- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- 2YT-15800-920/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09233-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Baublys
- Pareiškėjas
- R. A., M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- R. J. S.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – R. J. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos kreipėsi į teismą, paveldėjimo tikslu prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. G., mirusio 2011 m. balandžio 05 d., mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė brolis V, P. G., miręs 2017 m. kovo 07 d., ir sesuo M. S. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Pareiškime nurodė, kad P. P. G. yra pareiškėjos M. S. brolis ir pareiškėjos R. A. dėdė, t. y. R. A. tėvo V. P. G., mirusio 2017 m. kovo 07 d., brolis. P. P. G. mirė būdamas našlys, vaikų neturėjo. Neturėdamas savo šeimos, vaikų, jis artimai bendravo su savo broliu V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvu) ir savo seserimi pareiškėja M. S.. Taip jau susiklostė P. P. G. gyvenimas, kad jis neužgyveno jokių turtų, gyveno kukliai, turėjo sveikatos problemų. P. P. G. gyveno iš savivaldybės nuomojamame bute, jokio registruoto turto neturėjo. Sesuo pareiškėja M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) priėmę savo brolio P. P. G. palikimą, savo nuožiūra dalį velionio visai sudėvėtų daiktų (drabužių, avalynės, buities daiktų) išmetė, senus susidėvėjusius baldus išvežė priduoti į stambiagabaritinių atliekų aikštelę, dar pakankamai gero stovio svetainės stalą atidavė artimai su jų velioniu broliu bendravusiems kaimynams, brolio laikrodžius, nuotraukų albumus, knygas bei kitus smulkius buities daiktus pasidalijo, ir kiekvienas pasiliko sau kaip brangų brolio atminimą. Į notarų biurą po brolio P. P. G. mirties sesuo pareiškėja M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) nesikreipė, kadangi juos, paprastus, teisinių žinių neturinčius, be to, jau garbingo amžiaus žmones, suklaidino tai, kad velionis jų brolis P. P. G. jokio registruoto turto savo vardu neturėjo, po jo mirties jie lygiomis dalimis priėmė valdyti jo asmeninius daiktus ir nenumanė esant reikalinga kreiptis dėl palikimo po brolio mirties priėmimo įforminimo. Tiek P. P. G., tiek pareiškėja M. S., tiek pareiškėjos R. A. tėvas - V. P. G. buvo pateikę prašymą atkurti nuosavybės teises į jų tėvų P. ir I. G. iki 1940 metų nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę. Nuosavybės teisės P. P. Gečiui, kaip ir pareiškėjos R. A. tėvui V. P. G., buvo atkurtos tik 2019 m. liepos 18 d., t. y. jau po mirties 2019 m. liepos 18 d.. Taigi, velionio P. P. G. vardu registruoto nekilnojamojo turto atsirado jau po jo mirties, 2019 m. liepos 18 d. Sprendimu atkūrus nuosavybės teises. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje pareiškėjoms buvo paaiškinta, kad atkūrus nuosavybės teises, žemės sklypas bus įregistruotas mirusiojo vardu, ir tik notarui išdavus paveldėjimo teisės liudijimą, turtas bus įregistruotas įpėdinių vardu. Todėl pareiškėjos priverstos kreiptis į teismą, prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. G. mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė brolis V. P. G. ir sesuo M. S. faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo atsiliepime su pareiškimu sutiko ir patvirtino pareiškime nurodytas aplinkybes.
Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pranešus byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas k o n statuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjų M. S. brolis ir R. A. tėvo Vlado P. G., mirusio 2017 m. kovo 07 d., brolis P. P. G., mirė 2011 m. balandžio 05 d.. M. S. ir R. A. yra P. P. G. ketvirtos eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 4 p.). P. P. G. mirė būdamas našlys, vaikų neturėjo, todėl artimai bendravo su savo broliu V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvu) ir savo seserimi pareiškėja M. S.. P. P. G. neturėjo ir jokio registruotino turto, gyveno iš savivaldybės nuomojamame bute, todėl nei M. S., nei jo brolis pareiškėjos R. A. tėvas V. P. G., būdami paprasti, jau garbingo amžiaus, teisiškai neišprusę žmonės, nesikreipė dėl palikimo po brolio mirties priėmimo įforminimo. Tačiau po brolio P. P. G. mirties sesuo M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) priėmė jo palikimą, pradėdami faktiškai valdyti jo apyvokos daiktus, baldus, drabužius, knygas, laikrodžius, nuotraukų albumus, radijo imtuvą, įvairius suvenyrus ir kt. smulkius buities daiktus. Visi P. P. G. asmeniniai daiktai liko jo seseriai - pareiškėjai M. S., ir jo broliui V.i P. G. - pareiškėjos R. A. tėvui. Po brolio P. P. G. mirties sesuo M. S. ir brolis V. P. G. atlaisvino velionio nuomotą butą, bendru susitarimu po lygiai jie pasidalino velionio brolio daiktus.
Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas - tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 1.63 str. 1 d.). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymas įtvirtina keletą alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. 2 d.). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal Civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-487/2010).
Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją. Kaip jau nustatyta, po sutuoktinės mirties pareiškėjas Civilinio kodekso 5.50 straipsnio nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo. Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo negu neegzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais. Atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog pareiškėja M. S. ir V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) po savo brolio P. P. G. mirties, savo valią įgyti teises į atsiradusį palikimą išreiškė aktyviais veiksmais, P. P. Gečį palaidojo, atlaisvino velionio nuomotą butą, bendru susitarimu po lygiai pasidalino velionio daiktus. Sesuo pareiškėja M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) priėmę savo brolio P. P. G. palikimą, savo nuožiūra dalį velionio visai sudėvėtų daiktų (drabužių, avalynės, buities daiktų) išmetė, senus susidėvėjusius baldus išvežė priduoti į stambiagabaritinių atliekų aikštelę, dar pakankamai gero stovio svetainės stalą atidavė artimai su jų velioniu broliu bendravusiems kaimynams, brolio laikrodžius, nuotraukų albumus, knygas bei kitus smulkius buities daiktus pasidalijo, ir kiekvienas pasiliko sau kaip brangų brolio atminimą. Konstatuotina, kad pareiškėja sesuo M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) po savo brolio P. P. G. mirties priėmė jo palikimą, pradėdami faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Pareiškėjų pareiškimas tenkinamas – nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad sesuo M. S. ir brolis V. P. G. (pareiškėjos R. A. tėvas) po savo brolio P. P. G. mirties 2011 m. balandžio 05 d., priėmė jo palikimą faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą (Civilinio kodekso 5.50 straipsnio 1- 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas palikimo priėmimo tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-270 straipsniais, 443 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. balandžio 05 d., mirties palikimą lygiomis dalimis priėmė brolis V. P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2017 m. kovo 07 d., ir sesuo M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas palikimo priėmimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.