Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo V. S. atstovei advokato padėjėjai Linai Vaitiekūnaitei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. ieškinį atsakovei R. L. įmonei dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Nustatytos faktinės aplinkybės

Nustatyta, kad R. L. įmonė yra įregistruota 2001-08-29 ir viena iš jos veiklos rūšių yra variklinių transporto priemonių pardavimas (b. l. 36-37).

Bankinės operacijos detali informacija iš internetinio puslapio ebankas.danskebank.lt patvirtina, kad 2016-03-04 16:18:45 ieškovas atliko 10 000 Eur sumos mokėjimą atsakovei, operacijos Nr.38664677, dokumento Nr. 03041615, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra avansas už automobilį (b. l. 4). Atsakovės banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad 2016-03-07 į jos sąskaitą banke Swedbank, AB pateko ieškovo sumokėti 10 000 Eur ir 5 000 Eur, abiejų mokėjimų pavedimuose nurodyta paskirtis - avansas už automobilį (b. l. 127). 2016-03-07 atsakovė išrašė avansinę PVM sąskaitą faktūrą ieškovui dėl 15 000 Eur avanso už automobilį (b. l. 130).

Iš mokėjimo nurodymo Nr. 3 matyti, kad 2016-09-20 atsakovė pervedė į ieškovo sąskaitą 5 000 Eur ir nurodė mokėjimo paskirtį: „Grąžinamas avansas“ (b. l. 128).

2016-11-02 ieškovas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo priėmimo, prašydamas priteisti iš skolininkės R. L. įmonės 10 000 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime faktiniu reikalavimo pagrindu nurodė tokias aplinkybes: „V. S. bankiniu pavedimu 2016-03-04 sumokėjo R. L. įmonei 10 000 Eur avansą už automobilį; automobilio pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau R. L. įmonė avanso negrąžino“ (b. l. 3).

Automobilis Rolls Royce, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės įsigytas 2008-02-07, yra nurodytas 2016 m. R. L. įmonei priklausančių automobilių likutyje (b. l. 38). 2016-11-30 Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro kelių transporto priemonės vertinimo ataskaita patvirtina, kad pardavimo tikslu buvo atliktas šio automobilio vertinimas ir nustatyta, kad automobilis yra suniokotas gaisro, jo atkūrimo sąnaudos viršija vidutiniškai techniškai tvarkingos transporto priemonės rinkos vertę, todėl ekonominiu požiūriu remontas netikslingas. Transporto priemonės rinkos verte laikytina jos atskirų mazgų ir agregatų visumos, kurią galima panaudoti antrinėje rinkoje, vertė. Automobilio liekamoji vertė nurodyta 12860 Eur (b. l. 75-88).

Atsakovės pateikta 2016-09-20 sudaryta automobilio 1975 Rolls Royce Corniche (coupe), VIN (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 129) nėra pasirašyta pirkėjo V. S., todėl teismas, įvertindamas šalių tarpusavio teisinių santykius, ja nesiremia.

Šalių santykių teisinis kvalifikavimas

Ieškovas reikalavimą priteisti 10 000 Eur sumą kildino iš tarp šalių susiklosčiusių paskolos teisinių santykių.

Sandoriais yra laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas ir galiotų, sandoryje dalyvaujančių asmenų valia turi būti suderinta ir išreikšta atitinkama įstatymui forma (CK 1.63 straipsnio 6 dalis, 1.64 straipsnis). Paskolos sutartimi laikomas toks sandoris, kai paskolos davėjas perduoda paskolos gavėjui nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Taigi, esminiai paskolos sutarties elementai – paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų.

Bendrosios paskolos sutartį apibrėžiančios nuostatos numato, kad fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis 600 Eur ir didesnei sumai turi būti rašytinė (CK 6.871 straipsnis). Šis sandorio formos reikalavimas taikytinas ir tuo atveju, kai viena šalis yra fizinis asmuo, o kita – juridinis asmuo. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad ieškovas dviem mokėjimo nurodymais pervedė į atsakovės sąskaitą 10 000 Eur ir 5 000 Eur sumas, atsakovė 5 000 Eur grąžino, o 10 000 Eur atsisakė grąžinti. Šios šalių pripažįstamos ir rašytiniais įrodymais patvirtintos aplinkybės įrodo, kad ieškovas leistinais įrodymais pagrindė pinigų perdavimo faktą, t. y. vieną būtiną paskolos sutarties elementą.

Ginčas kilo dėl minėtų pinigų sumų perdavimo atsakovei pagrindo ir kito būtino paskolos elemento – įsipareigojimo grąžinti paskolą – buvimo. Įrodinėjimo pareiga pagal CPK 12, 178, 179 straipsnių nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. nagrinėjamu atveju paskolos sutarties egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, atsižvelgiant į įrodymų leistinumo taisykles.

Iš šalių paaiškinimų matyti, kad rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta. Rašytiniai įrodymai, patvirtinantys pinigų perdavimo faktą atsakovei, yra mokėjimo pavedimai, tačiau juose esantys duomenys nepatvirtina paskolos santykių egzistavimo tarp šalių, nes juose nėra vieno iš būtinųjų paskolos sutarties elementų – įsipareigojimo grąžinti paskolos sumą. Abiejuose mokėjimo pavedimuose yra nurodytas pinigų perdavimo pagrindas - „avansas už automobilį“, ir šie duomenys rodo, kad tarp šalių buvo susiklostę ne paskolos, o kitokie (galimai pirkimo-pardavimo) teisiniai santykiai. Ieškovas savo paaiškinimais įrodinėjo, kad neketino įsigyti automobilio, kad atsakovė buvo prašiusi paskolos ir kad mokėjimo nurodymuose jo paties atliktas įrašas „avansas už automobilį“ yra fiktyvus, tačiau teismas šiuos ieškovo paaiškinimus vertina kaip nepakankamus ir neleistinus įrodymus paskolos santykiams pagrįsti (CPK 177 straipsnio 3 dalis). Ieškovo atstovė nurodė, kad daugiau įrodymų pateikti neturi ir ieškinį grindžia tik tokiais paaiškinimais.

Byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad ieškovas 10 000 Eur pervedė į atsakovės banko sąskaitą skolindamas juos atsakovei ir kad atsakovė įsipareigojo šią sumą ieškovui grąžinti. Pažymėtina, kad toje pačioje nagrinėjamoje byloje atskiruose ieškovo procesiniuose dokumentuose pateiktas sutartinių santykių su atsakove pobūdis nurodomas iš esmės prieštaringai. Kreipdamasis dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovas buvo nurodęs, kad negrąžinta 10 000 Eur suma yra avansas už automobilį, o atsakovei pateikus prieštaravimus dėl teismo įsakymo, ieškovas ieškinyje nurodė, jog tai yra paskola. Ieškovas, neigdamas savo paties nurodytą pirminį (prašymo dėl teismo įsakymo priėmimo) reikalavimo pagrindą – avanso grąžinimą, ir ieškinyje nurodydamas naują reikalavimo pagrindą – skolos grąžinimą, paskolos santykių buvimo fakto tuo neįrodė. Ieškovas, teigdamas, kad minėtos ieškovo pervestos lėšos į atsakovės sąskaitą buvo paskola, turėjo šį faktą įrodyti (CPK 178 straipsnis). Nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis ieškovo nepasirašyta ir abi šalys sutinka, kad automobilis jam nebuvo perduotas, tačiau pats faktas, kad ieškovas nurodė 10 000 Eur mokėjimo pavedimo paskirtyje, kad tai yra avansas už automobilį ir kad kreipdamasis į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo reikalavo išieškoti negrąžintą 10 000 Eur avansą iš atsakovės, paneigia, jog atsakovė buvo pasiskolinusi pinigus, įsipareigodama grąžinti pervestą pinigų sumą kaip paskolą. Tai, kad automobilis, kurį, atsakovės teigimu, ieškovas ketino įsigyti, yra neremontuotinas, taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ieškovas skolino atsakovei pinigus, o ne sumokėjo avansą už automobilį. Toks ieškovo procesinis elgesys atskleidžia, jog bent vienu kažkuriuo atveju iš paminėtų ieškovo procesiniame dokumente teismui buvo nurodytos melagingos faktinės aplinkybės, kai buvo keičiamas reikalavimo pagrindas ir paaiškinta, jog procesiniame dokumente įrašė fiktyvų sandorio pagrindą.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas neįrodė atsakovės, kaip paskolos gavėjos, įsipareigojimo grąžinti pervestą pinigų sumą, todėl yra vertinama, jog neįrodytas paskolos sutarties sudarymo faktas. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, todėl ieškinys atmetamas (CPK 178 ir 185 straipsniai).

CPK 13 straipsnyje nustatytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik suinteresuotas asmuo sprendžia, ar kreiptis į teismą dėl pažeistų civilinių teisių gynimo, ir tik jis turi teisę pasirinkti pažeistų teisių gynybos būdą bei nustatyti bylos nagrinėjimo dalyką, t. y. asmuo, nutaręs kreiptis į teismą pažeistai ar ginčijamai teisei ar įstatyme saugomam interesui apginti (CPK 5 straipsnis), ieškinyje privalo nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis įrodinėja pažeistą teisę, ir suformuluoti reikalavimą, kokias pažeistas teises ir kokiu būdu prašo apginti. Teismas, išnagrinėjęs bylą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų; priimdamas sprendimą, jis įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, nustatytos ir kurios ne, koks įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar ieškinys tenkintinas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismas yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, todėl šioje byloje teismas neanalizuoja ir nevertina, ar šalis siejo, kaip nurodė atsakovė, automobilio pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir ar šis sandoris buvo sudarytas dėl akių.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. procesinių palūkanų priteisimo yra išvestinis, todėl netenkinant pagrindinių reikalavimų dėl skolos, nepriteistinos ir procesinės palūkanos.

Valstybė šioje byloje patyrė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 19,92 Eur (devyniolika eurų 92 centus) išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaitą, įmokos kodas: 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.