Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. P., jo atstovei advokatei E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 41 ³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. P., būdamas Kauno (duomenys neskelbtini) atkūrimo paramos fondo įgaliotu asmeniu teisės aktų nustatyta tvarka pavėluotai, t.y. 2016-04-01 pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui apie Y. C. priėmimą į darbą nuo 2015-12-09 iki 2016-02-03 ir B. H. C. priėmimą į darbą nuo 2015-12-09 iki 2016-02-03. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies, 2 punktą, 99 straipsnio 6 dalyje numatytus reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. paaiškino, kad pripažįsta klaidą, jog pavėluotai buvo išsiųsti pranešimai Sodrai ir VMI apie įdarbintus asmenis. Jų praktikoje tokius pranešimus siunčia buhalterines paslaugas teikiančios įmonės, todėl buvo įsitikinęs, kad ir šiuo atveju išsiųsta. Protokole paminėto asmenys pradėjo dirbti nuo 2015-12-09. Apie tai, kad protokole nurodyti asmenys pradėjo dirbti nuo 2015 metų spalio mėnesio , nežino.

Atstovė paaiškino, kad pripažįsta apie pavėluotą pranešimo išsiuntimą Sodrai. Tai įvyko dėl neatsargumo, V. P. tik įgaliotas pasirašyti darbo sutartis ir atlikti kitus veiksmus. Prašo skirti minimalią baudą, nes V. P. nuoširdžiai gailisi. Tačiau byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad asmenus pradėjo dirbti anksčiau nei buvo sudarytos darbo sutartys. Liudytojai negalėjo nurodyti kokias funkcijas atliko Y. C., o apie sutuoktinę nėra jokių duomenų. Darbdavys ir negalėjo įdarbinti šių asmenų anksčiau, nes nacionalinės vizos buvo gautos tik 2015-12-08, o pagal Darbo sutarčių 14 p. darbas prasidėjo kitą dieną po nacionalinių vizų išdavimo. Institucijos atstovas paaiškino, kad buvo tiriamas skundas ir nustatyta, kad pavėluotai išsiųsto pranešimai apie įdarbintus asmenis Sodrai. Apie asmenų nelegalų darbą paliudijo liudytojai M. P. ir M. B.. Be to, įgaliojimo 5 p. įgalioja V. P. atstovauti fondą santykiuose su VSDFV ir informuoti apie darbuotojų priėmimą ir atleidimą iš darbo. B. H. C. atžvilgiu darbo laiko apskaitos žiniaraštyje yra įrašytos valandos, kad ji dirbo ir išmokėtas atlyginimas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų.

DK98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis. Viena iš jų – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1. punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai, vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi, su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Nagrinėjamojoje byloje nekyla ginčas dėl to, kad apie Y. C. įdarbinimą nuo 2015-12-09 iki 2016-02-03 , apie B. H. C. įdarbinimą Kauno (duomenys neskelbtini) atkūrimo paramos fonde nuo 2015-12-09 iki 2016-02-03 pagal darbo sutartį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pranešta 2016-04-01.

V. P. kaltė ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje faktas įrodytas ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenimis (b. l. 1-2), skundu (b. l. 3-5), Y. C. paaiškinimu (b. l. 7), V. P. paaiškinimu (b. l. 8), darbo sutartimi, sudaryta 2015-11-06 tarp darbdavio Kauno (duomenys neskelbtini) atkūrimo centro paramos fondo ir darbuotojo Y. C. (b. l. 9-13), darbo sutartimi, sudaryta 2015-11-06 tarp darbdavio Kauno (duomenys neskelbtini) atkūrimo centro paramos fondo ir darbuotojos B. H. H. C. (b. l. 14-18), leidimais dirbti Lietuvos Respublikoje (b. l. 19, 20), Valstybino socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pažyma apie tai, kad informacijos apie asmenį Y. C., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. B. H. H. (taip pažymoje), gim. (duomenys neskelbtini) , nėra (b. l. 23, 24), Sodros informacija apie tai, kad Y. C. ir G. B. H. H. (taip dokumente) dirbo Kauno (duomenys neskelbtini) atkūrimo paramos fonde nuo 2015-12-09 iki 2016-02-03 (b. l. 25, 26), 2016-04-01 elektroniniai prašymai dėl apdraustųjų valstybinu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (b. l. 27-29), 2015 m. gruodžio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraštis (b. l. 30-31), Y. C. ir B. H. H. G. darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2015-12 iki 2016-02 žiniaraštis (b. l. 33, 34).

Iš šių įrodymų visumos darytina išvada, kad V. P. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje – t. y. teisės aktų nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad Y. C. K. žydų gyvenimo atkūrimo paramos fonde dirbo nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio 9 d. nepasirašęs darbo sutarties. Kaip paaiškino institucijos atstovas ši aplinkybė tyrimo metu nustatyta, įvertinus dviejų asmenų paaiškinimus, būtent M. B. ir M. P..

Liudytojas M. B. parodė, kad patvirtina ką yra nurodęs paaiškinime. Paaiškino, kad gerai pažįsta C. šeimą. Jie buvo sutarę, kad kiekvieną penktadienį jam gali parūpinti maisto iš (duomenys neskelbtini) virtuvės. Todėl atvažiuodavo į kavinės kiemą, o C. išnešdavo maišelį maisto. Y. C. funkcija buvo (duomenys neskelbtini) maisto gamybos priežiūra, t.y. įjungti plytelę, apžiūrėti produktus, gali ir pats prisidėti prie maisto ruošimo. Dažnai dirba ir tokių prižiūrėtojų sutuoktinės. Jam žinoma, kad Y. C. pradėjo dirbti nuo 2015 metų spalio mėnesio, tačiau apie darbo užmokestį neklausinėjo.

Liudytojas M. P. parodė, kad Y. C. yra jo sūnėnas. Jis turėjo būti oficialiai įdarbintas. Nuo rudens dirbo šį darbą, ateidavo pas jį į darbą. Į jo pareigas įėjo priežiūra kaip plaunami indai, ar teisingai sudedami maisto produktai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

ATPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, daiktiniais įrodymais bei kitomis ATPK 256 straipsnio 2 dalyje nurodytomis priemonėmis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tokioje situacijoje, kai apie tam tikrą įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, o kurių patikimumas kelia abejonių. Tokioje situacijoje svarbu išsiaiškinti šių šaltinių patikimumą ir objektyvumą.

Nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo teisena pradėta pagal Y. C. ir B. H. C. atstovės skundą Valstybinei darbo inspekcijai. Kaip paaiškino šios institucijos atstovas, liudytojus M. B., M. P. nurodė suinteresuota šalis, kuriuos telefonu apklausė administracinė teisės pažeidimo protokolą surašęs vyriausiasis darbo inspektorius.

Teismas konstatuoja, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų M. B., M. P. parodymai patikimumo prasme vertintini abejotinais. Liudytojas M. B. nurodė, kad Y. C. į kavinės kiemą išnešdavo maišelį su maistu, o M. P. nurodė, kad gerdavo kavą kavinėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Šių liudytojų parodymai yra abstraktūs, nė vienas iš liudytojų akivaizdžiai nematė, kad Y. C. atliktų darbines funkcijas. Be to, šie liudytojai artimai pažįstami su Y. C., vyksta teisminis ginčas dėl Y. C. ir B. H. C. neteisėto atleidimo. Todėl liudytojai suinteresuoti sėkminga šios bylos baigtimi.

Esant šioms aplinkybėms, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo šalintina aplinkybė kad Y. C. K. žydų gyvenimo atkūrimo paramos fonde dirbo nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio 9 d. nepasirašęs darbo sutarties.

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į pažeidėjo asmenybę, į pažeidimo pobūdį, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina nuobauda Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 ³ straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286, 287 straipsniais, teismas

nutaria:

V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį skirti po 868 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) baudą, iš viso skirti 1736 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt šešių eurų) baudą.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr.VDIP-65689472-16 šalintina aplinkybė kad Y. C. K. (duomenys neskelbtini) atkūrimo paramos fonde dirbo nuo 2015 m. spalio mėn. iki 2015 m. gruodžio 9 d. nepasirašęs darbo sutarties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti : ROIK : 16059458360.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.