- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-10-04
- Bylos Nr.
- 1-129-336/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audra Kriščiūnienė
- Nukentėjusysis
- K. G.
- Kaltinamasis
- P. P.
Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:
P. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 11klasių išsilavinimo, nedirba, mokosi (duomenys neskelbtini), teistas:
2012-12-28 pagal LR BK 178 str. 2 d.- 8 mėn. laisvės apribojimo; 2013-12-11 pagal BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.- 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, 2015-04-01 išregistruotas iš probacijos tarnybų duomenų registro bausmės vykdymo atidėjimo laikui pasibaigus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis P. P. veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2015 m. sausio 28 d., laikotarpiu nuo 16,00 val. iki 19,00 val., ikiteisminio tyrimo metu tikslus laikas nenustatytas, sugadinus plastikinio lango rėmą, per langą įsibrovė į K. G. namą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kur slapta pagrobė svetimą, K. G. priklausantį 1884,00 Eur bendros vertės, turtą: 100,00 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Huawei Ascend Y330-V01“, 1300,00 Eur vertės televizorių „Samsung“, 464,00 Eur vertės planšetinį kompiuterį „Acer ICONIA TAB w500“, 20,00 Eur vertės kompiuterinę kamerą „Logitech“.
Kaltinamasis P. P. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2015-01-28 jis jokios vagystės nepadarė. Nurodė, kad minėtą dieną su draugais gėrė alkoholinius gėrimus, prie daugiabučio, esančio V. Koncevičiaus g. 20, sėdėdami draugo A. Š. automobilyje „Audi“. Nurodė, kad jiems sėdint automobilyje prie jų priėjo pareigūnai, juos išlipusius iš automobilio nufotografavo, nufotografavo jų batus, užsirašė pavardes ir pareigūnai nuėjo. Po to jis grįžo namo ir nuėjo miegoti. Nurodė, kad garaže Nr. 5 nėra buvęs. Kur tie garažai randasi žino, bet kur tiksliai randasi garažas Nr. 5 nežino. Nurodė, kad garaže Nr. 5 savo daiktų jis nelaiko. Kaip minėtame garaže atsirado jo drabužiai nežino. Nurodė, kad jis bendrauja su daugeliu žmonių, draugų, žaidžia futbolą, tai kas neturi tam duoda batus užsidėti, paskolina, arba apsikeičia Nurodė, kad jis yra palikęs batų ir prie maniežo. Nurodė, kad ir dėl striukės, tai jis yra su daugeliu žmonių apsikeitęs striukėmis iš to kaimo. Nurodė, kad dėl pėdsakų rastų ant darbinių pirštinių gali paaiškinti, jog jis ne kartą yra buvęs tuose garažuose, bet ne garaže Nr. 5, ir kažką daręs su pirštinėmis, keisdavo ratą mašinai su pirštinėmis. Jas panaudojęs išmesdavo, tai gal kas nors jas pasikėlė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė yra įrodyta teisiamojo posėdžio metu išanalizuotais įrodymais.
Nukentėjusi K. G. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad sausio 28 d. su vaikais neplanuotai išvažiavo į miestą, į namus grįžo po 19 val. Įėjus į namus, pamatė, kad koridoriuje buvo uždarytas išsigandęs šuo, pamatė išdaužtą virtuvės langą ir pasigedo daiktų, paskambino policijai, pažįstamiems, draugams, nes jai buvo šokas, vaikai išsigando. Tai buvo antras kartas, prieš du metus, sausio mėnesį taip pat buvo apvogti namai. Nurodė, kad buvo išplėštas virtuvės langas, kuris yra iš šono, ne iš kiemo pusės. Sodyba neaptverta.
Virtuvės lango rėmas buvo laužtas, kadangi negalėjo išlaužti, tai išdaužė stiklą. Iš namų buvo pavogta: 100 Eur vertės mobilaus ryšio telefonas „Huawei“, 1300 Eur vertės televizorius „Samsung“, 464 Eur vertės planšetinis kompiuteris „Acer“, 20 Eur vertės kompiuterinė kamera „Logitech“. Nurodė, kad apie vagystę iš karto pranešė policijai ir broliui M. S.. Nurodė, kad atvykę pareigūnai viską apžiūrėjo, paėmė pėdsakus. Buvo prisnigta, matėsi dviejų skirtingų žmonių pėdsakai, kurie buvo nuo virtuvės lango, prie lentų. Kur pėdsakai vedė nežino, nes ji su vaikais liko namuose. Nurodė, kad iš pavogtų daiktų jai negrąžintas tik telefonas, kiti daiktai grąžinti. Nurodė, kad jai žinoma, jog iš jos pavogti daiktai buvo surasti garaže Pelėdnagių kaime. Nurodė, kad už pavogtą telefoną draudimo bendrovė išmokėjo jai 100 Eur draudimą, todėl šioje dalyje dėl 100 Eur turtinės žalos atlyginimo už negrąžintą telefoną civilinio ieškinio atsisako. Nurodė, kad palaiko civilinį ieškinį dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, prašo priteisti iš kaltinamojo, nes patyrė baimę, stresą. Po įvykio kurį tai laiką, buvo žiema, gyveno su užkaltu langu, du vaikai patyrė išgąstį, buvo padaryta didelė moralinė žala, namai buvo apvogti antrą kartą. Nurodė, kad pareigūnai fotografavo pėdsakus, jie buvo uždengę pėdsakus, kad pėdsakai neištirptų, kaip buvo daromos pėdsakų atliejos ji nematė.
Liudytojas M. S. parodė, kad sesuo K. G. telefonu jam pranešė apie vagystę. Buvo žiema, tikslaus laiko nepamena, bet galėjo būti 2015-01-28. Sesuo pasakė, kad namai apvogti, kas konkrečiai pavogta, nesakė. Kai atvyko į sesers namus, pamatė išdaužtą virtuvės langą, pamatė, kad nėra televizoriaus. Kieme ant sniego buvo skirtingi dviejų asmenų batų pėdsakai, todėl jis jais nusekė. Pėdsakai vedė nuo namo apgadinto lango link sodų į viršų. Iš pradžių jis vienas ėjo pagal pėdsakus, nuėjo beveik iki Pelėdnagių, po to prie jo, užpildęs popierius, prisijungė pareigūnas. Pėdsakai nuvedė iki garažo, esančio Pelėdnagiuose. Numerio nepamena. Nurodė, kad į garažą buvo patekta pareigūnams nukirpus spyną. Atidarius garažą, pamatė sesers televizorių, planšetę. Pareigūnas išsikvietė į pagalbą daugiau pareigūnų, o jis grįžo pas seserį. Nurodė, kad jis į garažą nėjo. Kadangi televizorius didelis tai jis matėsi iš tolo. Ar garaže buvo kokių juvelyrinių dirbinių, batų, pirštinių nežino, neatkreipė dėmesio. Be to įvykis buvo senokai. Nurodė, kad grįžęs pas seserį ėjo uždengti pėdsakus, nes sakė turi atvažiuoti ekspertas fotografuoti pėdsakus. Jis pats pėdsakų nefotografavo. Pareigūnų pavardžių, kurie buvo atvykę, nežino. Sesers namai buvo apvogti antrą kartą.
Liudytoja L. R., Kauno a. VPK Kėdainių r. PK tyrėja, parodė, kad ji dalyvavo atliekant tam tikrus veiksmus dėl vagystės Pašilių soduose. Procesinių veiksmų atlikimas prasidėjo nuvykus pas nukentėjusiąją į namus, vakare. Kiek laiko užtruko pas nukentėjusiąją namuose, negali pasakyti, datos ir laikas, procesinių veiksmų fiksuoti protokoluose, fiksuota teisingai. Įvykio vietoje, pas nukentėjusiąją namuose užtruko gal apie 2 val., nors tiksliai laiko negali pasakyti, neatsimena. Nurodė, kad atliekant įvykio apžiūrą į protokolą įrašomi dalyvaujantys pareigūnai. Apžiūrint garažą dalyvavo pareigūnai, kurie fiksuoti protokole. Specialistai iš Kauno visada surašo savo išvadą, surašomas atskiras įvykio vietos protokolas. Į pagrindinį protokolą jie nėra įrašyti, nes jie nedalyvavo įvykio vietos apžiūroje, t. y. name, jie tik dalyvavo apžiūrint garažą. Nurodė, kad kai garaže pamatė vogtus daiktus, tuomet išsikvietė pareigūnus, kad būtų nuimti pėdsakai. Tuomet į protokolą (b. l. 27, t. 1) jie ir buvo įrašyti, kaip dalyvavę garažo apžiūroje. Nurodė, kad prie garažo ji atvyko su budėtoju N., ten buvo kažkokie nukentėjusios giminaičiai. Į garažą buvo patekta gaisrininkų žirklėmis nukirpus garažo spyną. Nurodė, kad fotonuotrauką, kuri randasi (b. l. 37, t 1), darė ji, po to kai atvyko specialistai iš Kauno, jie jau patys fotografavo. Kriminalistų darytos fotonuotraukos pridėtos ne prie kratos protokolo, jos yra pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Jos darytos fotonuotraukos irgi pridėtos prie įvykio vietos apžiūros protokolo. Dėl striukės ant televizoriaus, tai gali paaiškinti, kad kai jie atvyko prie garažo ir atidarė garažo duris, įėjus į garažą su kriminalistais iš Kauno, fotografavo pavienius daiktus. Po to buvo padaryta bendra įvykio vietos apžiūros nuotrauka. Tuomet gali būti, kad kriminalistai buvo pasiėmę tą striukę, todėl bendra daryta nuotrauka jau gavosi be striukės. Televizorius gali būti irgi pasuktas nuotraukoje, nes kai kriminalistai apžiūrinėjo daiktus, tai kiekvieną daiktą paimdavo, fotografuodavo jį iš tolo, po to nuimdavo pėdsakus. Tik po to buvo daroma bendra įvykio vietos apžiūros nuotrauka. Nurodė, kad pagal laiką dubliuojasi du procesiniai veiksmai, t. y. garažo apžiūra ir krata, nes tuo pačiu buvo atliekama krata ir tuo pačiu metu buvo apžiūrimi daiktai. Nurodė, kad radus įvykio vietoje daiktą, privalu jį apžiūrėti ir nuo jo paimti pėdsakus. Kratos metu visi daiktai buvo išimti, įvykio vietoje apžiūrėti ir paimti pėdsakai. Buvo atlikta neatidėliotina krata. Nurodė, kad garažo apžiūra ir krata buvo atliekami vienu tuo pačiu metu. Daiktinių įrodymų vietos fotonuotraukose skiriasi, nes iš pradžių buvo fotografuojami pavieniai daiktai, o po to, pabaigoje buvo fotografuojama pati įvykio vieta. Dėl to byloje tokios nuotraukos ir yra. Daiktų sudėliojimas pasikeičia, nes jie buvo apžiūrėti. Nurodė, kad ji pamačiusi tą daiktą fotografuoja jį iš karto, o kriminalistas fotografavo tą daiktą, kai jis jau buvo apžiūrėtas, dėl to ir pasikeičia daiktų vieta fotonuotraukose. Kriminalistas gal buvo paėmęs striukę, supakavęs ją ir apžiūrėjęs, dėl to striukės po to fotonuotraukoje ir nebuvo. Nurodė, kad kratos protokole išvardinta, surašyta kas buvo rasta b. l. 115-117, t. 1, o b. l. 27, t.1 išvardinti tie patys daiktai, kurie buvo paimti kratos metu ir iš apžiūros. Nurodė, kad kriminalistai surašė garažo ir jame rastų daiktų apžiūros protokolą, kuris buvo pridėtas, tačiau to dokumento ji niekada nepasirašinėja, dokumentą pasirašo kriminalistai surašę procesinį dokumentą. Nurodė, kad atliekant garažo apžiūrą, pačią pradžią ji pati fotografavo. Kai atvažiavo kriminalistai iš Kauno fotografavo kolonėles, tada visi apžiūrėjo kolonėles, buvo imami pėdsakai. Po to fotografavo televizorių, vėl buvo imami pėdsakai. Iš pradžių ji fotografavo detales, nedarė bendros garažo nuotraukos. Daiktai buvo truputį pajudinti kratos metu, kriminalistai darė savo nuotraukas, ji darė savo.
Liudytojas D. R. parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad (duomenys neskelbtini), turi garažą, tai senelio J. R., kuris miręs, nuosavybė. Po senelio mirties turėjo garažu naudotis jo krikšto mama su sūnumi T. B.. Šiuo garažu ir naudojosi jo pusbrolis T. B.. Jis pats šiuo garažu iš esmės nesinaudodavo, nebent kartais jeigu kokiai dienai reikėdavo mašiną pasistatyti į garažą. Šiaip daugiau jo tėvas A. R. naudodavosi tuo garažu. Nurodė, kad 2015-01-28 T. B. Kėdainiuose nebuvo, kiek pamena, tai jis buvo sulaikytas Vokietijoje. Nurodė, kad jis pats kažkada seniai turėjo raktus nuo garažo, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau raktai prapuolė, jų niekam nėra davęs. Įvykio metu raktų nuo garažo neturėjo. Nurodė, kad minėtą dieną atvažiavę pareigūnai jį sulaikė ir pasakė, kad jo garaže rasti vogti daiktai. Nurodė, kad jis tuo garažu nesinaudojo, garažas buvo apleistas, jo stogas kiauras, bėgo vanduo. Garaže buvo senelio daiktai, jis pats garaže jokių savo daiktų nebuvo padėjęs. Nei televizoriaus, nei kompiuterio, nei aukso dirbinių garaže nelaikė. Nurodė, kad iki sulaikymo tame garaže buvo lankęsis labai seniai, konkrečiai datos negali pasakyti. Nurodė, kad 2015-01-28 su Š. garaže Nr. 5 jie nebuvo.
Liudytojas A. R. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, to paties kaimo gyventojai. Nurodė, kad Pelėdnagiuose jam priklauso vienas garažas, bet ne garažas Nr. 5. Garažas Nr. 5 priklauso jo seseriai V. B., kuris jai atiteko po jų tėvo mirties, juo jis retkarčiais naudodavosi. Garažas yra apleistas, niekas ten jo nenaudoja, sesuo irgi nenaudoja, garažo stogas kiauras, bėga vanduo, jame nėra elektros. Į minėtą garažą vieną kartą buvo įstūmęs mašiną. Nurodė, kad jam nežinoma, ar jo sūnus naudodavosi tuo garažu. Į tą garažą sūnėnas T. B. automobilį statydavo. Nurodė, kad 2015 m. sausio mėnesį prie to garažo buvo naktį, iškvietė policija. Sūnų sulaikė, o jam liepė ateiti iki garažo, galėjo būti apie 24 val. - 01.30 val. jam atėjus rado garažą atidarytą. Kokiu būdu jis buvo atidarytas nežino, prie garažo buvo primindyta. Prie garažo buvo du pareigūnai – moteris su vyru. Po to atvažiavo ekspertai. Kad iš garažo būtų išneštų daiktų nematė, bet garaže matė kažkokių daiktų, tačiau nelabai pamena kas ten buvo. Matė garaže kažkokias kolonėles. Taip pat garaže stovėjo jų seni, nenaudojami daiktai: sena skalbimo mašina, šaldytuvas, padangos, ratai. Tuo garažu daugiau naudojosi T. B., jis šiuo metu yra užsienyje, jam atrodo, kad įvykio metu jis taip pat buvo užsienyje.
Iš byloje esančio policijos pareigūnės tarnybinės ataskaitos matyti, kad nuvykus į įvykio vietą- (duomenys neskelbtini), buvo rasti dviejų asmenų pėdsakai, kurie vedė nuo apvogto namo link Pelėdnagių kaimo ir nuvedė prie Kėdainių gatvėje esančio garažo Nr. 5, tačiau garažas buvo užrakintas. Garaže buvo atlikta neatidėliotina krata, garažo durų spyna nukirpta, kratos metu buvo rasti iš namo pagrobti daiktai ir dar įvairių daiktų tarp jų aukso dirbinių (t. b. l. 113, t.1);
Iš byloje esančio pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo (įvykio vietos apžiūros) protokolo matyti, kad įvykio vieta yra namas, esantis (duomenys neskelbtini) Rasta virtuvės lango vienas stiklas išdaužtas, sugadintas lango rėmas- rastos laužimo žymės. Lauke nuo virtuvės lango rasti dviejų asmenų avalynės pėdsakai, kurie nuo įvykio vietos vedė į Pelėdnagių kaimą ir sustojo prie garažo Nr. 5 ( b. l. 12-25, t.1);
Iš byloje esančio 2015-01-29 įvykio vietos apžiūros protokolo (b. l. 27-50, t.1) matyti, kad įvykio vieta garažų bendrija (duomenys neskelbtini) įvažiavus į antrą įvažiavimą, yra garažas Nr. 5, garažas apžiūrimas nuo kairės pusės, aprašoma viskas kas matoma, kokie daiktai sudėti. Užfiksuota, jog garažo galinės dalies viduryje stovi juodos spalvos televizorius SAMSUNG, ant kurio yra juodos, raudonos spalvos striukė. Garažo dešinėje pusėje stovi skalbimo mašina, ant kurios yra planšetinis kompiuteris ACER, šalia- juodos spalvos pirštinės, kurios šlapios. Rastos dar vienos pirštinės, trys poros batų. Apžiūroje dalyvavęs specialistas nurodė, kad garaže rasta daug daiktų, ant jų ieškomi pėdsakai. Rasti taškuoto rašto pirštinių pėdsakai. Tokio tipo pirštinės rastos garaže, ant skalbimo mašinos. Pirštinės šlapios. Jos supakuotos. Garaže rastos dar vienos drėgnos pirštinės, kurias taip pat supakavo. Rastos trys poros batų, jie šlapi. Batai supakuoti ir paimti. Apžiūros metu kiti daiktai, pėdsakai šios bylos tyrimui reikšmės neturi.
Iš byloje esančio kratos protokolo ( teisėtumas patvirtintas 2015-01-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi b.l.126, t.1), matyti, kad kratos atliktos 2015-01-28, 23.30-02.30 val. garaže Nr. 5, esančiame (duomenys neskelbtini) metu buvo rasta ir paimta: televizorius „Samsung“, planšetinis kompiuteris ACER su kamera, sportinė striukė, trys poros batų ir dvi poros pirštinių, ir kiti daiktai, kurie neturi reikšmės šios baudžiamosios bylos tyrimui ( b. l. 115-119, t.1 ). Išimti daiktai -televizorius „Samsung“, planšetinis kompiuteris ACER ir kamera, apžiūrėti daiktų apžiūros protokolu , fiksuoti jų požymiai (b. l. 159-164, t.1); pakvitavimu daiktai grąžinti nukentėjusiai (b. l. 27, t.2);
Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. G. pateikė televizoriaus „Samsung“ instrukciją (b. l. 24, t.2), instrukcija apžiūrėta daiktų apžiūros protokolu (b. l. 25-26, t.1); pakvitavimu grąžinta nukentėjusiai (b. l. 27, t.2);
Iš byloje esančios 2015-06-19 specialisto išvados Nr. 140-(961)-IS1-4190 matyti, kad nuo objektų, kurie buvo paimti 2015-01-29 iš garažo Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), ir pateikti tirti buvo paimti mėginiai: nuo pirštinių vidinės pusės riešo ir tarpupirščių sričių paimti mėginiai Nr. 1-4, nuo striukės apykaklės paimti mėginiai Nr. 5, 6, iš rankogalių vidinio paviršiaus paimtas mėginys Nr. 7, nuo tirti pateiktų batų nuo užkulnių, vidpadžio ir raištelių paimti mėginiai Nr. 8-13. Padarytos išvados: Ant tirti pateiktos striukės, mėginiuose Nr. 5 ir Nr. 7 rasta vieno vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Mėginyje Nr. 6 rasti biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti. Ant tirti pateikto bato Nr. 2 rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas sutampa su vyro biologinių pėdsakų, rastų ant striukės ( mėginiai Nr. 5, Nr. 7 ), genotipu. Ant tirti pateiktų pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų tik vieno asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Šių pėdsakų genotipas sutampa su vyro, kurio biologinių pėdsakų rasta ant striukės ( mėginiai Nr. 5, Nr. 7 ) ir bato Nr. 2, genotipu. Ant kitų objektų rasti biologiniai pėdsakai, netinkami asmens tapatybei nustatyti ( b. l. 39-41, t.3 )
Iš byloje esančio Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimo centro gauto pranešimo matyti, kad žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, rastų ant striukės, bato, pirštinių genotipas buvo įrašytas į DNR duomenų registrą ir atlikus automatinį patikrinimą, sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR registre nurodyti: P. P. ( b. l. 44, t.3 )
Iš byloje esančių pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolų matyti, kad buvo paimti P. P., gim. (duomenys neskelbtini) , kvapo, DNR mėginys ( b. l. 5, 10-11, 15-16 , t.3);
Iš byloje esančios 2016-02-08 specialisto išvados Nr. 140-(961)-IS1-731 matyti, kad ant pirštinių, tiriant pažymėtų Nr. 1 ir Nr. 2, striukės ( mėginiai Nr. 5, Nr. 7 ), bato, tiriant pažymėto Nr. 2, paimtų 2015-01-29 iš garažo Nr. 5, esančio Pelėdnagių k., Kėdainių r., rastų, asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su P. P. genotipu. Tikimybė, jog egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų P. P. lokusų genotipui, tai yra atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė nei 0,0000000000000000001 proc. ( b. l. 49-50 , t.3)
Iš byloje esančios 2015-09-30 specialisto išvados Nr. 140-(0962)-IS1-6415 matyti, kad tirti pateiktose nuotraukose rasti pėdsakai palikti avalyne, kurios rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip ir tirti pateiktos avalynės Nr. 2, rastos garažo Nr. 5 viduje. Tirti pateiktoje daktiloplokštelėje užfiksuotas pirštinių, padengtų guminiais taškeliais, pėdsakas, paimtas 2015-01-29 nuo garso kolonėlės garaže, buvo paliktas pirštinėmis ( drabužiu ), kurių raštas yra toks pat kaip ir tirti pateiktų pirštinių poros Nr. 2, rastos garaže Nr. 5, viduje, vidinės ( delno, pirštų ) dalies ( b. l. 52-62 , t.3)
Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo 2016-03-21 matyti, kad tyrėja formuluodama užduoties klausimus specialistams ir rašant užduotį dėstomojoje dalyje suklydo nurodydama adresą garažo Nr. 5 , t.y. gatvę nurodė Beržų g. Pelėdnagių k. Kėdainių r. ; patikslino, jog garažo Nr. 5 tikslus adresas yra kaip nurodyta kituose procesiniuose dokumentuose – (duomenys neskelbtini), pateiktas garažo planas (b. l. 63,64 t. 3);
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Kaltinamasis kaltu padaręs nusikaltimą neprisipažino, tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta nukentėjusios, liudytojų parodymais, ir kitais byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Teisiamojo posėdžio metu pilnai paneigta kaltinamojo iškelta gynybos versija, kad jis 2015-01-28 nusikaltimo nepadarė, bei kaltinamojo gynėjo versija, kad Kėdainių r. PK pareigūnai byloje netinkamai, t.y. iš esmės pažeidžiant įstatymus, surinko įrodymus.
Įrodymais yra pripažįstami duomenys, atitinkantys LR BPK 20 str. numatytus reikalavimus. Teismas daro išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus nebuvo iš esmės pažeista LR BPK 20 str. reikalavimai.
Baudžiamojo Proceso Kodekso normų reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje 2007-06-28, 3 str. numato, kad įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad nukentėjusios duoti parodymai, liudytojų - M. S., policijos tyrėjos L. R. – kuri išsamiai paaiškino atliktų procesinių veiksmų – kratos ir garažo apžiūros, eigą, procesinių veiksmų įforminimą (prokurorė nutarimu 2016-04-06 dėl minimų pažeidimų gynėjo prašymą atmetė b. l. 30-31, t.4), D. R., A. R. duoti parodymai bei kiti teisiamojo posėdžio metu išanalizuoti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolai (b. l. 27-50, t.1; b. l. 12-25, t.1), kratos protokolas (b. l. 115-119, t.1 , jo teisėtumas patvirtintas 2015-01-30 Kėdainių r. apylinkės teismo nutartimi b.l.126, t.1); specialistų išvados (b. l. 39-41, t.3; 49-50, t.3; 52-62-, t.3 ), abejoti argumentuotomis ir pagrįstomis byloje užfiksuotų duomenų tyrimu specialistų išvadomis, abejoti specialistų kvalifikacija bei kompetencija teismas neturi pagrindo, papildo vieni kitus. Teismas daro išvadą, kad išanalizuotų įrodymų visetu pilnai yra paneigta kaltinamojo iškelta gynybos versija, bei, kad byloje išanalizuotų įrodymų visetu nustatyta, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą , t.y. veikdamas tiesiogine tyčia, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, atliko BK 178 str. 2 d. dispozicijoje nurodytą, nusikalstamą veiką kvalifikuojantį veiksmą – veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu įsibrovė į nukentėjusios namą ir pagrobė nukentėjusiai priklausantį turtą – 1884,00 Eur bendros vertės, t.y. mobilaus ryšio telefoną „Huawei Ascend Y330-V01“, televizorių „Samsung“, planšetinį kompiuterį „Acer ICONIA TAB w500“, kompiuterinę kamerą „Logitech“. Nusikalstamą veiką kaltinamasis pabaigė vagystės būdu turtą užvaldęs, tai yra įgijęs realią galimybę svetimą turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti pagal savo valią.
Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str.), jo nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kaltinamasis yra teistas du kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Nors kaltinamasis, 2015-04-01 išregistruotas iš probacijos tarnybų duomenų registro bausmės vykdymo atidėjimo laikui pasibaigus (b. l. 161, t.3), tačiau nusikalstamą veiką padarė 2015-01-28 , t. y. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Toks asmuo pagal Probacijos įstatymo 31 str. nuostatas nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus bausmės vykdymo atidėjimo terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnį nuosprendį bausmė subendrintina su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką , padarytą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, taikant LR BK 64 str. nuostatas ( teismų praktika, kasacinės nutartys Nr. 2K-391/2013; 2K-215-303/2015). Kaltinamasis baustas administracine tvarka (b. l. 7-13 t.4), nedirba ( b. l. 1-4, 6, 64, t.4); iš seniūnijos charakterizuojamas teigiamai – seniūnija dėl jo elgesio, nusiskundimų nėra gavusi, pretenzijų neturi (b. l. 15, t.4), mokosi Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre, charakterizuojamas patenkinamai- jis yra vidutinės mokymo motyvacijos, žinios ir gebėjimai minimalūs, tačiau rodo pastangas; pamokas lanko prastai; apibudinamas kaip santūrus, mandagus, bendraujantis, su klasės mokiniais draugiškas, tolerantiškas, išklausantis kito nuomonę, mėgsta sportą (b.l.52, t. 4), jis yra jauno amžiaus, nėra registruotas VšĮ Kėdainių PSPC psichikos sveikatos nei priklausomybės ligų priežiūros grupėse (b. l. 18, t.4); Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, dėl padaryto nusikaltimo nesigaili, klaidino teismą, neatlygino nukentėjusiai neturtinės žalos. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, bausmę skiriant mažesnę nei sankcijos vidurkis. Tačiau teismas, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes , į tai, kad kaltinamasis mokosi, mano, jog realią l/a bausmę skirti jam netikslinga, nes jis prarastų mokslą, t.y. prarastų gyvenime vertybes, kurios sudaro jo gyvenimo pagrindą. Teismas daro išvadą, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, taikant jo atžvilgiu LR BK 75 str.1d. 2d. 5 p. 7p. 8 p., teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, bausmės vykdymo atidėjimas užtikrins teisingo nubaudimo principą, kaltinamajam suteiktina galimybė įrodyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamajam atidėjus bausmės vykdymą tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą.
Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios K. G. – dėl 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala nukentėjusiai padaryta nusikaltimu, todėl atlyginti žalą pareiga (sutinkamai su LR CK 6.250 str. 2 d.) atsiranda ją padariusiems asmenims, t.y. kaltinamajam. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi LR CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, atsižvelgia į : pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į nusikaltimo sunkumo ir pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo tyčinę kaltę, kuri pasireiškė tik nukentėjusio turto užvaldymu, šiuo atveju buvo pažeista nuosavybės teisė, turtiniai nukentėjusios interesai (nukentėjusiajai neatsirado kokios nors fizinio pobūdžio pasekmės - tai yra kūno sužalojimai ar susargdinimai), nusikaltimas padarytas slaptai (ne atvirai grobiant ar grobiant plėšimo būdu, kas nusikaltimą daro pavojingesniu). Šiose bylose prioritetas teikiamas turtinių teisių atkūrimui, todėl nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į padarytos turtinės žalos dydį ir jos atlyginimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusi turėjo nepatogumų, patyrė stresą, baimę, žiemos metu gyveno su užkaltu langu, du nepilnamečiai vaikai patyrė išgąstį. Atsižvelgia į nukentėjusiai padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamojo asmenybę, į tai, kad kaltinamasis nedirba, jo turtinė padėtis sunki, atsižvelgiama į tai, kad įrodinėdama neturtinės žalos dydį nukentėjusi jokių įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos dydžio teismui nepateikė. Kadangi pagal CK 6.250 straipsnį neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl teismas nustato, kad nukentėjusiai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra nustatomas – 300,00 Eur, nes mano, jog tokio dydžio kompensacija atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Ši suma priteistina iš kaltinamojo.
Sutinkamai su LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos 6,38 Eur ( pašto išlaidos), valstybės naudai.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: striukė- saugoma Kauno a. VPK Kėdainių r. PK (b. l. 3, t. 2), bei viena pora batų „Bershka42“, pirštinių pora su užrašu „9guide“, du vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis, vokas su P. P. lyginamuoju DNR mėginiu, saugomi Kauno a. VPK aptarnavimo skyriuje (b.l.21,22, 23, t.2) nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str. 302-303 str.
nusprendė:
P. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubausti jį - laisvės atėmimu dviem (2) metams keturiems (4) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. 3 d. bausmes subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti 2013-12-11 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dviem (2) metams ir aštuoniems (8) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. 2 d. 5 p. 7 p. 8 p. pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo vykdymą atidėti dviejų (2) metų aštuonių (8) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 22,00 val. iki 06,00 val. jei tai nesusiję su darbu, iki 2016-12-01 pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje, tęsti mokslą.
Kardomąją priemonę, įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje, palikti iki įsiteisės nuosprendis.
Priteisti iš nuteistojo P. P. proceso išlaidas – 6,38 Eur (pašto išlaidų), valstybei.
Civ. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštą nukentėjusios K. G. tenkinti iš dalies, priteisti iš nuteistojo P. P., nukentėjusios K. G. naudai – 300,00 (tris šimtus) Eur , likusioje dalyje civ. ieškinį atmesti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: striukę- saugomą Kauno a. VPK Kėdainių r. PK; vieną porą batų „Bershka42“, pirštinių porą su užrašu „9guide“, du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis, voką su P. P. lyginamuoju DNR mėginiu , saugomus Kauno a. VPK aptarnavimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.