Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-02 · Administracinė byla Nr. eI2-1024-438/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2023-03-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-09-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-03-02
Bylos Nr.
eI2-1024-438/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-03462-2022-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
UAB „Groo transport“
Atsakovas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriui
Administracinė byla Nr. eI2-1024-438/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-03462-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 2 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušrelės Mažrimienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui V. V.,atsakovės atstovui M. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Groo transport“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja UAB „Groo transport“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Klaipėdos teritorinio skyriaus (toliau – ir atsakovas) 2022 m. spalio 27 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20717 (toliau – ir nutarimas), kuriuo pareiškėjai skirta 200 Eur bauda, jį įpareigota 2022 m. liepos – rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose pažymėti darbuotojų faktiškai dirbą laiką bei sumokėti už tai atlygį (jeigu užmokestis nesumokėtas).

Nurodo, kad teikia transporto paslaugas, įmonė įregistruota 2022 m. sausio 15 d., šiuo metu įmonėje dirba 53 darbuotojai, beveik 90 proc. darbuotojų yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, daugiausiai įmonėje yra vairuotojų. Teigia, kad savalaikiai ir sąžiningai darbuotojams moka atlyginimą bei visus priklausančius mokesčius, iki šiol niekada nebuvo nubausta. Nurodo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1, 2, 3 dalių nuostatas. Teigia, kad buhalterė veda darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose fiksuojamas darbuotojų darbo laikas. 2022 m. liepos mėn. įmonėje dirbo 18 darbuotojų. 2022 m. liepos 4 d. dėl skubaus pervežimo vairuotojui O. M. 2022 m. liepos 6 d., kuri turėjo būti poilsio diena, buvo paskelbta darbo diena. 2022 m. rugpjūčio mėn. įmonėje dirbo 30 darbuotojų. 2022 m. rugpjūčio 12 d. dėl skubaus pervežimo vairuotojams O. M. ir R. H. 2022 m. rugpjūčio 15 d., kuri turėjo būti poilsio diena, buvo paskelbta darbo diena. Atsižvelgiant į tai, kad už įsakymus ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius yra atsakingi direktorius ir buhalterė, minėti pakitimai iškart nebuvo įforminti žiniaraščiuose. Laisvos dienos atšaukimas buvo įformintas direktoriaus įsakymu.

Teigia, kad 2022 m. rugsėjo 26 d. atsakovas pagal gautą skundą pradėjo patikrinimą ir el. paštu nurodė pareiškėjai skubiai pateikti įvairius darbo saugos dokumentus, tame tarpe darbo laiko apskaitos žiniaraščius nuo 2022 m. birželio mėn.. Direktorius pateikė atsakovui visus prašomus dokumentus, tačiau pateiktuose žiniaraščiuose nebuvo atlikti pakitimai dėl 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. darbo dienų paskyrimo. Nurodo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 58 straipsnio 1 ir 3 dalių nuostatas. Iš 2022 m. liepos mėn. ir rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. rugpjūčio 15 d. įformintos kaip darbo dienos. Darbo apskaitos žiniaraščiai atitinka visus darbo saugos reikalavimus. Pagal DK 144 straipsnio 5 dalį darbuotojams buvo suteiktos papildomos 2 laisvos dienos. Darbuotojų teisės ir interesai nebuvo pažeisti, nes su jais buvo tinkamai atsiskaityta suteikiant jiems papildomas atostogas. Teigia, kad per klaidą buvo pateikti žiniaraščiai su dar neatliktais pakitimais. Pažymi, kad niekada negavo jokių savo darbuotojų skundų dėl darbo saugos ar laiko apskaitos tvarkos pažeidimų, darbuotojams savalaikiai ir sąžiningai yra mokamas atlyginimas, vertinama jų nuomonė, itin didelis prioritetas teikiamas darbuotojų gerovei, sudaromos sąlygos dirbti ir ne Lietuvos Respublikos piliečiams. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. lapkričio 30 d. informavo, jog šiuo metu nagrinėjamas pareiškėjos darbuotojo O. H. prašymas dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo ir jis bus atmestas, jeigu pareiškėja bus nubausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.

Nesutinka, kad padarė darbo saugos teisės pažeidimą, kuris laikytinas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimu. Mano, kad nutarimas yra neproporcingas, nesąžiningas, nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo jam ir visiškai nesusijusiems asmenims taikomos neproporcingai griežtos sankcijos. Nepanaikinus nutarimo, pareiškėja bus priversta didžiąją dalį iš 53 darbuotojų atleisti ir jos verslas bankrutuos.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu palaikė skundą iš esmės jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinio skyrius atsiliepimu su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad darbo inspektoriams atlikus tyrimą dėl galimo nedeklaruoto darbo bei įvertinus surinktus duomenis, 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjai surašytas Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolas. 2022 m. spalio 27 d. teisės pažeidimo byla išnagrinėta bei priimtas nutarimas, kuriuo pareiškėjai už Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto dispozicijoje numatytą teisės pažeidimą pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punktą paskirta 200 eurų bauda. Mano, kad tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo teisės pažeidimo bylą bei įvertinus visas aplinkybes tinkamai skyrė baudą.

Argumentuoja, kad tyrimo metu 2022 m. spalio 11 d. pareiškėja pateikė tikrinimui pasirinktų darbuotojų (tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų) O. M., R. H. vairuotojų kortelių duomenis skaitmeniniu formatu už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. bei 2022 m. spalio 7 d. nurodytų darbuotojų darbo laiko apskaitos žiniaraščius už tą patį laikotarpį. Nurodytų darbuotojų vairuotojų kortelių duomenys skaitmeniniu formatu programiniam apdorojimui (iššifravimui) buvo perduoti Lietuvos transporto saugos administracijos Priežiūros departamento Klaipėdos skyriui. Gauti duomenys sulyginti su pareiškėjos pateiktais darbo laiko apskaitos žiniaraščiais. Nustatyta, kad darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nenurodytas ir neapskaitytas faktiškai dirbtas darbuotojų darbo laikas. Iš nuskaitytų vairuotojo kortelių duomenų buvo nustatyta, kad vairuotojas O. M. 2022 m. liepos 6 d. vairavo nuo 8:50 val. iki 21:23 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena, 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo nuo 8:35 val. iki 18:34 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena. Vairuotojas R. H. 2022 m. rugpjūčio 15 d. vairavo nuo 8:20 val. iki 18:36 val., o darbo laiko apskaitos žiniaraštyje pažymėta poilsio diena.

Pažymi, kad pareiškėjos teismui nurodyti teiginiai neatitinka patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Tyrimo metu 2022 m. spalio 7 d. pareiškėja pateikė direktoriaus V. J. pasirašytus darbo laiko apskaitos žiniaraščius birželio, liepos ir rugpjūčio mėn.. Kopijas patvirtino vyr. buhalterė A. B.. Nebuvo patekta jokia informacija apie darbo laiko apskaitos žiniaraščių pakeitimus ar papildymus, taip pat nebuvo jokios informacijos apie įsakymus vairuotojams. Esant nurodytoms aplinkybėms mano, kad teismui pateikti įsakymai ir pakoreguoti darbo laiko apskaitos žiniaraščiai parengti vėliau, t. y. po atlikto patikrinimo, protokolo ir nutarimo surašymo, todėl turėtų būti vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės.

Nurodo, kad dėl tyrimo metu nustatyto darbo laiko apskaitos pažeidimo 2022 m. spalio 18 d. pareiškėjos direktoriui V. J. 2022 m. spalio 18 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 100 straipsnio 1 dalį ir skirta 150 eurų bauda. Administracinis nurodymas įvykdytas 2022 m. spalio 20 d.. Taip pat pareiškėja 2022 m. lapkričio 3 d. sumokėjo ir nutarimu paskirtą 200 eurų baudą.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti iš esmės atsiliepime išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindais.

Šalies argumentai

Pareiškėja papildomai teismui pateiktu prašymu nurodo, kad nutarimui įsiteisėjus, darbuotojams, kurie yra ne Lietuvos Respublikos piliečiai, bus duotas ne ilgesnis kaip 3 mėn. terminas susirasti naujus darbus, o to nepadarius bus panaikinti leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiai dienai dar 10 darbuotojų nori sudaryti sutartį, tačiau dėl šios bylos ir teisinio neapibrėžtumo darbo sutartys nėra sudaromos.

Mano, kad Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) nuostata: „išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo“ galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 32 straipsniui (Pilietis gali laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvoje, gali laisvai išvykti iš Lietuvos. Šios teisės negali būti varžomos kitaip, kaip tik įstatymu ir jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti, taip pat vykdant teisingumą. Negalima drausti piliečiui grįžti į Lietuvą) ir 48 straipsniui (Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Užsieniečių darbą Lietuvos Respublikoje reguliuoja įstatymas).

Pažymi, kad nuo pirmųjų Europos Sąjungos (toliau – ir ES) susikūrimo dienų laisvas darbuotojų judėjimas yra vienas iš pagrindinių jos principų. Laisvas darbuotojų judėjimas yra apibrėžtas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 45 straipsnyje ir tai yra pagrindinė darbuotojų teisė, papildanti laisvą prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimą Europos bendrojoje rinkoje. Negali būti jokios diskriminacijos dėl pilietybės įdarbinimo, darbo užmokesčio ir kitų darbo ir užimtumo sąlygų srityse. Šiame straipsnyje nustatyta, kad ES darbuotojas turi teisę priimti darbo pasiūlymą, laisvai judėti šalyje, apsigyventi joje darbo tikslais ir vėliau ten likti, laikydamasis tam tikrų sąlygų. Pagal Europos Sąjungos Sutartį valstybė narė dėl viešosios politikos, visuomenės saugumo ir visuomenės sveikatos priežasčių gali nesuteikti ES piliečiui teisės atvykti į šalį arba apsigyventi jos teritorijoje. Tokios priemonės turi būti pagrįstos asmeniniu tam tikro asmens elgesiu, o minėtas elgesys turi būti gana pavojingas ir kelti grėsmę pagrindiniams valstybės interesams.

Teigia, kad piliečio teisė laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą gali būti varžoma tik, jeigu tai būtina valstybės saugumui, žmonių sveikatai apsaugoti ar vykdant teisingumą, taip pat, jeigu piliečio elgesys yra gana pavojingas ir kelia grėsmę pagrindiniams valstybės interesams. Mano, kad užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, pavyzdžiui, darbo laiko apskaitos pažeidimas nesukelia tokių neigiamų pasekmių, jog asmeniui net 1 metus nebūtų išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Darbo laiko apskaitos pažeidimas nepažeidžia esminių valstybės saugomų interesų ar žmonių sveikatos. Pareiškėjos darbuotojai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tačiau neigiamas pasekmes patiria būtent jie. Finansinio pobūdžio bauda darbdaviui be išvestinių sankcijų įtvirtintų Įstatyme yra proporcinga, teisinga ir sąžininga sankcija. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą, tačiau nagrinėjamu atveju ši absoliuti teisė gali būti suvaržyta dėl mažareikšmio pažeidimo.

Prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu įvertinti ar Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 straipsnio 1 dalies 16 punkto a) nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčas kilęs dėl atsakovo 2022 m. spalio 27 d. priimto nutarimo Nr. NUĮPBJ 20717 (toliau- Nutarimas), kuriuo pareiškėjui skirta 200 Eur bauda, teisėtumo bei pagrįstumo.

Ši bauda pareiškėjui skirta už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyto pažeidimo padarymą, t. y., už tai, kad pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu bei darbdaviu, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymėjo, kad darbuotojai O. M. ir R. H. (toliau- Darbuotojai), šventinėmis dienomis 2022-07-06d., 2022-08-15d. dirbo.

Pareiškėjas nesutikimą su Nutarimu iš esmės grindžia tuo, kad jis dėl gamybinio būtinumo Darbuotojams jų poilsio dienas – 2022 07 06 d., 2022 08 15d., paskelbė darbo dienomis, už kurias pastariesiems kompensavo teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau dėl buhalterijos ir kt. darbuotojų kaltės tai nebuvo savalaikiai atžymėta darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Šiuo metu šią klaidą ištaisė, todėl teigia, kad jam inkriminuoto pažeidimo nepadarė.

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nedeklaruotu darbu vadinamos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nėra pažymėta <...> darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką. <...>

Iš šios teisės normos preambulės „Nedeklaruotas darbas ir atsakomybė už jį“ matyti, kad ji numato atsakomybę už nedeklaruotą darbą.

Sąvoka deklaruoti [lot. declarare], pagal Tarptautinių žodžių žodyną, suprantama kaip viešai, iškilmingai reikšti, skelbti. Tai lemia, kad atsakomybė pagal šią teisės normą yra numatyta už duomenų apie darbą neskelbimą, neviešinimą, nuslėpimą ir pan..

Iš šios teisės normos sudėties taip pat matyti, kad ji yra formalios sudėties ir nereikalauja materialių pasekmių, dėl ko, atsakomybei atsirasti pagal šią teisės normą, pakanka nustatyti, kad darbdavys Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka darbo laiko apskaitos dokumentuose nepažymėjo darbuotojo darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką, nepriklausomai nuo to, ar vėliau darbuotojui buvo kompensuota už darbą švenčių dieną, poilsio dieną, ar ne.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau – ir DK) 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys privalo tvarkyti darbuotojų darbo laiko apskaitą, išskyrus darbuotojų, dirbančių nekintančios darbo dienos (pamainos) trukmės ir nekintančio darbo dienų per savaitę skaičiaus darbo laiko režimu. Pagal šio straipsnio 2 dalį, darbdavys privalo įtraukti į darbo laiko apskaitą darbuotojo faktiškai dirbtus: 1) viršvalandžius; 2) darbo laiką švenčių dieną; 3) darbo laiką poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką; 4) darbo laiką naktį; 5) darbo laiką pagal susitarimą dėl papildomo darbo.

DK 120 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad darbo laiko apskaita tvarkoma darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, kurie gali būti pildomi ir saugomi elektroniniu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ir tai, kad „Prievolę įtraukti į apskaitos dokumentus šio straipsnio 1 dalyje nurodytas darbuotojo atliekamas darbo funkcijas darbdavys privalo įvykdyti iki darbo dienos darbovietėje pabaigos.“

Iš šių teisės normų darytina išvada, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį atitinka (realizuoja) tokia darbdavio veika, kai jis iki darbo dienos darbovietėje pabaigos, darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose nepažymi darbuotojo darbo laiko švenčių dieną, poilsio dieną, jeigu jis nenustatytas pagal grafiką.

Byloje ginčo, kad Darbuotojai 2022 07 06 ir 2022 08 15 dienomis, kurios buvo švenčių dienos dirbo, nėra. Šias aplinkybes įrodo ir Darbuotojų, kaip vairuotojų, darbo laiko registravimo įranga- tachografų duomenys. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, atsakovo prašymu, pastarajam 2022 10 11 pateikė darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kuriuose tai nebuvo pažymėta.

Tai lemia, kad pareiškėjas tokiais savo veiksmais realizavo Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį, dėl ko priešingi šiuo klausimu pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti bei neteisingi.

Šiuo atveju pareiškėjo argumentai, kad ši veika buvo padaryta dėl kitų darbuotojų aplaidumo, kad jis vėliau ištaisė darbo laiko apskaitos žiniaraščius bei teisės aktų nustatyta tvarka Darbuotojams kompensavo už darbą švenčių dienomis, jo atsakomybės dėl padaryto pažeidimo nešalina, nes šios aplinkybės nėra Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 2 punkto sudėtį kvalifikuojantys požymiai.

Nagrinėjamu atveju šios aplinkybės gali būti reikšmingos tik dėl pareiškėjui paskirtos baudos dydžio, tačiau iš ginčijamo nutarimo matyti, kad atsakovas iš esmės į tai atsižvelgė, tokį pareiškėjo elgesį pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei skyrė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos baudos minimumą, kurios labiau mažinti nėra teisinių prielaidų.

Apibendrinus daroma išvada, kad atsakovas priėmė pagrįstą bei teisėtą ir teisingą Nutarimą, kurio naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Netenkinamas ir pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą tikslu ištirti ar Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 str. 1 d. 16 p. nuostata:

„išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba bent vienas iš darbdavių, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas: a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo“ atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją.“

Iš šios teisės normos matyti, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą yra siejamas su būtinybe taikyti atitinkamą teisės normą, kuri galimai neatitinka Konstitucijos, konkrečioje byloje.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma norma - Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 35 str. 1 d. 16 p., nėra taikoma šioje byloje, todėl nėra ir pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Šia teise pareiškėjas galės naudotis ateityje, jei jo atžvilgiu bus ji taikoma ir pan..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo UAB „Groo transport“ skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjai Eglė KiaurakytėRomanas KlišauskasAušrelė Mažrimienė