Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų V.J. ir S.J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB DnB banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininkams ir įkeisto daikto savininkams V. J. ir S.J. ir įkeisto daikto savininkams I.C. ir S. K..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Skolininkai V. J. ir S.J., užtikrindami iki 2010-09-30 gauto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-09-12 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB bankui ( tuo metu AB DnB Nord bankas) dalinės nuosavybės teise priklausančius I.C., S. K., V. J. ir S.J. nekilnojamuosius daiktus - 3,2709 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., bei 2,1047 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-16 įregistruotu Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė AB DnB bankui bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V.J. ir S. J. priklausantį 0,1505 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) kartu su priklausiniu, pastatu - 451,90 kv. m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2011 m. spalio 4 d. nutartimi areštavo įkeistus nekilnojamuosius daiktus, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkams jais disponuoti: I. C., S.K., V. J. ir S. J. dalinės nuosavybės teise priklausančius 3,2709 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bei 2,1047 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V.J. ir S.J. priklausantį 0,1505 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, pastatu - 451,90 kv.m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini). Teismas išaiškino daiktų savininkams, kad areštavus įkeistus daiktus, jie netenka teisės perleisti daiktų kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktus arba mažinti jų vertę. Teismas įspėjo skolininkus (įkeistų daiktų savininkus) V.J., S.J., I.C. ir S.K., kad negrąžinus skolos, t.y. 386525,36 EUR negrąžinto kredito, 14205,31 EUR nesumokėtų palūkanų, 1289,61 EUR delspinigių (iš viso 402020,28 EUR), 10259,47 Lt negrąžinto kredito, 733,31 Lt nesumokėtų palūkanų, 52,31 Lt delspinigių (iš viso 11045,09 Lt) bei 139 Lt žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių arba perduoti kreditoriui administruoti. Teismas išaiškino kreditoriui, jeigu skola per vieną mėnesį nuo įkeistų daiktų arešto nutarties nuorašo įteikimo skolininkams (įkeisto daikto savininkams) dienos negrąžinta, kreditorius ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo šios nutarties Įteikimo skolininkei (Įkeisto daikto savininkei) dienos turi pakartotinai kreiptis su pareiškimu į Hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo, kartu pateikdamas hipotekos lakšto originalą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

teismas nesiaiškino aplinkybių, ar tikrai nebuvo mokėjimų, kuriuos apeliantai mokėjo dengdami kreditą. Teigia, jog pasirašytos kredito sutarties galutinis terminas šiuo metu dar nėra suėjęs, todėl kreditorius neturėjo rimtų priežasčių nutraukinėti sutartį;pažymi, jog šiuo metu pastate – 451,90 kv.m. gyvenamajame name gyvena nepilnametis vaikas. Pardavus ši pastatą varžytinių būdu iš nepilnamečio vaiko būtų atimtas gyvenamasis būstas;priverstinis skolos išieškojimas pradėtas nepagrįstai, kreditorius turėjo siūlyti pakeisti kredito sutarties sąlygas, jas derinti su skolininkais, o ne nutraukti sutartį. Apeliantų teigimu, kreditorius privalėjo su jais bandyti susitarti taikiai, ir tik tada, išnaudojus visas galimybes susigrąžinti skolą be priverstinio išieškojimo, kreiptis į teismą. Be to, šiuo metu Lietuvoje tęsiasi ekonominė krizė, todėl yra ypač sunku padenginėti kreditą.

Skolininkų argumentai dėl sutarties nutraukimo jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2012-01-25 nutartimi, kurioje teismas pasisakė ir dėl 2006-09-11 Kredito linijos sutarties nutraukimo. Be to, pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, jog būtų įvykdę savo įsipareigojimus bankui.

Ta aplinkybė, kad įkeistame name gyvena nepilnametis vaikas, taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį. Kreditoriaus teigimu, aplinkybė, kad asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2012-03-14 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose, tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir jį pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutartį nesudaro.

Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjimo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje.

Hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Pagal CPK XXXVI skyriaus nuostatas prašymai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami rašytinio proceso tvarka ir sprendžiami hipotekos teisėjo nutartimis, jeigu šiame skyriuje nenustatyta kitaip (CPK 554 str.). Rašytinio proceso tvarkai teikiamas prioritetas, nes šio pobūdžio bylose teismui pateikiami standartinės formos dokumentai ir teismas kontroliuoja ar jie užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų. Hipotekos teisėjas tik reikiamais atvejais atlieka tyrimą, siekdamas išsiaiškinti, ar atitinkamą procedūrą jam priklauso atlikti, taip pat ar pateikti jai vykdyti būtini dokumentai. Teigiamu atveju prašymas yra nagrinėjamas, o jei pateikti dokumentai neatitinka įstatymo reikalavimų, nutartimi atsisakoma atlikti prašomą procedūrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Hipotekos teisėjui tenka pareiga patikrinti, ar prašantis pradėti išieškojimą iš įkeisto turto asmuo pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pagrindinė sutartis buvo nutraukta laikantis įstatymų nustatytos tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, vertina būtent hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nepažeistų skolininko interesų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad AB DNB bankas su V.J. ir S.J. 2006-09-11 sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 3527-06IL, kurios sąlygos vėliau buvo keistos 2007-06-08 Susitarimu Nr. 3527-06IL/1, 2008-12-24 Susitarimu Nr. 3527-06IL/2, 2009-04-29 Susitarimu Nr. 3527-06IL/3 ir 2010-12-27 Susitarimu nr. 3527-06IL/ 4pakeitimu, pagal kurią V.J. ir S.J. buvo suteiktas 386 525,36 EUR kreditas ir 10 259,47 Lt kreditas. Prievolių pagal Kredito linijos sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) DnB bankui buvo įkeisti dalinės nuosavybės teise priklausantys I.C., S.K., V.J. ir S.J. nekilnojamieji daiktai - 3,2709 ha žemės sklypas, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) bei 2,1047 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bei bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams V.J.ir S. J. priklausantis 0,1505 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kartu su priklausiniu, pastatu - 451,90 kv. m. gyvenamuoju namu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). Skolininkams netinkamai vykdant savo sutartinius įsipareigojimus, kreditorius AB DnB bankas 2011m. liepos 8 d. pranešimu Nr. 30.58.37/889 (b.l. 113) informavo skolininkus ir įkeisto daikto savininkus apie tai, kad jei jie nesumokės pradelstos skolos, priskaičiuotų palūkanų ir delspinigių per 30 dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo dienos, Bankas vienašališkai nutrauks Kredito linijos sutartį. Skolininkai per nustatytą terminą finansinių įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius sutartį nutraukė.

Atsižvelgiant į tai, jog hipotekos kreditorius turi teisę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas nevykdo prievolės grąžinti skolą arba nepilnai tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str. 1 d., 4.216 str.), hipotekos teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio nuostata, neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti tenkinti pareikšto pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad visos nurodytos aplinkybės, susijusios su kreditoriaus teise gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto daikto, nagrinėjamos hipotekos teisėjui gavus pirminį kreditoriaus prašymą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto. Šiuo atveju toks kreditoriaus prašymas buvo išspręstas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. spalio 4 d. nutartimi. Apeliantų atskirojo skundo argumentai dėl sutarties nutraukimo ir dėl kreditoriaus nebendradarbiavimo yra išspręsti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartyje, kurioje apeliantai skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011 m. spalio 4 d. nutartis yra įsiteisėjusi, o būtent ši nutartis buvo pagrindas kreditoriui pakartotinai kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo.

Be to, priešingai nei teigia apeliantai, pagrindinė sutartis, kurios vykdymas užtikrintas hipoteka, nėra vartojimo sutartis. 2006 m. rugsėjo 11 d. Kredito linijos sutarties 8 punkte nurodyta, kad kredito paskirtis yra vartojimo reikmėms, 2010 m. gruodžio 27 d. susitarime minėtas punktas papildytas nurodant, kad kredito paskirtis yra vartojimo reikmėms, palūkanų pagal kredito sutartį dengimui ir įsipareigojimo pagal susitarimą dėl atstatomojo kredito limito suteikimo dengimas (b.l. 86,87). Tačiau, remiantis byloje esančiais įrodymais, faktiškai paskola buvo panaudota individualių gyvenamųjų namų kvartalo, esančio (duomenys neskelbtini), detaliojo plano užbaigimui. Apeliantai skunde patvirtino, jog V.J. kartu su dviem verslo partneriais S.K. ir I.C. įsigijo 2 žemės sklypus ir patvirtinus detalųjų planą bus parduodami suformuoti žemės sklypai bei statomi gyvenamieji namai. Taigi tokia sutartis, vadovaujantis CK 1.39 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi, negali būti kvalifikuojama kaip vartojimo sutartis, todėl šiai bylai nėra aktuali teismų praktika iš vartojimo santykių kylančiose bylose.

Apeliantai tai pat nurodo, kad šiuo metu pastate – 451,90 kv.m. gyvenamajame name gyvena nepilnametis vaikas. Pardavus ši pastatą varžytinių būdu iš nepilnamečio vaiko būtų atimtas gyvenamasis būstas. Apeliacinės instancijos teismas ir su tokiais apeliantų argumentais taip pat nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad paties skolininkų V.J. ir S.J. prašymu šiam šeimos turtui įkeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009-02-18 nutartimi (b.l. 8) buvo išduotas teismo leidimas sudaryti namo, esančio (duomenys neskelbtini) įkeitimo sandorį – teismas padarė išvadą, kad nepilnamečio vaiko interesai įkeitus šį turtą nenukentės. Be to, CPK 663 straipsnyje nurodyti apribojimai išieškant iš fizinio asmens turto nėra taikomi tais atvejais, kai yra išieškoma iš įkeisto turto (CPK 663 str. 5 d.), todėl ginčijama teismo nutartis dėl išieškojimo iš kreditoriui įkeistų daiktų nepažeidžia imperatyvių įstatymo normų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.),o skolininkų atskirasis skundas netenkinamas.

Pripažinus atskirąjį skundą nepagrįstu, spręstinas kreditoriaus prašymas priteisti jam bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant apeliantų atskirąjį skundą. Kreditorius pateikė rašytinius įrodymus, kad už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą jis patyrė 363 Lt išlaidų už advokato teisinės paslaugas. CPK 98 str. 2 d. nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R–85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Nurodytas užmokesčio už advokato suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme dydis negali viršyti minėtų Rekomendacijų 8.15 p. nustatyto maksimalaus dydžio – 400 Lt. Atsižvelgiant į bylos pobūdį, į parengto procesinio dokumento apimtį, į tai, kad kreditoriaus atstovui parengti atsiliepimą į atskirąjį skundą nebuvo būtinas specialus pasirengimas, pakankama ir protinga priteistino dydžio suma advokato išlaidoms apmokėti šiuo atveju yra 300 Lt.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2012 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB DNB bankui iš V. J. ir S. J. 300 (tris šimtus) litų bylinėjimosi išlaidų.