesistengė, vėliau užėjo rusai. U. E. rūpinosi B., po B. mirties B. parsivežė į Kauną, kartu gyveno iki jos mirties. B. mirus, ją palaidojo.
Liudytojas R. J. teismo posėdyje parodė, kad L. E. M. yra jo pusseserė. Ji gyveno pas B., po B. mirties parsivežė B. į Kauną, palaidojo. E. B. vadino ir mama, ir teta. Iš aplinkinių girdėjo, kad B. turi daug žemės. B. daugiau vaikų neturėjo. Kai nueidavo pas T., E. retai ten rasdavo, ji dažniau būdavo pas B..
Liudytoja G. Č. teismo posėdyje parodė, kad pareiškėja yra jos motina. Vaikystę praleisdavo pas diedukus B., juos priimdavo pas save namuose. T. buvo miesto diedukai, o B. tikri diedukai, ten leisdavo daugiau laiko. B. sakė, kad turi žemės. Motina pasakojo, kad vaikystę leido pas B. kaip tėvus, vėliau jais rūpinosi, B. parsivežė į Kauną prižiūrėjo kaip mamą, mirus palaidojo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja L. E. M., ikisantuokinė pavardė T., gimė (duomenys neskelbtini) (19, 21 b. l.). Pareiškėjos tėvai V. T. ir O. J., krikšto tėvai J. B. ir E. B. (20 b. l.). J. B. mirė (duomenys neskelbtini) (16, 17 b. l.) E. B. (ikisantuokinė pavardė Jankauskaitė) gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) (15, 18 b. l.).
Nacionalinė žemės tarnyba 2013-05-29 rašte nurodė, kad Telšių skyriaus archyve esančiuose archyviniuose dokumentuose nėra duomenų apie J. B. ir E. B. nuosavybės teisėmis valdytą 13,0 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), prašymų atkurti nuosavybę nėra gauta, sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimta (12 b. l.). Telšių apskrities archyvas 2013-06-13 rašte nurodė, kad suteikti duomenų apie J. B. ir E. J. B. iki 1940 m. valdytą 13 ha žemės plotą Varnių apskrityje Varnių valsčiuje (duomenys neskelbtini) kaime negali, nes archyve saugomi tik pokario metų dokumentai. Saugomuose Telšių rajono Kaunatavo, Rudupių apylinkių 1948-1951 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose žinių nerasta (13 b. l.). Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2013-06-17 pažymoje nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Telšių aps. žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai 1943 m. birželio mėn. pateiktame Telšių aps. Varnių vls. Daukantų sen. Mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas B. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs 11,14 ha žemės (4,50 ha II, 3,08 IV rūšies ariamos; 1,00 ha III rūšies pievų; 2,48 ha IV rūšies ganyklų; 0,08 ha mokesčiais neapdėtos žemės). Daugiau žinių apie J. B., dokumentų apie E. B. T. aps. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę archyve saugomuose fonduose nėra (14 b. l.). Archyviniuose 1928-1943 m. dokumentuose apie (duomenys neskelbtini) žemių išskirstymą rūšimis mokesnių apdėjimo reikalu nurodyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 11,14 ha (39-46 b. l., sąrašo eilės Nr. 18). Pareiškėja 2014-10-30 kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą dėl nuosavybės teisių atkūrimo (11 b. l.). 1933-03-30 Telšių notaras F. M. patvirtino tris vekselius 500 Lt, 2000 Lt ir 2000 Lt sumai, pagal kuriuos B. J. negrąžinus bendros 4500 Lt sumos, E. J. (B.) ir J. B. atitenka 10 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (99-104 b. l.). 2015-01-21 remiantis liudininkų parodymais, parengta žemės sklypo ribų nustatymo schema (92, 93, 94, 95 b. l.).
Dėl termino pateikti giminystės ryšį nustatančius dokumentus atnaujinimo
Įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises, taip pat dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku pateikimo terminus: prašymus atkurti nuosavybės teises buvo galima paduoti iki 2001-12-31 (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 1 d.), o nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentams pateikti iki 2003-12-31 (to paties įstatymo 10 str. 4 d.). Asmenims, nerealizavusiems įstatymu numatytų galimybių per nustatytą terminą dėl svarbių priežasčių, terminas paduoti prašymą ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus teismo gali būti atnaujinamas, jei jis praleistas dėl svarbių priežasčių (LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d.).
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti savo teises. Tokiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios.
Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai giminystės ryšį su buvusiais žemės savininkais J. B. ir E. B. nustatančius dokumentus.
Pareiškėja nurodė, kad dėl objektyvių priežasčių — senyvo amžiaus ir su tuo susijusios pablogėjusios sveikatos būklės, nepakankamo disponavimo atitinkama konkrečia informacija apie atitinkamą turtą — negalėjo tinkamai rūpintis žemės reikalais. Dėl sveikatos būklės nuo 1987 m. nebedirbo, nuo didelių vaistų dozių prasidėjo inkstų priepuoliai, rastas inkstų geldelės uždegimas, smėlis inkstuose, išdidėjo skydliaukė, dėl aukšto kraujo spaudimo netenka sąmonės. 1992 m. susirgo depresija. Patyrė didelį stresą nuo 1983 m. iki 2013 m. netekusi artimųjų, išleisdama į sovietinę armiją du sūnus. 2013-04-17 pareiškėja kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą dėl informacijos apie J. B. ir E. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę (duomenys neskelbtini) suteikimo; 2014-10-30 kreipėsi su prašymu atkurti nuosavybės teises į J. B. valdytą 22,00 ha žemę, pateikė Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-06-17 pažymą. Iš išrašo iš medicininių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjai yra diagnozuotos įvairios ligos: G55.1 (tarpslankstelinio disko išvarža), M17.1 (dešinio kelio antro laipsnio artrozė), J11.9 (II0 R-3 arterinė hipertenzija), E03.8 (difuzinė struma I0 hipotirozė). Išraše nurodyta, kad jai apie 40 metų radukuliopatinė anamnezė, nuolatiniai paūmėjimai, 2004 m. diagnozuota L1-L2 tarpslankstelinio disko išvarža, apie 30 m. diagnozuota pirminė arterinė pertenzija, nuolat vartoja vaistus, šiuo metu Monoprili koma, apie 20 m. vargina dešiniojo kelio skausmai, sunku lipti laiptais, nuo 2005 m. diagnozuota deformuojanti dešinio kelio sąnario artrozė II0 (23 b. l.). Įvertinus pareiškėjos senyvą amžių, jos sveikatos būklę, kuri nuo 1987 m. tik blogėjo (diagnozuojamos vis naujos ligos), atsižvelgiant į įstatymo leidėjo tikslus užtikrinti piliečių nuosavybės teisių tęstinumą bei padėti jiems įgyvendinti konstitucinę teisę į nuosavybę, įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir sudarančiomis pakankamą pagrindą atnaujinti terminą, todėl prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas, nes tai atitiktų ir teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (Atkūrimo įstatymo 10 str. 4 d., CPK 3 str. 7 d.).
Dėl juridinio fakto nustatymo
Pagal LR CPK 444 str. 1 d. teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (LR CPK 445 str.). Juridinis faktas nustatomas tuo atveju, kai jo negalima patvirtinti esamais dokumentais.
Pareiškėja paaiškino, kad J. B. V. (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos valdė 11,14 ha žemės. Šį faktą patvirtina Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2013-06-17 pažyma Nr. R4-751, kurioje nurodyta, kad Vyriausiosios žemės rūšiavimo komisijos archyviniame fonde, Telšių aps. žemės rūšiavimo komisijos Vyr. žemės rūšiavimo komisijai 1943 m. birželio mėn. pateiktame Telšių aps. Varnių vls. Daukantų sen. Mokesniais apdėjimo reikalu rūšimis paskirstytų žemių sąraše įrašytas B. J., (duomenys neskelbtini) turėjęs 11,14 ha žemės (4,50 ha II, 3,08 IV rūšies ariamos; 1,00 ha III rūšies pievų; 2,48 ha IV rūšies ganyklų; 0,08 ha mokesčiais neapdėtos žemės). Daugiau žinių apie J. B., dokumentų apie E. B. Telšių aps. (duomenys neskelbtini) turėtą žemę archyve saugomuose fonduose nėra (14 b. l.) bei archyviniai 1928-1943 m. dokumentai apie (duomenys neskelbtini) žemių išskirstymą rūšimis mokesnių apdėjimo reikalu, kurių sąrašo eilės Nr. 18 nurodyta, kad J. B. (duomenys neskelbtini) kaime nuosavybės teisėmis valdė 11,14 ha (39-46 b. l.). P. A. įstatymą ir Atkūrimo tvarką, valstybinių archyvų išduoti pažymėjimai apie nuosavybę priskiriami prie dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į žemę.
Pareiškėja nurodo, kad be dokumentais įrodytos žemės, jos įtėviai E. ir J. B. 1933-03-30 jiems išduotų 3 vekselių pagrindu iš B. J. įgijo ir iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 10 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vekseliai patvirtinti notaro F. M. 500 Lt, 2000 Lt ir 2000 Lt sumoms. B. J. negrąžinus skolos, E. ir J. B. už skolą atiteko žemės sklypas.
Iš dalies faktą dėl E. ir J. B. nuosavybės teise turėto 10 ha žemės sklypo patvirtina 1933-03-30 vekseliai, kurių rejestro Nr. 1942, 1941, 1944 (99-104 b. l.). Šių vekselių originalus turi pareiškėja. Be šių dokumentų prašomą nustatyti faktą patvirtina pareiškėjos paaiškinimas ir liudytojos J. J. parodymai.
Minėtais įrodymais nustatytina, kad E. ir J. B. iki nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) be 11,14 ha žemės sklypo nuosavybės teise valdė dar ir 10 ha žemės sklypą, jiems atitekusį iš B. J. pagal 1933-03-30 vekselius, kurių rejestro Nr. 1942, 1941, 1944.
Dėl giminystės ryšio
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992-05-07 nutarimo Nr. I-2563 ,,Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti” 3 punktu nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali būti nustatytas teismo sprendimu. Ši teisės norma buvo realizuota Lietuvos Respublikos 1994-11-08 įstatymu Nr. I-636 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo”, kuriuo 1964 m. redakcijos CPK 272 str. 2 d. buvo papildyta 11 p., pagal kurį teismai nagrinėja bylas ir dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiški įtėviai įvaikinimo juridiškai nėra įforminę. Nors bylos nagrinėjimo metu galiojančio CPK 444 str. šios normos nebėra, šalia galimybės nustatyti įvaikinimo įregistravimo faktą (LR CPK 444 str. 2 d. 3 p.) numatyta galimybė nustatyti tokius juridinę reikšmę turinčius faktus, kuriems nustatyti įstatymas nenustato kitokios tvarkos (LR CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Faktinio įvaikinimo nustatymas yra už įvaikinimo instituto sampratos ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktą. Tačiau teisės aktuose esant numatytai galimybei teisę atkurti nuosavybės teises į žemę grįsti faktiniu įvaikinimu, atitinkamas faktas vertintinas kaip sukuriantis teisines pasekmes, pripažintinas juridiniu, nustatinėtinu CPK XXVI skyriuje nurodyta tvarka. Kartu akcentuotina, jog aukščiau pateikta rašytinių įrodymų analizė leidžia daryti išvadą, jog pareiškėja negali įrodyti egzistavus faktiniam įvaikinimui kitokia, neteismine, tvarka, kas lemia sąlygų pareiškime suformuluotam reikalavimui vertinti egzistavimą (LR CPK 445 str.).
CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes. Šioje byloje, remiantis CPK nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis, pareiškėja siekia įrodyti įvaikinimo faktą. Byloje esantis krikšto liudijimas, liudytojų J. J., R. J., G. Č. parodymai, pareiškėjos paaiškinimai patvirtina, jog pareiškėja gyveno pas E. ir J. B. Kaip patvirtino teismo posėdžio metu liudytojai, jiems žinomos aplinkybės, kad pareiškėja gyveno pas E. ir J. B., buvo jų išlaikoma, auginama kaip įdukra, padėjo auginti pareiškėjos vaikus, senatvėje pareiškėja rūpinosi įtėviais, juos palaidojo už savo pinigus. Jokių duomenų, kurie leistų abejoti nurodytų paaiškinimų teisingumu, byloje nėra. Iš kitos pusės, šiuos duomenis vertinti kaip nepakankamus, atsižvelgiant į tai, kiek laiko praėjo nuo pareiškime aptariamų įvykių, įvertinus faktą, jog rasti asmenis, kurie galėtų patvirtinti patys tiesiogiai dalyvavę atitinkamuose įvykiuose, yra sudėtinga (galimai neįmanoma), nėra pagrindo. Nurodytų aplinkybių visumą teismas vertina kaip pagrindą pripažinti labiau tikėtina pareiškėjos nurodytą aplinkybę, jog pareiškėja buvo faktiškai įvaikinta E. ir J. B.
Juridinis giminystės santykių faktas nustatytinas tam, kad pareiškėja įgyvendintų teises į išlikusį savo įtėvių nekilnojamąjį turtą.
Teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu suma 10,50 Eur yra didesnė, nei CPK 96 str. 6 d. nustatyta tvarka 2011-11-17 teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3,00 Eur), todėl ši suma iš pareiškėjos priteistina valstybei (LR CPK 92, 93, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. E. M., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), 1943-1948 m. buvo įvaikinta E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), gyvenusių (duomenys neskelbtini).
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), ir J. B., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), iki nacionalizacijos privatinės nuosavybės teise valdė bendros 21,14 ha (11,14 ha ir 10 ha) žemės sklypus (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjai L. E. M. atnaujinti terminą pateikti dokumentus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat nuosavybės teisių bei giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus institucijai, kompetentingai spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimus.
Juridiniai faktai nustatyti tam, kad savo teises į grąžintiną žemę galėtų įgyvendinti L. E. M.
Priteisti iš pareiškėjos L. E. M. 10,50 Eur (dešimt Eur 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.