- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-30
- Bylos Nr.
- I3-791-931/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-08940-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Fausta Vitkienė, Agnė Stankevičienė
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
- Trečiasis asmuo
- sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. J. (V. J.) patikslintą skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija, VDAI) 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R-929 (2.13-1); 2) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti skundą bei jo papildymus iš naujo bei priimti dėl jų naują sprendimą, atsižvelgiant į visas aplinkybes, o ne tik į sodininkų bendrijos paaiškinimus.
Nurodo, kad VDAI tyrimo metu visiškai nevertino viešai prieinamos informacijos, nors pagal taisykles tai privalo padaryti, kuri buvo pateikta skunde, apie sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir SB, Bendrija) teritoriją, esančią Vilniaus miesto savivaldybės (toliau – ir VMS) žemėlapiuose; https://maps.vilnius.1t/teritoriju-planavimas#layers, o vadovavosi SB pateiktais senais planais ir negaliojančia sutartimi.
Paaiškinime SB rašo apie 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus miesto valdyba ir prie šios sutarties pridėtą generalinį planą, kuriame nurodyti sklypų plotai, valdo sodininkų bendrijai priskirtą teritoriją.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 3 punktą, valstybinės žemės nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, ne ilgiau kaip 99 metams. Kai išnuomojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė, žemės nuomos terminas negali būti ilgesnis kaip 25 metai. Pagal Sodininkų bendrijų įstatymą (toliau – ir SBĮ), sodininkų žemė priskiriama prie žemės ūkio paskirties, todėl SB sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus miesto valdyba šiuo metu negalioja, nes praėjo 25 m. terminas.
VDAI nepatikrino, ar SB pateikta informacija atitinka tikrovę. VDAI ir pareiškėjas negavo iš SB 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus miesto valdyba ir prie šios sutarties pridėto generalinio plano, kuriame nurodyti sklypų plotai, valdo sodininkų bendrijai priskirtą teritoriją, kopijos.
Pagal Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Potvarkis) ir prie jo pridėtą planą, su sodininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti sudaryta panaudos sutartis. Potvarkio kopiją gavo tik 2023 m spalio mėn. SB paaiškinimuose pateikė plano ištrauką. Prie Potvarkio pridėtas planas skiriasi nuo SB pateiktos plano ištraukos. Prie Potvarkio pridėtame plane matosi, kad teritorija aplink šiuo metu suformuotą sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), yra pažymėta kaip IND.V. (IND.V. – reiškia individuali valda), IND.V nėra priskirta prie sodininkų teritorijos, kaip tai pateikė SB paaiškinimuose.
Prie SB teritorijos yra stendas su SB pažymėta teritorija, kurioje matosi, kad sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), nepriklauso SB teritorijai. Nacionalinės žemės tarnybos raštai paneigia SB teiginius.
VDAI nagrinėdama skundą nepatikrino ir nesivadovavo VDAI žinioje esančios, prie pirmo 2022 rugsėjo 23 d. skundo pateiktos informacijos. Nevertino viešai prieinamos informacijos maps.vilnius.lt žemėlapiuose. Nepaprašė SB pateikti 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) su Vilniaus miesto valdyba ir prie šios sutarties pridėto generalinio plano, kuriame nurodyti sklypų plotai, kopijos. Nepatikrino SB pateikto plano ištraukos tikrumo. Nepatikrino, ar SB 1994 m. spalio 20 d. nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) vis dar galioja. VDAI klaidingai padarė išvadą, kad sklypas adresu, (duomenys neskelbtini), priklauso SB teritorijai.
2020 m. balandžio 4 d. pareiškėjui tėvai padovanojo sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjas nusprendė statyti namą. Namo projektą reikėjo derinti su įvairiomis atsakingomis institucijomis. Viena iš šių institucijų buvo NŽT.
2021 m. sausio 19 d. gautas NŽT sutikimas dėl neišlaikytų norminių atstumų nuo valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ribos Nr. 49ST-(14.49.5 E). Sutikimo pastaboje buvo išreikštas siūlymas sklypo Planą derinti su SB.
Kreipėsi elektroniniu paštu į SB dėl sklypo Plano suderinimo. SB paprašė atsiųsti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą (toliau – ir NTR išrašas). SB, gavusi NTR išrašą, pareikalavo sumokėti skolą ir atsiuntė buhalterijos išrašą, kuriame nurodyti pareiškėjo motinos A. J. duomenys. Paklausus motinos apie skolą, atsakė, kad niekada į ją niekas nesikreipė dėl skolos.
Pareiškėjas 2021 m. vasario 3 d. SB išsiuntė elektroninį laišką su prašymu suderinti sklypo planą. 2021 m. vasario 14 d. SB el. paštu patvirtino, kad prašymą gavo ir vėl pareikalavo sumokėti skolą. Susirašinėdamas su SB pareiškėjas paprašė atsiųsti sąskaitą, kuri būtų skirta jo valdomam sklypui, kurioje būtų nurodytas sklypo plotas (1 000 m²) ir formulė, pagal kurią skaičiuojama. Sąskaitose SB sodininkų bendrijos nariams įrašydavo formulę ir sklypo adresą. SB atsisakė įrašyti formulę ir adresą į pareiškėjui pateiktą sąskaitą. Negavus sklypo Plano suderinimo su SB, buvo nuspręsta teikti prašymą Statybos leidimo dokumentui (toliau – ir SLD) gauti į „Infostatybą“.
2021 m. balandžio 8 d. kreipėsi į SB su prašymu ištrinti pareiškėjo asmens duomenis, nurodė, kad neduoda sutikimo tvarkyti asmens duomenų ir nepageidauja gauti jokios informacijos iš jos.
2021 m. kovo 15 d. VMS atmetė prašymą SLD gauti. 2021 m. kovo 22 d. kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją (toliau – ir VTPSI). 2021 m. gegužės 12 d. VTPSI kreipėsi į NŽT ir VMS dėl neišduoto statybą leidžiančio dokumento paprašė pateikti motyvuotus atsakymus dėl NŽT sutikime esančios pastabos ir dėl VMS neišduoto SLD. 2021 m. birželio 4 d. gautas NŽT atsakymas, kuriame paaiškinta, kad esantis valstybinės žemės nesuformuotas sklypas yra sodininkų teritorijoje, todėl reikia derinti su SB. 2021 m. birželio 6 d. kreipėsi į NŽT iš naujo įvertinti siūlymą sklypo Planą derinti su SB.
2021 m. liepos 1 d. NŽT parašė naują sutikimą, kuriame nebuvo siūlymo sklypo Planą derinti su SB. 2021 m. liepos 15 d. VMS išdavė statybos leidimą.
2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į SB elektroniniu paštu su klausimu, ar įvykdytas jo prašymas dėl asmens duomenų ištrynimo. 2021 m. spalio 27 d. pakartotinai išsiųstas laiškas su prašymu, jokio atsakymo negauta.
2022 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VDAI dėl galimai pažeidžiamų teisių. 2023 m. kovo 29 d. VDAI priėmė sprendimą Nr. 3R-278 (2.13-1.), kuriuo dalį skundo patenkino.
2023 m. balandžio 27 d. iš SB pareiškėjas gavo raštą, kad jo asmens duomenys negali būti ištrinti, nes jo sklypas patenka į SB teritoriją.
2023 m. balandžio 27 d. kreipėsi į VDAI su prašymu įpareigoti SB ištrinti asmens duomenis. SB atsakymas nebuvo išsamus ir aiškus, kaip nusprendė VDAI.
2023 m. rugsėjo 12 d. VDAI priėmė Sprendimą, kuriame atsižvelgė tik į SB paaiškinimus.
VDAI nepagrindė savo teiginių apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) praktikas, konkrečiomis nutartimis. Pareiškėjo valdomas sklypas nepatenka į sodininkų teritorijas ir nėra sodo paskirties, tai patvirtina NTR išrašas ir NŽT raštai. VMS žemėlapiuose matyti, kad pareiškėjo žinioje esantis sklypas nepatenka į SB teritoriją.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nėra SBĮ reglamentuojamų santykių subjektas ir jam jokia bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalimi nepriklauso bendrijos bendrojo naudojimo objektai, jis neprivalo mokėti įmokų, skirtų šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti.
SB pripažino, kad pareiškėjo valdomas sklypas neturi vidinio numerio, tai patvirtina, kad sklypas niekada nebuvo priskirtas SB teritorijai.
SB paaiškinimuose minimas 1994 m. generalinis planas neturi juridinės galios.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2018 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. 1-1424 patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės vietinės reikšmės kelių sąrašą. Tame sąraše yra visos tranzitinės gatvės ir keliai. kurios kerta SB teritoriją. (duomenys neskelbtini) irgi yra šitame sąraše. Taigi ir gatvė ties (duomenys neskelbtini) sklypą nepriklauso SB. Nagrinėdami tą pati generalinį planą, NŽT ir VDAI padarė skirtingas išvadas dėl SB teritorijos.
NŽT atsakymuose ir pareiškėjo raštuose dėl sodininkų bendrijos teritorijos rašoma, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir aplink esanti valstybinė žemė, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, niekada nebuvo žemės ūkio paskirties ir niekada nebuvo priskirtas prie sodų teritorijos.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.
Nurodo, kad, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. Skundą, Inspekcija atliko visus Apraše numatytus veiksmus, tačiau tie veiksmai nebūtinai turi atsispindėti Inspekcijos sprendime. Į Inspekcijos priimamus sprendimus yra perkeliama tik skundžiamų veiksmų vertinimui įtakos turinti informacija. Inspekcija privalo griežtai laikytis skundo ribų, t. y. vertinti tik konkrečiame skunde skundžiamus veiksmus.
Sutikime įrašyta pastaba: „Kadangi Žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijos ribose, siūlome pateiktą sklypo Planą derinti su sodininkų bendrija ir gauti jų pritarimą dėl planuojamo viešbučio gyvenamojo namo statybos arčiau sklypo ribos, besiribojančios su (duomenys neskelbtini), nei numato teisės aktai.“
Pareiškėjo teisė „būti pamirštam“ negali būti įgyvendinta vadovaujantis BDAR 17 straipsnio 3 dalies b punkte nustatyta išimtimi dėl duomenų valdytojo teisinės prievolės tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis. Nors, nagrinėjant pareiškėjo 2023 m. skundą, SB savo paaiškinimų Inspekcijai neargumentavo pareiškėjo įsiskolinimu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškėjas skunde teismui išreiškia pageidavimą susieti abu jo skundus (2022 ir 2023 m.), tai Inspekcija mano, kad dar vienu argumentu atsisakyti ištrinti pareiškėjo asmens duomenis galėtų būti ir SB 2022 m. spalio 12 d. atsakyme Inspekcijai pateikta informacija apie pareiškėjo skolą Bendrijai. Šiuo atveju reikėtų vadovautis BDAR 17 straipsnio 3 dalies e punkte nustatyta išimtimi, kai duomenų valdytojas siekia pareikšti, vykdyti arba apginti savo teisinius reikalavimus.
Pagal pareiškėjo pateiktą informaciją galima spręsti, kad pagrindinis jo siekis yra nemokėti SB reikalaujamos skolos, o Inspekcija jau 2023 m. kovo 17 d. sprendime Nr. 3R-278(2.13-1.E) yra pateikusi argumentus, kad neturi kompetencijos spręsti klausimo dėl skolos susidarymo ar nesusidarymo, pareiškėjas savo esminį nesutarimo su SB klausimą gali išspręsti tik civilinėje byloje.
Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame prašo patikslintą skundą atmesti.
Pažymi, kad pagal pareiškėjo pateiktą Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuspręsta patvirtinti SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribas pagal atliktus tikslius matavimus, kurios plotas sudaro 261 429 kv. m. Taip pat nuspręsta parduoti SB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos ribose esančius sodininkų sklypus pagal priedėlį bei nuomoti neparduotą SB „(duomenys neskelbtini)“ žemės plotą. Šiuo dokumentu buvo patvirtinta Bendrijos teritorija, kuri apima visą priedėlyje nurodytą teritoriją, tarp jų ir pareiškėjui vėliau suformuotą ir parduotą žemes sklypą.
Pareiškėjo teiginiai, jog teritorija aplink šiuo metu suformuotą sklypą yra pažymėta kaip ind.v. ir nepriskirta sodininkų teritorijos, yra nepagrįsti. Pateiktame priedėlyje yra ne vienas sklypas, kuris pažymėtas kaip ind.v., tačiau nė vienas nėra išskirtas kaip nepatenkantis į sodininkų bendrijai priskirtą teritoriją. Sodininkų bendrijai yra patvirtinta visa priedėlyje nurodyta teritorija, nurodant dėl neparduoto žemes ploto sudaryti nuomos sutartį. Tokia pati teritorija yra patvirtinta ir 1994 m. spalio 27 d. nuomos sutartimi. Bendrija Inspekcijai pateikė Regia saugomą Bendrijos teritorijos plano ištrauką, kur pareiškėjo sklypas, jau atidalintas, taip pat yra Bendrijos teritorijoje.
Pareiškėjo daroma nuoroda į tinklapį https://maps.vilnius.lt/teritoriju- planavimas#layers yra tikslingai klaidinama. Kadangi nurodomas sluoksnis pažymimas pasirinkus rodyti „sodus“. Kadangi pareiškėjo žemes sklypo naudojimo paskirtis yra kita, o naudojimo būdas yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų pastatų teritorijos, ši teritorija nėra rodoma kaip sodas.
Nuomos sutartis dėl neparduoto žemes ploto buvo sudaryta 1994 m. spalio 20 d. Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos žemes įstatymas numatė, kad valstybines žemes nuomojimo tvarką nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (22 straipsnis). Tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos žemes nuomos įstatymas nustatė, kad žemes nuomos terminas nustatomas nuomotojo ir nuomininko susitarimu, bet ne daugiau kaip 99 metams (9 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 550 patvirtinta Valstybinės žemės sklypų ne žemės ūkio veiklai pardavimo ir nuomos tvarką numatė, kad valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai išnuomojami ne aukciono tvarka sodininkų bendrijoms – esamų sodų, kuriuose leista išpirkti bendrijų narių sodų sklypus, bendrojo naudojimo žeme (7.1.9 papunktis). Valstybinės žemės sklypai ne žemės ūkio veiklai išnuomojami šiam laikui šiais atvejais nuomininko pageidaujamam laikui, bet ne ilgiau kaip 99 metams (8.4 papunktis).
Bendrija teisėtai ir pagrįstai valdo jai priskirtą teritoriją bei išsinuomotą žemės plotą.
Pagal Vilniaus miesto Bendrąjį planą iki 2015 m. (patvirtintas 2007 m.) sodininkų bendrijų teritorija buvo pamažu konvertuojama į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąsias teritorijas. Tokia pati kryptis liko ir patvirtinus naują Vilniaus miesto bendrąjį planą.
Bendrijos valdomoje teritorijoje šiuo metu yra ne tik žemės ūkio paskirties mėgėjų sodo žemės sklypai, bet ir kitos paskirties vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijų sklypai. Pareiškėjo žemės sklypas suformuotas iš laisvos valstybinės žemės kaip atskiras daiktas 2016 m. liepos 20 d. ir įgytas iš Lietuvos Respublikos valstybės 2017 m. rugpjūčio 17 d. pirkimo pardavimo sutartimi.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis numato, kad mėgėjų sodo sklypas – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemes sklypas. Taigi jeigu sodininkų bendrijos valdomoje teritorijoje yra suformuojamas ir įregistruojamas žemes sklypas, jis priklauso bendrijos teritorijai nepaisant to, kokia jo naudojimo paskirtis ir naudojimo būdas.
Bendrijai nėra žinomi NŽT atsakymo motyvai, pareiškėjas nurodo, jog NŽT nebeteikė siūlymo derinti planą su Bendrija, tačiau nepateikė išaiškinimo, jog jo žemės sklypas nepriklauso sodininkų bendrijos teritorijai.
Tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėjas nėra sodininkų bendrijos narys. Tačiau tai neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos mokėti už Bendrijos teikiamas paslaugas pagal Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų statymo 22¹ straipsnį.
Teisės aktai nenumato privalomo sodininkų bendrijos teritorijos ribų įregistravimo. Sodininkų bendrijos teritorijos ribų nepažymėjimas kadastro žemėlapyje nereiškia, kad žemės sklypas automatiškai nepriskiriamas sodininkų bendrijos teritorijai.
Lietuvos Respublikos teises aktai nustato imperatyvią pareigą Bendrijai tvarkyti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypą, duomenis. Bendrija, vadovaudamasi įstatymu, tvarko šiuos pareiškėjo asmens duomenis – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys. Asmens duomenys yra tvarkomi įgyvendinant imperatyvią įstatymu nustatytą teisinę prievolę, tai atitinka BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte numatytą asmens duomenų tvarkymo teisėtumo sąlygą, t. y. tvarkyti duomenis būtina, kad butų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisine prievole.
Bendrija nerinko ir nerenka jokių pareiškėjo asmens duomenų, ir tvarko tik tuos asmens duomenis, kuriuos pateikė pats pareiškėjas. Kadangi pareiškėjas yra skolingas Bendrijai nemokėdamas už Bendrijos teikiamas paslaugas, jo tariama teise reikalauti ištrinti asmens duomenis negali būti įgyvendinama.
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo Nr. 3R-929 (2.13-1) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėjui žemės sklypas priklauso nuo 2020 m. kovo 23 d. (1 t., b. l. 76). Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypo naudojimo būdas: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
Pareiškėjas nusprendė statyti namą, namo projektą derino su NŽT. 2021 m. sausio 19 d. NŽT pateikė sutikimą dėl neišlaikytų norminių atstumų nuo valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai ribos Nr. 49ST-(14.49.5 E). Sutikimo pastaboje siūlė sklypo Planą derinti su sodininkų bendrija (1 t., b. l. 34).
Nustatyta, kad pareiškėjas nėra SB „(duomenys neskelbtini)“ narys. Dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.
Pareiškėjas elektroniniu paštu kreipėsi į SB dėl sklypo Plano suderinimo, nurodė, kad NŽT sutikime parašė pastabą ir siūlo gauti SB pritarimą, nes sklypas yra sodininkų bendrijos ribose (1 t., b. l. 75). SB paprašė atsiųsti Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, gavusi NTR išrašą, pareikalavo sumokėti skolą ir atsiuntė buhalterijos išrašą, kuriame nurodyti pareiškėjo motinos duomenys.
2021 m. balandžio 8 d. pareiškėjas kreipėsi į SB su prašymu ištrinti jo asmens duomenis, nurodė, kad neduoda sutikimo tvarkyti asmens duomenų ir nepageidauja gauti jokios informacijos iš jos (1 t., b. l. 88).
2021 m. kovo 15 d. VMS atmetė prašymą SLD gauti.
2021 m. birželio 6 d. pareiškėjas kreipėsi į NŽT iš naujo įvertinti siūlymą sklypo Planą derinti su SB.
2021 m. birželio 4 d. NŽT pateikė raštą, kuriame nurodė, jog greta žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra nesuformuota valstybinė žemė, esanti sodininkų bendrijos teritorijoje ir yra sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo teritorija, NŽT skyrius, vadovaudamasis SBĮ 6 straipsnio 4 dalies nuostata, atkreipė pareiškėjo dėmesį į pirmiau paminėtą įstatymo nuostatą, 2021 m. sausio 19 d. sutikime įrašydamas siūlymą pateiktą sklypo planą derinti su SB ir gauti jų pritarimą dėl planuojamo vienbučio gyvenamojo namo statybos arčiau sklypo ribos, besiribojančios su valstybine žeme, nei numato teisės aktai (1 t., b. l. 47–48).
NŽT 2021 m. birželio 29 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad, išnagrinėjus NŽT turimus archyvinius dokumentus, taip pat Nekilnojamojo turto registre esančią informaciją, Skyrius neturėjo teisinio pagrindo 2021 m. sausio 19 d. Sutikimo pastaboje išreikšti siūlymo planą derinti su SB ir gauti jų pritarimą (1 t., b. l. 59).
2021 m. liepos 1 d. NŽT išdavė naują sutikimą, kuriame nebuvo siūlymo sklypo Planą derinti su SB (1 t., b. l. 40). 2021 m. liepos 15 d. VMS išdavė statybos leidimą.
2021 m. rugsėjo 21 d. pareiškėjas kreipėsi į SB elektroniniu paštu su klausimu, ar įvykdytas jo prašymas dėl asmens duomenų ištrynimo. SB atsakymo į pareiškėjo prašymą nepateikė (1 t., b. l. 93).
Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į VDAI (3 t., b. l. 27–32).
2023 m. kovo 29 d. VDAI priėmė sprendimą Nr. 3R-278 (2.13-1.), kuriuo: 1) pareiškėjo skundą dalyje dėl neįgyvendintos teisės būti pamirštam pripažino pagrįstu; 2) Bendrijai pareiškė papeikimą už BDAR 12 straipsnio ir BDAR 17 straipsnyje įtvirtintos teisės ištrinti asmens duomenis įgyvendinimo pažeidimus; 3) pareiškėjo skundo dalies dėl skolos teisėtumo nagrinėjimą nutraukė; 4) Bendrijai pateikė nurodymą – pakartotinai įvertinti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 21 d. prašymą ištrinti jo duomenis ir atitinkamai priimti sprendimą dėl asmens duomenų ištrynimo bei pateikti aiškų ir išsamų atsakymą pareiškėjui, nurodant, kurie asmens duomenys yra ištrinti (jeigu bus ištrinti), o kurie asmens duomenys negali būti ištrinti dėl pagrįstų priežasčių; 5) apie nurodymo vykdymą informuoti VDAI iki 2023 m. gegužės 1 d. (1 t., b. l. 25–29).
Iš bylos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad SB ir pareiškėjas Inspekcijos 2023 m. kovo 29 d. sprendimo Nr. 3R-278 (2.13-1.) teismui neskundė.
2023 m. balandžio 27 d. iš SB pareiškėjas gavo raštą, kad jo asmens duomenys negali būti ištrinti, nes jo sklypas patenka į SB teritoriją (1 t., b. l. 64–65).
Pareiškėjas 2023 m. balandžio 27 d. pateikė Inspekcijai skundą, kuriame nurodė, jog SB galimai pažeidžia jo teises, nes nepateikė motyvuoto atsakymo į prašymą ištrinti asmens duomenis (2 t., b. l. 173–178).
Inspekcija 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 3R-929 (2.13-1) pareiškėjo skundą atmetė (1 t., b. l. 12–17).
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo teisės į jo asmens duomenų, tvarkomų SB, ištrynimą įgyvendinimo. Pareiškėjo nuomone, SB pateiktas atsakymas į jo prašymą ištrinti asmens duomenis nėra išsamus ir aiškus, o Inspekcija, priimdama skundžiamą sprendimą, rėmėsi tik SB paaiškinimais.
Atsakovė skundžiamame sprendime pažymėjo, jog teisė būti pamirštam nėra absoliuti ir BDAR 17 straipsnio 3 dalyje yra nustatytos išimtys, kada duomenų valdytojas gali neįgyventi duomenų subjekto teisės ištrinti duomenis. Inspekcija įvertinusi pareiškėjo ir SB pateiktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjo teisė būti pamirštam negali būti įgyvendinta vadovaujantis BDAR 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta išimtimi: siekiant laikytis Sąjungos ar valstybės narės teise, kuri taikoma duomenų valdytojui, nustatytos teisinės prievolės, kuria reikalaujama tvarkyti duomenis, todėl skundą yra atmetė kaip nepagrįstą.
Ginčo teisiniams santykiams aktualios 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (toliau – ir BDAR), ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ir ADTAĮ) nuostatos.
Pagal ADTAĮ 12 straipsnio 1 dalį, Inspekcija turi Reglamente (ES) 2016/679 nustatytus priežiūros institucijos įgaliojimus.
Pagal BDAR 4 straipsnio 1 punktą, asmens duomenys tai bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas). Fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra suprantamas kaip asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius.
Bylos duomenys patvirtina, kad SB yra duomenų valdytoja ir tvarkytoja BDAR 4 straipsnio 7–8 punktų prasme. Todėl ji turi pareigą, remiantis BDAR 4 straipsnio 2 punkto, 5, 6 straipsnių reikalavimais, tvarkyti asmens duomenis taip, kaip reglamentuoja teisės aktai. Bendrija nurodo, kad, vadovaudamasi SBĮ, tvarko šiuos pareiškėjo asmens duomenis – vardas, pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys.
Pagal BDAR 5 straipsnio 2 dalį, duomenų valdytojas yra atsakingas už tai, kad būtų laikomasi BDAR straipsnio 1 dalies, ir turi sugebėti įrodyti, kad jos laikomasi (atskaitomybės principas). Pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą asmens duomenys duomenų subjekto atžvilgiu turi būti tvarkomi teisėtu, sąžiningu ir skaidriu būdu (teisėtumo, sąžiningumo ir skaidrumo principas).
Valstybinės duomenų inspekcijos nagrinėjamų skundų nagrinėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus 2021 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. 1T-20 (1.12.E.) (toliau – Aprašas), 15 punkte nustatyta, kad skundo ar jo dalies priėmimo faktas patvirtinamas Inspekcijos raštu, kuriame nurodoma skundo priėmimo data, skundą ar jo dalį nagrinėjančio Inspekcijos atstovo vardas, pavardė, telefono ryšio numeris, skundo registracijos numeris ir galimybė pareiškėjo teises ginti teisme. Pagal 34 straipsnį, skundas ar jo dalis turi būti išnagrinėta ADTAĮ 30 straipsnyje nustatytais terminais, išskyrus ADTAĮ 23 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Remiantis 37 punktu, išnagrinėjus skundą ar jo dalį, priimami ADTAĮ 31 straipsnio 1 dalyje numatyti sprendimai. 38 punkte nustatyta, jog Sprendimas turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo Inspekcija rėmėsi priimdama sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Sprendime neapsiribojama vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, turi būti aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jas susiejant su taikomomis teisės normomis.
Pareiškėjo įsitikinimu, SB turėtų nutraukti jo asmens duomenų tvarkymą, ištrinti jo asmens duomenis, kadangi jam priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nepriklauso sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijai. Pažymi, kad jo valdomo sklypo paskirtis yra vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Pareiškėjas savo poziciją grindžia viešai prieinamais Vilniaus miesto savivaldybės žemėlapiais, Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) (nurodo, kad potvarkio kopiją gavo 2023 m. spalio mėn., t. y. po skundžiamo sprendimo priėmimo), NŽT 2021 m. birželio 29 d. raštu ir 2021 m. liepos 1 d. sutikimu.
Atsakovė ir trečiasis suinteresuotas asmuo SB teigia, jog pareiškėjo sklypas yra SB teritorijoje.
Pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, jog skundžiamas sprendimas neteisėtas, dėl to, kad jį priimdama Inspekcija išimtinai vadovavosi SB paaiškinimais.
Skunde, kuris išnagrinėtas skundžiamu sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad SBĮ taikomas sodo sklypams, o jo valdomo sklypo paskirtis yra kita: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, jo valdomas sklypas niekada nebuvo sodo paskirties.
Sodininkų bendrijų įstatymo (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo sklypas (toliau – sodo sklypas) – mėgėjų sodo teritorijoje pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas.
SBĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad mėgėjų sodo teritorija – savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta, išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas, teisės aktu mėgėjų sodininkystei skirta teritorija, suformuota pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą ir suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms).
Pagal SBĮ 2 straipsnio 7 dalį, sodininkų bendrijos administravimas – sodininkų bendrijos valdymo organo atliekamas sodininkų bendrijos, kaip juridinio asmens, administravimas, mėgėjų sodo teritorijos administravimas, ūkinių ir finansinių reikalų tvarkymas, sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų valdymo ir priežiūros organizavimas.
Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį, mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi, sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.
SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas, todėl sodininkų bendrija, nepateikdama sodo sklypo savininkui sąskaitų, nevykdo įstatyme nustatytos pareigos. Sąskaitomis atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys. Gavęs sąskaitą ir nesutikdamas su joje nustatyta mokėjimo prievole savininkas gali ją ginčyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).
SBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Bendrijos buveinėje turi būti bendrijos narių ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, registravimo knyga. Registravimo knygoje turi būti nurodyta fizinio asmens vardas ir pavardė, gimimo data, gyvenamoji vieta, kontaktiniai duomenys, juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė (adresas), sklypo valdymo teisės pagrindas, sodo sklypo plotas, adresas ir kontaktiniai duomenys, fizinio asmens įstojimo į bendrijos narius ir išstojimo iš bendrijos narių data. Registravimo knygoje gali būti nurodomi ir kiti duomenys, jeigu tai numatyta bendrijos įstatuose. Registravimo knygoje esantys duomenys tvarkomi ir teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL 2016 L 119, p. 1). Asmenims, pageidaujantiems susipažinti su registravimo knyga, teikiami tik su jais pačiais susiję duomenys.
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo patikslintą skundą, be kita ko, nurodo, kad nagrinėdama jo 2023 m. skundą atliko visus Apraše numatytus veiksmus, tačiau tie veiksmai nebūtinai turi atsispindėti Inspekcijos sprendime, į priimamus sprendimus yra perkeliama tik skundžiamų veiksmų vertinimui įtakos turinti informacija. 2023 m. skundą nagrinėjo ta pati Inspekcijos darbuotoja, kuri nagrinėjo ir 2022 m. rugsėjo 23 d. skundą, todėl negalėjo nežinoti jame nurodytų aplinkybių. Inspekcija teigia, kad priimdama sprendimą vadovavosi SB pateiktu SB planu, kuriame apibrėžtos sodininkų bendrijos teritorijos ribos, NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. pareiškėjui siųstu sutikimu bei pareiškėjo Bendrijai 2021 m. sausio 26 d. siųstu el. laišku.
Atsakovė pažymi, kad jai nebuvo pagrindo abejoti Bendrijos pateikta informacija apie SB teritorijos ribas, o informaciją apie vėlesnį susirašinėjimą su NŽT ir kitomis institucijomis pareiškėjas pateikė jau po ginčijamo sprendimo priėmimo, tačiau Inspekcijos nuomone, po sprendimo priėmimo pareiškėjo pateikta informacija nepaneigia fakto, kad jo sklypas yra SB teritorijoje.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas kartu su 2022 m. rugsėjo 23 d. skundu Inspekcijai pateikė NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. liepos 1 d. sutikimo, kuriuo, be kita ko, nusprendžiama Skyriaus 2021 m. sausio 19 d. sutikimą laikyti negaliojančiu, kopiją, NŽT 2021 m. birželio 29 d. rašto kopiją (3 t., b. l. 21, 37, 49). Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 23 d. skunde citavo NŽT 2021 m. birželio 29 d. raštą, kuriame teigiama, kad Skyrius neturėjo teisinio pagrindo 2021 m. sausio 19 d. sutikimo pastaboje išreikšto siūlymo sklypo planą derinti su SB (3 t., b. l. 20, 49).
Pareiškėjas į bylą pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio mėn. rašto kopiją. Rašte nurodoma, kad sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ aplinkinė riba vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1994 m. balandžio 21 d. potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patikslinta. Paaiškinta, jog aplinkinės ribos pakeitimus galima matyti Vilniaus miesto savivaldybės interneto svetainės skiltyje žemėlapiai (3t., b. l. 86). Pareiškėjas į bylą pateikė ištrauką iš minėto žemėlapio, kuriame pažymėtos sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ ribos (3 t., b. l. 74).
Nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. balandžio 27 d. skundo 8.1 papunktyje pateikė žemėlapio fragmentą iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo interneto svetainės https://maps.vilnius.lt, nurodė, kad žemėlapyje pavaizduotos SB teritorijos, kuriose matyti, kad pareiškėjo valdomas sklypas nepatenka į SB teritoriją (2 t., b. l. 177).
Pažymėtina, kad Inspekcija skundžiamame sprendime nevertino pareiškėjo skunde pateiktos žemėlapio ištraukos, viešai prieinamos informacijos apie SB teritorijos ribas, NŽT 2021 m. birželio 29 d. rašto ir 2021 m. liepos 1 d. sutikimo, taip pat nepaaiškino, dėl ko šios informacijos nevertino priimdama sprendimą, nelaikė jos svarbia sprendžiant dėl SB teisės tvarkyti pareiškėjo asmens duomenis BDAR 17 straipsnio 3 dalyje nustatytu tikslu. Kaip minėta, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2021 m. liepos 1 d. sutikime nusprendė Skyriaus 2021 m. sausio 19 d. sutikimą laikyti netekusiu galios. Atsakovė priimdama sprendimą vadovavosi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2021 m. sausio 19 d. sutikimu, bet nei skundžiamame sprendime, nei atsiliepime į patikslintą skundą nepateikė paaiškinimo, kodėl nagrinėjamu atveju vadovaujasi netekusiu galios aktu, o vėliau priimtų ir pareiškėjo Inspekcijai kartu su skundais pateiktų dokumentų neįvertino ir dėl jų sprendime nepasisakė.
Teismas pažymi, kad, remiantis VAĮ 3 straipsnio 5 punktu, viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi išsamumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas į prašymą ar skundą turi atsakyti aiškiai ir argumentuotai, nurodydamas visas prašymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas prašymo ar skundo turinį.
Šiame kontekste pažymėtina, kad LVAT praktikoje konstatuota, jog skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teisminio proceso metu (jei jie nėra nurodyti priimtame akte) negali būti vertinamas ir neturi įtakos nemotyvuoto administracinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, nes Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimai turi būti išpildyti priimant administracinį sprendimą.
LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad būtent skundžiamame sprendime motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Administraciniame sprendime turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas.
Teismas pažymi, kad administracinio sprendimo aiškių motyvų nenurodymas pačiame sprendime, jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo netoleruotini, kadangi kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimo faktinio pagrindimo ir motyvų pateikimo trūkumai yra esminiai, todėl, vadovaujantis VAĮ 10 straipsnio 5 dalimi, yra pagrindas pareiškėjo patikslintą skundą patenkinti, atsakovės 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą panaikinti ir įpareigoti atsakovę pareiškėjo 2023 m. balandžio 27 d. skundą išnagrinėti iš naujo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai nėra viešojo administravimo institucijos ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, dėl to paprastai neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą ar atlikti kitus viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų arba įpareigoja atlikti veiksmus, kurių viešojo administravimo subjektas neteisėtai ir nepagrįstai neatlieka, nors administracinės teisės aktų normų yra įpareigotas juos atlikti (vykdyti).
Pažymėtina, kad teismo sprendimas, kuriuo panaikintas viešojo administravimo priimtas aktas dėl to, jog jame neaiškūs jo priėmimo motyvai, nereiškia, kad viešojo administravimo subjektas yra įpareigojamas priimti priešingą sprendimą – šiuo atveju viešojo administravimo subjektas gali priimti bet kokį sprendimą (ir tokį patį, koks buvo priimtas anksčiau), tačiau jame turi būti aiškiai nurodyti tokio sprendimo priėmimo motyvai.
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.
Pareiškėjo patikslintą skundą patenkinus, jam iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 30 Eur žyminis mokestis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 133–134 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjo V. J. (V. J.) patikslintą skundą patenkinti.
Atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2023 m. rugsėjo 12 d. sprendimą Nr. 3R-929 (2.13-1) panaikinti.
Įpareigoti atsakovę Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo V. J. (V. J.) 2023 m. balandžio 27 d. skundą.
Priteisti pareiškėjui V. J. (V. J.), a. k. (duomenys neskelbtini), 30 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovės Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos, j. a. k. 188607912.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.