Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu Ž. K. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio metu jis, jo sesuo G. K. ir jo pusbrolis I. J. gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). 2023 m. liepos 17 d. minėtame bute vonios kambaryje įvyko kanalizacijos avarija, t. y. užsikimšo vonios vamzdis. I. J. dėl įvykusios avarijos nebuvo kaltas, tačiau pradėjo tvarkyti vonią. Jis I. J. pasakė „Kodėl taip darai? Elgiesi kaip boba, tvarkydamas ne savo padarytus reikalus ir lįsdamas, kur nereikia“ ir trenkė I. J. šešis kartus į galvos, krūtinės, peties sritį. Dėl suduotų smūgių I. J. galėjo skaudėti. Įvykio metu jis buvo neblaivus, išgėręs alaus, degtinės. Jeigu įvykio metu jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Savo elgesį jis vertina blogai, gailisi ir atsiprašo. Šiuo metu jis nedirba, tačiau pradės (duomenys neskelbtini), dirbs (duomenys neskelbtini). Anksčiau jis buvo teistas užsienyje dėl pasipriešinimo, narkotikų, vagystės, kūno sužalojimo.

3. Teisiamojo posėdžio metu Ž. K., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu I. J. parodė, kad nuo 2023 m. liepos 10 d. jis kartu su pusbroliu Ž. K. ir pussesere G. K. nuomojosi trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jų santykiai iki 2023 m. liepos 17 d. įvykusio konflikto buvo normalūs. 2023 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. jam tvarkant vonią į vonios kambarį atėjo Ž. K. ir pradėjo prie jo kabinėtis dėl nešvarios vonios, reikšti pretenzijas, kodėl jis tvarko vonios kambarį. Būdamas pasilenkęs prie vonios jis, norėdamas pasikalbėti, atsigręžė į Ž. K., tačiau pastarasis užsimojo ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam smūgį į galvos sritį, pataikydamas į kairiąją ausį. Jis pasimetė, išsigando tolimesnių Ž. K. veiksmų ir tolesnės įvykių eigos tiksliai neatsimena, tačiau žino, kad Ž. K. abiejų rankų kumščiais pradėjo jį mušti – jam buvo suduoti ne mažiau kaip penki smūgiai į smakrą, šonkaulius, kairįjį petį, krūtinės sritį. Mušdamas jį Ž. K. šaipydamasis jo klausinėjo, kur yra jo gynyba, klausė jo „Nejaugi tu esi toks? Tave gatvėje kažkas pamatytų, apiplėštų ir sudaužytų“. Pirmus smūgius Ž. K. sudavė vonios kambaryje, po to jį galėjo mušti koridoriuje. Jiems pasitraukus į jo kambarį Ž. K. ragino jį suduoti jam atgal, kartojo „Pisk į snukį“, tačiau jis Ž. K. nesudavė nei vieno smūgio. Po šio konflikto Ž. K. liepė jam būti kambaryje bei, pavadinęs jį „(necituotinas žodis)“, iš jo kambario išėjo ir nuėjęs į virtuvę vartojo amfetaminą. Jis iki ryto buvo savo kambaryje, nes bijojo, kad Ž. K. gali pratęsti savo veiksmus. Po Ž. K. suduotų smūgių jis nejautė fizinio skausmo, nes buvo šoko būsenoje, tačiau kitą dieną jam skaudėjo kairę galvos pusę, kairės pusės petį ir krūtinę. Jo ausis buvo pamėlusi, kitose kūno vietose mėlynių nebuvo. Į policijos pareigūnus jis iš karto po įvykio nesikreipė, nes buvo pasimetęs ir bijojo Ž. K., tačiau kitą dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d. nuvyko į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą. Po šio įvykio kartu su Ž. K. minėtame bute jis nebegyvena (bylos lapai 40-46).

5. Ikiteisminio tyrimo metu G. K. parodė, kad Ž. K. yra jos brolis, o I. J. - jos pusbrolis. Jie visi kartu nuo 2023 m. vasaros pradžios išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Ji nematė, kas 2023 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. įvyko tarp I. J. ir Ž. K., nes tuo metu ji miegojo savo kambaryje. Jokių sužalojimų ant I. J. veido ji nematė. I. J. jai sakė rašysiąs pareiškimą policijai, tačiau ji nesuprato, dėl ko (bylos lapai 64-65).

6. Specialistas, 2023 m. liepos 24 d. apžiūrėjęs I. J. kūną, konstatavo, kad I. J. kietu buku daiktu (daiktais) padarytos poodinės kraujosruvos kairės ausies kaušelyje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinėje. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2023 m. liepos 17 d. keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti ir vieno įvykio metu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (bylos lapas 53).

Motyvuojamoji dalis

7. Teismas pažymi, kad Ž. K. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – I. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, specialisto tyrimo metu gauti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2023 m. liepos 17 d. apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Ž. K. abiejų rankų kumščiais tyčia sudavė I. J. ne mažiau nei keturis kartus į galvos, krūtinės, kairės peties sritis, tokiais veiksmais sukėlė I. J. fizinį skausmą ir padarė I. J. poodines kraujosruvas kairės ausies kaušelyje, kairio peties srityje, kairiame žaste, krūtinėje, t. y. sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

8. Ž. K. smurtaudamas – tyčia abiejų rankų kumščiais suduodamas ne mažiau kaip keturis smūgius I. J. į galvos, krūtinės, kairės pusės peties sritis, sukėlė I. J. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė pastarojo sveikatą, taigi Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

9. Ž. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

10. Spręsdamas dėl Ž. K. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Ž. K. tyčia padarė numatytą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Ž. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ž. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas įvertina tai, kad Ž. K. niekur nedirba (bylos lapai 96), nagrinėjamo įvykio metu Ž. K. buvo neteistas (bylos lapai 105-116), baustas administracinėmis nuobaudomis (informacijos apie visų paskirtų baudų sumokėjimą nėra) (bylos lapai 100-104). Ž. K. nėra išreiškęs sutikimo atlikti viešųjų darbų bausmę, taigi viešųjų darbų bausmė Ž. K. neskirtina. Teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. K. skiriant antrąją pagal švelnumą – laisvės apribojimo bausmę, jos terminą nustatant trumpesnį už vidurkį – vienerius metus, įpareigojant Ž. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant Ž. K. vartoti psichoaktyvias medžiagas.

11. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, Ž. K. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, Ž. K. skirtinos vienerių metų laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir Ž. K. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant Ž. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant Ž. K. vartoti psichoaktyvias medžiagas.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta galutinė keturiasdešimties parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas. Šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjamą nusikaltimą Ž. K. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, taigi šiuo nuosprendžiu Ž. K. skirtina bausmė su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. skirta bausme bendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio nuostatomis. Šiuo nuosprendžiu Ž. K. skirtina aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunktyje įtvirtinta taisykle, dvi laisvės apribojimo dienas prilyginant vienai arešto parai, keistina į arešto bausmę ir, vadovaujantis BK 49 ir 65 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis, nustatytinas maksimalus leidžiamas devyniasdešimties parų arešto bausmės terminas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, priskiriamą apysunkių nusikaltimui kategorijai, šiuo nuosprendžiu Ž. K. pripažintinas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. skirta keturiasdešimties parų arešto bausmė ir šiuo nuosprendžiu Ž. K. skirtina į devyniasdešimties parų arešto bausmę keistina bausmė bendrintinos bausmes visiškai sudedant ir Ž. K. skirtina galutinė subendrinta maksimali leidžiama devyniasdešimties parų arešto bausmė.

13. Teismas įvertina tai, kad nagrinėjamo įvykio metu Ž. K. buvo neteistas, teisiamojo posėdžio metu jis atsiprašė I. J., žadėjo nedelsdamas įsidarbinti, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti Ž. K. skirtinos devyniasdešimties parų arešto bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui – vieneriems metams, paskiriant Ž. K. kelias tarpusavyje suderintas pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką Ž. K. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų: įpareigojant Ž. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichoaktyvių medžiagų.

V. Procesinės prievartos priemonės

14. Baudžiamojo proceso metu Ž. K. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 83-84), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48, 49 straipsniais, 63 straipsnio 1, 3,9 dalimis, 64¹ straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti Ž. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant Ž. K. vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – keturiais mėnesiais ir Ž. K. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant Ž. K. bausmės laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, uždraudžiant Ž. K. vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Šią bausmę pakeisti į devyniasdešimties parų arešto bausmę ir subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 3 d. baudžiamuoju įsakymu Ž. K. skirta galutine keturiasdešimties parų arešto bausme bausmes visiškai sudedant ir Ž. K. skirti galutinę subendrintą devyniasdešimties parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant Ž. K. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichoaktyvių medžiagų.

Ž. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.