Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2024-03-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1206-369/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-03-25
Bylos Nr.
1-1206-369/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-07319-2024-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
V. S.
Advokatai
Dmitrijus Fomkinas
Baudžiamoji byla Nr. 1-1206-369/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07319- 2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam V. S., jo gynėjui advokatui Dmitrijui Fomkin,laiduotojai K. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. S. 2024 m. vasario 24 d., apie 16.21 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, kuriame numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Avensis“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,63 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisme V. S. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje automobilį vairavo neblaivus. Jis išgėrė 0,5 l talpos degtinės ir nesprendė važiuoti pas draugą. Vairuodamas nesuvaldė automobilio ir nuvažiavęs nuo kelio atsitrenkė į tvorą. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Prašė nutraukti jam iškeltą bylą ir jį perduoti pagal laidavimą jo dukrai K. S.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pripažino savo kaltę (b.l. 42).

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, ištirtais sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 str.).

(duomenys neskelbtini) AVPK Kelių policijos specialisto tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. vasario 24 d. apie 16.34 val. dirbant kartu su specialistu P. V. pagal budėtojo nurodymą nuvyko adresu (duomenys neskelbtini), kur pasak pranešėjo į namo tvorą įvažiavo automobilis „Toyota“, kurio vairuotojas galimai neblaivus. Atvykus į vietą juos pasitiko pranešėjas A. A., kuris nurodė į savo namo tvorą įvažiavusį automobilį „Toyota“. Šalia jo stovėjo automobilio vairuotojas, kaip vėliau nustatyta V. S.. Alkotesteriu Drager 6810 Nr. ARBL-0762 patikros Nr. 985593 16.51 val. pirmu pūtimu buvo nustatytas vidutinis (1,70 prom.) girtumas, antru pūtimu vidutinis 1,63 prom. girtumas. V. S. neneigė, kad vartojo alkoholį prieš eismo įvykį. Paaiškino, kad įvažiavo į tvorą siekiant išvengti susidūrimo su priešpriešiais saiga atvažiuojančiu automobiliu. Automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę. Filmuota „Body“ kamera (b.l.8).

Apklaustas liudytoju S. T. parodė, kad gyvena kartu su tėvais asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Apie 16.00 val. kartu su savo drauge išėjo į kiemą. Netrukus išgirdo, kad į jų kiemo tvorą kažkas atsitrenkė, nuvirto ten augęs nedidelis medis. Pribėgęs pamatė į tvorą įvažiavusį automobilį „Toyota“, iš kurio išlipo du vyrai. Abu vyrai buvo akivaizdžiai neblaivūs. Nuo jų sklido alkoholio kvapas. Vienas iš jų paprašė pakviesti tėvą A. A.. Jis nubėgo ir pakvietė tėvą. Kai tėvas priėjo prie jų, girdėjo, kaip kitas vyras, kaip suprato, automobilio vairuotojas prašė nekviesti policijos, bandė susitarti vietoje ir siūlė pinigus. Tai daryti tėvas atsisakė paaiškinęs jiems, kad jam nepatinka, kai vairuoja neblaivūs, nes galėjo atsitikti nelaimė. Laukiant policijos pareigūnų „Toyota“ vairuotojas alkoholio nevartojo. Pripažino, kad būtent jis vairavo automobilį ir ramiai laukė policijos pareigūnų. Kai pareigūnai atvyko ir patikrino jo blaivumą - nustatė, kad vyras neblaivus (b.l.32).

2024 m. vasario 24 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog V. S. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklinda alkoholio kvapas (b.l. 27).

Iš neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterio kvitų matyti, kad alkotesteriu, kurio patikros sertifikatas galioja iki 2024 m. balandžio 15 d., V. S. 2024 m. vasario 24 d. pirmu tikrinimu 16.51 val. buvo nustatytas 1,70 promilės girtumas, antru tikrinimu 17.09 val. nustatytas 1,63 promilės girtumas (b.l. 27-28).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos matyti, kad automobilio „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. S. (b.l. 25). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti vidutinė automobilio „Toyota Avensis“ 2.0 D-4, gamybos periodas 2009-2015, pasirinkti metai 2010, kaina Lietuvoje su PVM yra 4 630 eurų (b.l. 26)

Laiduotoja K. S. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis yra jos tėtis. Laiduotoja teismui pateikė prašymą ir pasisakydama teismo posėdyje prašė perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą ir sutiko būti laiduotoja.

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog V. S. tyčia vairavo transporto priemonę „Toyota Avensis“, esant apsvaigimo nuo alkoholio požymiams, nustatytiems neblaivumo nustatymo akte. Kaltinamojo vairavimo faktą patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas, tačiau ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas bei liudytojo parodymai. Minėti duomenys papildo vienas kitą ir leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis būdamas neblaivus, kai girtumas viršija 1,51 promiles, vairavo automobilį. Atsižvelgiant į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, taip pat vartoto alkoholinio gėrimo rūšį (degtinė) ir kiekį, laikytina, kad vairuotojas turėjo suvokti esantis apsvaigęs ir negalintis vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tai, kad Kelių eismo taisyklės draudžia esant neblaiviam vairuoti transporto priemonę, tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad V. S. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Jo veiksmai kvalifikuotini kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto, numatančio draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, reikalavimų pažeidimas. Kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės motyvai

Kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jo dukra K. S. prašo perduoti jos tėtį, kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

BK 40 straipsnio 1-2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Sprendžiant dėl kaltinamojo V. S. baudžiamosios atsakomybės atsižvelgiama į tai, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką (b.l.70) ir visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, administracine tvarka nebaustas (b.l. 72), dirba (b.l. 74). Byloje nėra kitokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad kaltinamasis piktnaudžiauja alkoholiu. Kaltinamojo asmenybę apibūdinantys duomenys sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Valstybinį kaltinimą byloje palaikiusi prokurorė sutiko, kad kaltinamojo V. S. atžvilgiu galima taikyti BK 40 straipsnį.

Pagal įstatymą, laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoja prašoma paskirti kaltinamojo dukrą K. S.. Teismui pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad K. S. tinkama laiduotoja. Ji anksčiau neteista, bausta administracine tvarka vieną kartą už netinkamą automobilio parkavimą, dirba ir gerai charakterizuojama, gyvena kartu su tėvu, kaltinamuoju V. S..

Dėl išdėstytų motyvų kaltinamasis, esant visoms BK 40 straipsnyje numatytoms sąlygoms, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Įvertinus teigiamus kaltinamąjį apibūdinančius duomenis, laidavimas skirtinas be užstato minimaliam terminui (BK 40 straipsnis).

Atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BPK 40 straipsnio pagrindu, baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina, nepažeidžiant įstatyme įteisinto teisingumo principo (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymo motyvai

Teismas, įvertinęs kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Kaltinamajam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis), kadangi veiką padarė naudodamasis šia teise. Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skaičiuotinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. vasario 26 d. (b.l. 49).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba jis vengė neblaivumo patikrinimo, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir kaltininkui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, t. y. be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios nusikalstamos veikos padarymas neįmanomas. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius ir kuri pagal šio straipsnio 3 dalį, kaip nuteistajam priklausantis konfiskuotinas turtas, privalo būti konfiskuojama nepriklausomai nuo teismo nuožiūros.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. S. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Toyota Avensis“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemone, priklauso kaltinamajam, jis šio automobilio savininkas. BK 72 straipsnio prasme automobilis atitinka visus konfiskuotino turto požymius.

Įvertinęs bylos duomenis teismas daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas kaltinamajam nesukels tokių neproporcingai padarytai veikai neigiamų pasekmių, kurios jo gyvenimą padarytų akivaizdžiai nepakeliamą, apsunkintų arba trukdytų net ir minimalių kasdieninių poreikių įgyvendinimą, atimtų V. S. teisę dirbti arba susirasti darbą. Teismo vertinimu, byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvo. Nesunkų nusikaltimą padaręs kaltinamasis, prieš sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, turėjo suvokti ir numatyti visas dėl tokio elgesio galinčias kilti neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, dėl savo ypatingai neatsakingo ir nusikalstamo elgesio kaltinamasis privalo prisiimti visas iš to kylančias neigiamas pasekmes.

Atsižvelgus į išdėstytą kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje, – turto konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. vasario 26 d. nutarimu automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. rugpjūčio 26 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b.l.60) turi būti taikomas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kiti klausimai

V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento - vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (saugomas baudžiamojoje byloje) ir specialiosios teisės sustabdymas. Nuosprendžiui įsiteisėjus, jos panaikintinos, o V. S. vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 – 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. S., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį K. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

V. S., vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 dalimis, V. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti jam priklausantį automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) valstybės nuosavybėn.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2024 m. vasario 26 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. S. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti galioti kardomąsias priemones: specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus jas panaikinti, V. S. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomą byloje) perduoti VĮ „Regitra“.

Nuosprendžiui įsiteisėjus pranešti VĮ „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. S. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 26 d.

Išaiškinti V. S., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti K. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas