- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-24
- Bylos Nr.
- 2-3506-641/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02497-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Milvydaitė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Suinteresuotas asmuo
- D. J.
- Advokatai
- Donata Motiejūnė
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui D. J. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas ir jo atstovė prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas faktiškai valdydamas priėmė savo tėvo A. J. palikimą ir paaiškino, kad tėvui 2011-04-30 mirus, jis paveldėjo visą tėvo turtą, asmeninius daiktus, namų apyvokos reikmenis, t. y. priėmė palikimą, faktiškai jį valdydamas, gyveno kartu su tėvu jam priklausančiame bute ir kartu naudojosi buto priklausiniais ir iki šiol gyvena minėtame būste. Kadangi pareiškėjas po tėvo mirties laiku pas notarą dėl turto paveldėjimo nesikreipė, paveldėjimo teisės liudijimas jam neišduodamas dėl praleisto termino, reikalinga nustatyti faktą, jog A. J. palikimą pareiškėjas priėmė faktiškai jį valdydamas.
Į teismo posėdį neatvyko suinteresuotas asmuo D. J., kuriai apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas D. J. atsiliepimas, kuriame ji nurodo, jog su pareiškėjo pareiškimu sutinka, jam neprieštarauja bei prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui D. J. nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui, atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Jeigu fizinis asmuo savo turto arba jo dalies nepalieka testamentu, tada atsiranda paveldėjimas pagal įstatymą, kada įpėdiniais pagal įstatyme nustatytą eilę tampa asmenys, turintys tokią teisę palikimo atsiradimo momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - CK 5.2 str. 1, 2 d., 5.11-5.14 str.). Nagrinėjamos bylos atveju palikėjas A. J. nebuvo sudaręs testamento, taigi pareiškėjas S. J., būdamas palikėjo sūnumi, yra pirmosios eilės įstatyminis įpėdinis (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi šį priimti. Palikimo priėmimas yra aktyvūs valiniai įpėdinio veiksmai, kuriais įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į visą palikimą, o esant įpėdinių daugetui – į įpėdiniui tenkančią visą jo palikimo dalį sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Taigi palikimo priėmimu pripažįstamas įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais sutikimą ir siekį įgyti visas teises į palikimą ir prisiėmimą visų pareigų, kylančių ar galinčių kilti iš palikimo. Įstatymo nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d.). Tačiau jeigu įpėdinis palikimo nurodytais būdais nepriėmė, įstatymo įtvirtintas dar vienas, lygiavertis paminėtiems, palikimo priėmimo būdas – palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti (CK 5.50 str. 2 d., 5.51 str.). Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (CK 1.63 str. 1 d.). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 str. 1 d.), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 str. 1 d.). Kiekvienas palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus turtą valdyti, atvejis yra individualus, todėl, sprendžiant, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą ar kelis palikėjo daiktus, priėmė palikimą ar ne, teismui reikia įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, konkretaus įpėdinio elgesį, jam šį daiktą ar daiktus paėmus, kitų įpėdinių požiūrį ir vertinimą dėl atitinkamų daiktų paėmimo, daiktų paėmimo aplinkybes ir pan.
Iš mirties liudijimo nuorašo matyti, jog A. J. mirė 2011-04-30 (10 b.l.). Iš gimimo ir santuokos liudijimų kopijų matyti, jog pareiškėjas yra A. J., mirusio 2011-04-30, sūnus (13, 14 b.l.). Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo kopijos matyti, kad A. J. vardu buvo registruotas nekilnojamas turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su daikto priklausiniais: 1/2 dalimi pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); pastatu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini); 1/2 dalimi kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (4, 5-7, 8-9 b. l.). Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notarų biuro notarės V. J. - Birbilienės liudijimo matyti, jog A. J., gim. 1948-11-15, mirusio 2011-04-30, palikimas yra nepriimtas, paveldėjimo byla neužvesta (18 b.l.). Kaip paaiškino pareiškėjas, jis priėmė visą tėvo turtą po jo mirties, gyveno A. J. priklausančiame bute, naudojosi jame esančiais daiktais bei jį prižiūrėjo, tačiau laiku nesikreipė į notaro kontorą dėl šio turto paveldėjimo. Pareiškėjas nurodė, kad jis faktiškai valdo mirusio tėvo turtą ir rūpinasi kaip savo turtu. Be pareiškėjo, kitas palikėjo įpėdinis pagal įstatymą, suinteresuotas asmuo D. J., į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėjo S. J. pareiškimu sutinka ir neprieštarauja, kad būtų nustatytas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas (26 b.l.). CK 5.51 str. 1 d. nustatyta, jog įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl, laikytina, kad pareiškėjas priėmė visą tėvo A. J., mirusio 2011-04-30, palikimą, faktiškai jį valdydamas ir šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 str. 5 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445 - 448 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai valdydamas priėmė visą tėvo A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011-04-30, palikimą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.