Kauno apylinkės teismo sprendimas

nedalyvaujant trečiajam asmeniui notarei V. T.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. S. ieškinį dėl daikto pripažinimo asmenine nuosavybe atsakovei VĮ Turto bankas, trečiajam asmeniui V. T..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

3. J. S. su T. S. susituokė (duomenys neskelbtini), o išsiskyrė (duomenys neskelbtini) T. S. mirė (duomenys neskelbtini), jo teisių ir pareigų niekas neperėmė.

4. Pagal 1989 m spalio 25 d. Kauno m. Liaudies Deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr.(duomenys neskelbtini) priedą Nr.3 J. S. (S.) įstojo, o T. S. išstojo iš Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.(duomenys neskelbtini) narių. Kooperatyvo pirmininkas (duomenys neskelbtini)pateikė pažymą, kad J. S. yra GNSK Nr.(duomenys neskelbtini) narė ir kad pajus sumoje 7220,96 rub. yra pilnai išmokėtas.

5. Po santuokos nutraukimo J. S. buvusiam sutuoktiniui išmokėjo 12 000 rublių kompensaciją už jo buto dalį, o T. S. pasirašė tai patvirtinantį raštą. Taip buvę sutuoktiniai pasidalijo butą: J. S. atiteko butas, o T. S. gavo 12 000 rublių kompensaciją.

6. T. S. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo byla užvesta nebuvo. Tai įrodo, kad niekas jo palikimo nepriėmė.

II. Atsakovės atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

III.Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

9. Ieškovė yra (duomenys neskelbtini) mirusios J. S. dukra. Jai, kaip paveldėtojai pagal įstatymą, 2018 m. liepos 3 d. buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į J. S. priklaususį turtą: garažą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, žemės sklypą bei sodo pastatą (duomenys neskelbtini)Kaune. Tačiau notarė neišdavė paveldėjimo teisės liudijimo į butą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune. Atsisakyme atlikti notarinį veiksmą buvo nurodyta, jog mirusioji šį butą įgijo gyvendama santuokoje su T. S., todėl neužtenka faktinių duomenų, kad butas mirusiajai J. S. priklausė asmeninės nuosavybės teise. Su T. S. J. S. susituokė (duomenys neskelbtini), o santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini)

10. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1989 m. J. S. įstojo į Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo Nr.(duomenys neskelbtini) narius, o T. S. išstojo. Kaip rodo į bylą pateiktas 1989 m. lapkričio 10 d. Gyvenamosios patalpos orderis, šiame bute J. S. ir apsigyveno. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. birželio 3 d. pažyma rodo, kad pajus už kooperatinį butą buvo pilnai išmokėtas.

11. Ieškovė pateikė T. S. pasirašytą raštą, kuriame T. S. nurodo, jog jis iš buvusios žmonos gavo 12 000 rublių , kad išsituokus išsiregistruos iš buto , nereikš jai jokių pretenzijų ir nereikalaus gyvenamojo ploto.

12. Pagal tuo metu galiojusio Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalį ir pagal šiuo metu galiojančio Civilinio kodekso 3.87 straipsnio 1 dalį santuokos metu įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas tik vieno iš jų vardu.

13. Ginčo butas buvo kooperatinis butas. 1990 m. spalio 16 d. įstatymu Nr.I-680“Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ buvo pakeisti ir papildyti Pavyzdiniai gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų įstatai ir papildytos tuo metu galiojusio Butų kodekso nuostatos, reglamentavusios kooperatyvų narių teises. Įstatymų leidėjas turėjo tikslą išplėsti kooperatyvo narių teises ir suteikti galimybę pagal įstatymą kooperatyvo nariui tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku. Iki šių teisės normų priėmimo kooperatyvo nario nuosavybė buvo tik pajiniai įnašai, o butas, kuriuo asmuo naudojosi, priklausė kooperatyvui. Pakeitus teisinį reglamentavimą kooperatyvo narys įgijo teisę tapti buto (gyvenamosios patalpos) savininku, kai visiškai išmoka pajų už butą.

14. Sutuoktinio nuosavybės teisė į kooperatinį butą buvo nustatoma pagal šeimos įstatymus, neatsižvelgiant į tai, kurio iš sutuoktinių vardu įformintas ( įgytas) kooperatinis butas. Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką nutraukus santuoką pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o tuo atveju, jeigu pajiniai įnašai nepadalyti, kai kooperatyvo narys tampa buto savininku, teisė juos dalyti transformuojasi į teisę dalyti kooperatinį butą kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-979/2001; 3K-3-429/2002).

15. Kaip nustatyta iš pateiktų rašytinių įrodymų -(duomenys neskelbtini) Kauno m. Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo ir jo priedo Nr. 3 - J. S. įstojo į kooperatyvo narius, o jos tuometinis sutuoktinis T. S. išstojo. Pagal Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymą pajus už kooperatinį butą buvo sumokėtas iki (duomenys neskelbtini)Kadangi santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), tai reiškia, kad ginčo butas galėjo turėti bendrosios jungtinės nuosavybės teisinį statusą.

16. Nutraukdami santuoką sutuoktiniai teismine tvarka nesidalijo santuokoje įgyto turto (pagal tuometinį teisinį reglamentavimą tai nebuvo būtina). Tačiau į bylą pateiktas T. S. pasirašytas Pasižadėjimo raštu pavadintas rašytinis įrodymas leidžia daryti išvadą, kad šalys tarpusavyje gera valia išsprendė buto padalijimo klausimą ir už jai atitekusį butą J. S. (S.) sumokėjo buvusiam sutuoktiniui T. S. 12 000 rublių dydžio piniginę kompensaciją. Piniginės kompensacijos išmokėjimas rubliais nepaneigia susitarimo tarp buvusių sutuoktinių egzistavimo. 1991m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė buvo įvedusi bendruosius talonus, kurie buvo išmokami kaip priedas kartu su atlyginimais rubliais ir iki 1992 m. gegužės 11 d. funkcionavo kuponų forma įgyjant prekes.1992 m. rugsėjo 16 d. Lito komitetas priėmė nutarimą dėl Lietuvos Respublikos laikinųjų pinigų – talonų įvedimo ir rublių išėmimo iš apyvartos. Šio teisės akto pagrindu tik nuo 1992 m. spalio 1 d. rubliai buvo galutinai išimti iš apyvartos ir keičiami santykiu 1:1, todėl suprantama kodėl Pasižadėjimo rašte nurodyta, kad piniginė kompensacija buvo išmokėta rubliais (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 1 punktas, 197, 185 straipsnis).

17. Atkreiptinas dėmesys, jog dar gyvenant santuokoje T. S. iš kooperatyvo narių išstojo, o J. S. įstojo. Iki savo mirties (duomenys neskelbtini) T. S. jokių pretenzijų dėl buto buvusiai sutuoktinei nereiškė, o jam mirus to nedarė jo įpėdinai (bylos duomenimis, paveldėjimo byla užvesta nebuvo).

18. J. S. atsiskaitymo su buvusiu sutuoktiniu T. S. aplinkybę patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja R. Č. (Civilinio proceso kodekso 189 straipsnis). Ši liudytoja nuo mažens draugauja su ieškove, todėl gerai pažinojo jos mamą J. S., jos parodymai vertintini kaip nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl jais abejoti teismui nėra jokio pagrindo.

19. (duomenys neskelbtini) Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registrų įmonės pažymėjimas rodo, jog ginčo butas su rūsiu ir daiktinės teisės į jį buvo įregistruotos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos Nr.(duomenys neskelbtini)pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, jog J. S. buvo įregistruota nuosavybės teisė į visą nekilnojamąjį turtą.

20. Nagrinėjamu atveju įregistravimo faktas teisiškai yra labai reikšmingas. Civilinio kodekso 3.88 straipsnio 3 d. yra reglamentuota, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Jei turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė.

21. Viešu laikytinas toks registras, kuriame padaryti įrašai teisės aktų yra pripažįstami patvirtinančiais nuosavybės teisę į konkrečios rūšis turtą. Reikalavimo registruoti turtą registruose nustatymu įstatymų leidėjas siekė užtikrinti teisinį apibrėžtumą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs jog pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį 2000 m. CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Dėl to šioje byloje, sprendžiant santuokoje įgyto turto teisinio režimo klausimą teismas vadovaujasi 2000 m. Civilinio kodekso normomis ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-744/2002; nutartis Nr. 3K-3-705/2005; Nr. 3K-3-57/2005, kt.).

22. Kaip jau minėta, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Net įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu turtas pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre šitaip ir nurodyta. Bent vienas iš minėtų įrašų yra būtina sąlyga, kad viešame registre registruojamam turtui būtų galima taikyti turto bendrumo prezumpciją. Tai reiškia, kad turtas, viešame registre įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, bus laikomas asmenine nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Sutuoktinis, kuris nėra viešame registre nurodytas kaip turto savininkas, turi teisę kreiptis į atitinkamą registrą dėl duomenų pakeitimo, o šiam atsisakius tą padaryti ginti savo pažeistas teises teismine tvarka.

23. Ginčo butas (duomenys neskelbtini) buvo įregistruotas kaip visas valdomas nuosavybės teise tik J. S.. Byloje nėra duomenų, kad buvęs J. S. sutuoktinis T. S. būtų jai reiškęs pretenzijas dėl kooperatinio buto padalijimo. Tai, kad dar 1989 m. jis išstojo iš kooperatyvo narių, o J. S. į kooperatyvą įstojo leidžia manyti, kad sutuoktiniai taip pradėjo įgyvendinti tarpusavio susitarimą dėl kooperatinio buto teisinio statuso. Tikėtina, kad pagal jų susitarimą nutraukiant santuoką T. S. ir buvo sumokėta 12 000 rublių piniginė kompensacija, nes šiame rašte yra nurodoma, jog „minėtus pinigus gavau tuo tikslu, kad išsituokus su S. J..P. išsiregistruoju iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) nereikšdamas jai jokių pretenzijų ir nereikalaudamas gyvenamo ploto“, taip realizuojant susitarimo nuostatas dėl buto perėjimo J. S. asmenines nuosavybės teise. Nei T. S. iki savo mirties, nei jam mirus jo įpėdiniai jokių pretenzijų dėl šio nekilnojamojo turto nereiškė ir neginčijo J. S. nuosavybės teisės, todėl ieškinys tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (Civilinio proceso kodekso178, 185 straipsnis).

24. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės ieškovei turėtų būti priteistos bylinėjimosi išlaidos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau akivaizdu, jog ieškinys teismui buvo pateiktas tik todėl, kad ieškovė neturėjo teisinių galimybių (duomenys neskelbtini) mirus jos mamai J. S. gauti paveldėjimo teisės liudijimo į ginčo butą tik kaip kreipiantis į teismą dėl jo pripažinimo asmenine J. S. nuosavybe. Iš atsiliepime nurodytų argumentų darytina išvada, jog atsakovė iš esmės ir neginčija ieškovės teisių, todėl įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis jos iš atsakovės ieškovei nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

25. Pašto išlaidos valstybei taip pat nepriteistinos dėl paminėtos priežasties bei papildomu pagrindu -jų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti butą su rūsiu unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)adresu (duomenys neskelbtini) Kaune J. S. a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.