- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-06
- Bylos Nr.
- AN2-239-926/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-19-3-00025-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Vingilė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. M.
- Institucija
- Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcija
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. (toliau – M. M.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2020 m. kovo 9 d. nutarimo M. M. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalį (du administraciniai nusižengimai), už tai, kad jis 2020 m. sausio 14 d. medžiotojų būrelio „D.“ medžioklės plotų vienete, sumedžiojo stirnos patelę, kai tai daryti yra draudžiama, tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 15.2.4 ir 58.2.2 punktus. Be to, M. M. 2020 m. sausio 14 d. kartu su medžiotoju R. M., jam priklausančiu automobiliu „Daihatsu Roky“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) gabeno ir dorojo neteisėtai sumedžiotą stirnos patelę medžiotojų klubo „Dubysa“ medžioklės ploto vienete, tokiais veiksmais pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punktą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
2. Pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, M. M. buvo nubaustas 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda; pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį – 1000 (vieno tūkstančio) eurų bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio taisyklėmis, M. M. skirtos nuobaudos buvo subendrintos, skiriant jam galutinę administracinę nuobaudą – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudą. Tuo pačiu nutarimu M. M. buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas 2 (dvejiems) metams. Iš M. M. konfiskuotas graižtvinis šautuvas STYER SBS 98, 308 WINCHESTERN Nr. 1031954, optinis taikiklis KAHLES HEUACSX 3-12x56, kompensatorius Nr. 1011-108, liudijimas Nr. 1011-108, odinis diržas, medžiaginis dėklas, automobilis „Daihatsu Roky“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
3. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas M. M. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimą, skirti jam minimalią piniginę baudą bei taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, neskiriant jam administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo.
3.1. Apelianto teigimu, skirdamas administracines nuobaudas už padarytus nusižengimus, pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvardijo jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes – M. M. pripažino savo kaltę dėl padaryto ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi, atlygino padarytą žalą. Tačiau teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad M. M. padėjo pareigūnams išaiškinti nusižengimo padarymo aplinkybes, viską detaliai paaiškino, savanoriškai atidavė visas medžioklės priemones ir įrankius, ką taip pat galima buvo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliantas mano, kad apylinkės teismas turėjo visas galimybes, jam, kaip pirmą kartą nusižengimą padariusiam asmeniui, skirti minimalią piniginę baudą bei minimalų administracinės poveikio priemonės taikymo terminą.
4. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė V. G. (toliau – Institucija) pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto M. M. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
5. M. M. apeliacinis skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
6. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimu M. M. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį (du administraciniai nusižengimai). Ginčo dėl šių administracinių nusižengimų nėra, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti M. M. kalte padarius jam inkriminuotus nusižengimus, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik M. M. paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant apeliantui skirti minimalią administracinę nuobaudą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės medžioti atėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8. Analizuojant M. M. apeliacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Tuo tarpu, remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
10. Aukščiau aptarto teisinio reguliavimo plotmėje analizuojant nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų visumą, matyti, kad pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį M. M. buvo skirtos kiek didesnės nei minimalios administracinės nuobaudos – 1000 (vieno tūkstančio) eurų baudos ir administracinio poveikio priemonė – teisės medžioti atėmimas, nustatant kiek didesnį nei minimalus šios administracinio poveikio priemonės atėmimo terminą. Nors apeliaciniu skundu su tokiu apylinkės teismo procesiniu sprendimu nesutinkama, prašant apeliantui skirti minimalią administracinę nuobaudą – 800 (aštuonių šimtų) eurų baudą, neskiriant M. M. ir administracinio poveikio priemonės, tačiau sutikti su tokiu M. M. prašymu, pagrindo nėra.
11. Spręsdamas M. M. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į jam inkriminuotų administracinių nusižengimų pobūdį bei padarymo aplinkybes, įvertino tai, kad analizuojamu atveju buvo ne tik neteisėtai sumedžiotas gyvūnas, kurio medžioklė nebuvo galima, bet jis buvo ir neteisėtai gabenamas bei dorojamas, šie M. M. veiksmai buvo tyčiniai, apeliantui, kaip ilgamečiam medžiotojui, žinant jam numatytas pareigas ir taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Atsižvelgė į apelianto asmenybę, konstatuodamas, kad praeityje už analogiško pobūdžio nusižengimus M. M. baustas nebuvo, įvertino dvi apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes – prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi dėl jų įvykdymo, atlygino padarytą žalą, bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nors apeliaciniame skunde tvirtinama, jog apylinkės teismas nepagrįstai neįvertino M. M. veiksmų tiriant jam inkriminuotų administracinių nusižengimų įvykdymo aplinkybes, t. y. jis padėjo pareigūnams išaiškinti nusižengimo padarymo aplinkybes, viską nuosekliai papasakojo, savanoriškai atidavė visas medžioklės priemones ir įrankius, kas, pasak apelianto, turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau šie M. M. motyvai atmestini kaip nepagrįsti. Šias aplinkybes apylinkės teismas neabejotinai vertino apelianto naudai, jo prisipažinimą padarius jam inkriminuotus administracinius nusižengimus ir nuoširdų gailestį dėl padaryto pripažįstant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, todėl dar labiau švelninti M. M. padėtį remiantis tais pačiais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo. Analogiškais motyvais atmestini ir M. M. teiginiai dėl to, jog praeityje jis nebuvo baustas už analogiško nusižengimo padarymą. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, į ją buvo atsižvelgta sprendžiant M. M. skirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, todėl pakartotinis jos vertinimas, dar labiau švelninant apelianto teisinę padėtį, negalimas.
12. Akivaizdu, kad M. M. nelegaliai sumedžiodamas gyvūną, kurio medžioti nebuvo galima, bei dalyvaudamas nelegaliai sumedžioto gyvūno nutempimo, pakrovimo, gabenimo ir jo išdorojimo veiksmuose turėjo suprasti, kad daro nusižengimą, o už tokio nusižengimo padarymą, įstatymų leidėjas sankcijoje yra numatęs pakankamai griežtą nuobaudą, tokiu būdu pabrėždamas šio nusižengimo sunkumą. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda turėtų nubausti pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra tokios svarbios ir galinčios lemti išskirtinį administracinės nuobaudos švelninimą, tačiau skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo tinkamai įvertintos sprendžiant, kokio dydžio nuobauda turėtų būti skiriama jos sankcijos ribose (ANK straipsnio 1 dalis). Juo labiau, jog apeliantas nagrinėjamu atveju padarė ne vieną, bet visas ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicijoje alternatyviai apibrėžtas veikas, t. y. ir neteisėtai sumedžiojo gyvūną, ir šį gyvūną gabeno bei dorojo, kas neabejotinai didina tiek M. M., tiek ir jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą visuomenei.
13. Aptartų duomenų pagrindu daroma išvada, kad M. M. paskirtos administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuotos tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežtos, adekvačios padarytiems administraciniams nusižengimams ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus, todėl švelninti apeliantui paskirtas administracinę nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę, ar jos visai neskirti, nėra nei faktinio, nei juridinio pagrindo. Administracine nuobauda, tiek ir administracinio poveikio priemone, skiriama kartu su administracine nuobauda, siekiama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Todėl per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinį nusižengimą.
14. Įvertinęs visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys buvo įvertinti visapusiškai, jokios išimtinės aplinkybės, sudarančios pakankamą pagrindą M. M. skirtos administracinės nuobaudos bei poveikio priemonės švelninimui, apeliaciniame skunde nenurodytos, visos jos buvo įvertintos skundžiamu apylinkės teismo nutarimu, su kuriame išdėstytais motyvais iš esmės sutinka ir aukštesnysis teismas, todėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, netenkinant M. M. apeliacinio skundo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2020 m. kovo 9 d. nutarimą palikti nepakeistą ir M. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.