Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Danutė Žvinklytė

rašytinio proceso tvarka išsprendė kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ prašymo skolininkei Viking cranes logistics, OU dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo, priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė pateikė teismui prašymą išduoti Europos mokėjimą įsakymą dėl 1800 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės Viking cranes logistics, OU.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnis numato, kad tiek, kiek nustato 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau – Reglamentas), prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso XXIII skyriuje nustatytas taisykles, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis. Reglamento 26 straipsnyje numatyta, kad visus procesinius klausimus, kurie šiame reglamente konkrečiai nenagrinėjami, reglamentuoja nacionalinės teisės aktai. Reglamento 9 straipsnis numato, kad jei 7 straipsnyje nustatyti reikalavimai neįvykdyti, išskyrus atvejus, kai reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas arba prašymas yra nepriimtinas, teismas suteikia ieškovui galimybę papildyti prašymą arba pašalinti jo trūkumus.

Teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 435 straipsniu. Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 435 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas nutartimi atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu pareiškimas neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ir Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 433 straipsnyje nurodytų reikalavimų, jeigu yra Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas.

Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo mokamas žyminis mokestis, lygus ketvirtadaliui sumos, kurią reikėtų mokėti už ieškinio nagrinėjimą teisme pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tačiau ne mažesnis negu 10 Eur (Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo šioje byloje mokėtinas žyminis mokestis sudaro 14 Eur. Kreditorė pateikdama prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nurodyto žyminio mokesčio nesumokėjo.

Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 55 straipsnyje nustatyta, kad byla juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 56 straipsnio 2 dalyje nurodytas baigtinis sąrašas asmenų, galinčių atstovauti juridinio asmens interesus teismuose – advokatai, advokato padėjėjai, vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu, juridinio asmens darbuotojai ar valstybės tarnautojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Kiti asmenys pagal pavedimą juridinį asmenį teisme gali atstovauti tik kartu su aukščiau išvardintais asmenimis (Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 56 straipsnio 3 dalis).

Pateiktame prašyme nenurodyta, koks asmuo jį surašė ir pasirašė, teismui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, koks asmuo įgaliojamas atstovauti kreditorę (įsakymas ar išrašas iš steigimo dokumentų dėl vadovo paskyrimo, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas ir pan.). Prie prašymo pridedamose „Prašymo formos užpildymo gairėse“ nurodyta, kad formą paskutiniame puslapyje būtina tinkamai pasirašyti, nurodyti datą ir didžiosiomis raidėmis pavardę bei vardą, pačioje formoje nurodyta, kad privalo būti „Parašas ir (arba) spaudas“.

Reglamento 7 straipsnyje numatyta, kad prašymas išduoti Europos mokėjimo įsakymą pateikiamas užpildant I priede pateiktą A standartinę formą, šioje formoje turi būti nurodyti jurisdikcijos pagrindai. „Prašymo formos užpildymo gairėse“ paaiškinta kaip pildomi 1 ir 2 nurodytos formos priedėliai, nagrinėjamu atveju, užpildytos nepilnai arba nevisiškai tiksliai.

Pagal Reglamento 2 straipsnį Europos mokėjimo įsakymo procedūros taikomos tarptautinio pobūdžio civilinėse ir komercinėse bylose, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tarptautinio pobūdžio byla – tai byla, kai bent vienos iš šalių nuolatinė ar įprastinė gyvenamoji vieta yra kitoje valstybėje narėje nei teismas, kuriam pateiktas prašymas (3 straipsnis). Iš kreditorės pateikto prašymo turinio matyti, kad skolininkės buveinė yra Estijoje, kreditorės pareikštas reikalavimas yra piniginio pobūdžio, taigi ši byla yra tarptautinio pobūdžio ir kreditorė turi teisę pasinaudoti Europos mokėjimo įsakymo išdavimo procedūra (3 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismas prieš išduodamas Europos mokėjimo įsakymą ex officio privalo patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Sprendžiant, ar kreditorė pagrįstai kreipėsi į tos valstybės narės teismą, reikia atsižvelgti į teismo jurisdikcijos nustatymo pagrindus. Pagal Reglamentą dėl Europos mokėjimo įsakymo jurisdikcija nustatoma pagal atitinkamas Bendrijos teisės normas, visų pirma pagal Reglamentą (EB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo Nr. 44/2001 (toliau – Reglamentas) (6 straipsnio 1 dalis). Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos numato bendrąją ir specialiąją jurisdikciją. Pagal bendrosios jurisdikcijos taisyklę valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims, neatsižvelgiant į jų pilietybę, bylos turi būti keliamos tos valstybės narės teismuose (2 straipsnio 1 dalis). Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2–7 skirsniuose nustatytas taisykles (3 straipsnio 1 dalis). Reglamento 2 skirsnis numatyto specialiosios jurisdikcijos taisykles, pagal kurias valstybėje narėje nuolat gyvenančiam asmeniui kitoje valstybėje narėje byla dėl sutarties gali būti iškelta atitinkamos prievolės vykdymo vietos teismuose. Prievolės vykdymo vieta parduodant prekes yra valstybėje narėje, į kurią prekės buvo arba turėtų būti pristatytos pagal sutartį (5 straipsnio 1 dalis). Reglamento dėl Europos mokėjimo įsakymo procedūros preambulėje pažymėta, kad teismas, spręsdamas jurisdikcijos klausimą, turi įverti kreditoriaus prašymo formoje pateiktą informaciją dėl jurisdikcijos pasirinkimo. Kreditorė nurodė, kad jurisdikcija nustatoma pagal Vartotojo nuolatinę gyvenamąją vietą (A formos 3 punktas). Be to, teismui nepateikta krovinio pervežimo sutartis, todėl neaišku, kur yra prievolės įvykdymo vieta dėl krovinio pervežimo. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją jurisdikcijos taisyklę kreditorės pareiškimas būtų neteismingas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams, nes skolininkės buveinė yra Estijoje, pagal specialiosios jurisdikcijos taisyklę (pagal prievolės įvykdymo vietą, kuri šiuo atveju neaiški), jurisdikcijos teismas neturi galimybės nustatyti. Tokiu būdu teismas neturi galimybės įvertinti kreditorės prašymo pagrįstumą dėl jurisdikcijos pasirinkimo.

Be to, LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-8442-965/2018 atsisakė priimti analogišką pareiškėjo prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo. Nurodytoje nutartyje kreditorei labai išsamiai buvo išaiškinta, kokie yra neatitikimai ir trūkumai, tačiau kreditorė iš esmės nesivadovavo nutartimi.

Esant paminėtoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso XXIII skyriaus normos nenustato pareiškimų dėl teismo įsakymų priėmimo trūkumų šalinimo instituto, kreditorės prašymą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnyje nustatytų leistinumo reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinį proceso kodekso 431 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 435 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti kreditorei, kad išnykus arba pašalinus aplinkybes, kliudančias teismui priimti prašymą, ji turi teisę vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu pareiškimu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 435 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gedlito transportas“ prašymą skolininkei Viking cranes logistics, OU dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo.

Nutartis neskundžiama.