- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-07
- Bylos Nr.
- II-275-865/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-05940-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, jo atstovui R. V. Gabrilavičiui,
išnagrinėjusi D. Z., a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. balandžio 2 d. nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. A11-5310/15(1.1.56-SM3) ir Nr. A11-5687/15(1.1.56-SM3),-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. Z. prašo priimti teismo nutarimą, kuriuo būtų panaikintas 2015-04-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės R. D. nutarimas administracinėje byloje Nr. A11-5310/15(1.1.56-SM3), kuriuo jam yra paskirta 57 EUR dydžio administracinė bauda už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., o pati administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimo jo atžvilgiu nutraukta Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taip pat prašo priimti teismo nutarimą, kuriuo būtų panaikintas 2015-04-02 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto N. M. nutarimas administracinėje byloje Nr. A11-5687/15(1.1.56-SM3), kuriuo jam yra paskirta 57 EUR dydžio administracinė bauda už padarytą nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d., o pati administracinė byla dėl Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ str. 4 d. pažeidimo jo atžvilgiu nutraukta Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p. pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
Pareiškėjas D. Z. skunde nurodo, kad 2015-04-02 Administracinių bylų nagrinėjimo metu jam nebuvo išaiškintos jo, kaip asmens, trauktino administracinėn atsakomybėn, teisės, numatytos Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. Administracinių bylų nagrinėjimo metu buvo apribotos Pareiškėjo teisės gauti išsamią informaciją apie jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, kas apribojo ir Pareiškėjo galimybes tinkamai gintis nuo jam reiškiamų kaltinimų, nes Pareiškėjas buvo objektyviai suvaržytas savo veiksmuose, siekiant perduoti kuo visapusiškesnę savo gynybinę poziciją Administracines bylas nagrinėjantiems pareigūnams. Mano, kad institucijos, paskyrusios nuobaudą, specialistai, 2015-04-02 surašydami skundžiamus nutarimus administracinėse bylose nagrinėdami administracinių teisės pažeidimų bylas privalėjo išsiaiškinti: ar buvo padaryti administraciniai teisės pažeidimai, ar konkretus asmuo yra kaltas jo padarymu ir jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, o taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pareiškėjas teigia, kad jo paaiškinimai įvertinti nebuvo, kas jam leidžia daryti išvadą, jog institucįjos, paskyrusios nuobaudą, pareigūnai administracinėse bylose nesirėmė visapusišku, objektyviu ir pilnutiniu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Pareiškėjas mano, kad pareiškėjo automobiliui, priparkuotam lygiagrečiai dviračio takui, KET 150.6. p. numatyti draudimai negaliojo (b.l. 2-5).
Atsiliepimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius 2015-05-19 atsiliepimu prašo pareiškėjo D. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Administracinio teisės pažeidimo protokolas_D. Z._surašytas už tai, kad 2014-10-23 08:43 val. Minties g. 58, Vilniuje, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 150.6 punkto reikalavimų, nes vairuodamas automobilį NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojo ir paliko jį stovėti Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje: ant pėsčiųjų ar dviračio tako, arčiau kaip 5 m atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračiu taku. Tuo padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 4 dalyje. Bylos nagrinėjimo metu dalyvavęs D. Z. paaiškino, kad su pažeidimu nesutinka, nes automobilį pastatė " ne prieš" važiojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar dviračių taku, o "po". D. Z. tvirtino, kad jo automobilis pastatytas 2014-10-23 08:43 val. Minties g. 58, Vilniuje, stovėjimo aikštelėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento administracinės veiklos skyrius mano, kad D. Z. minėti skunde teiginiai vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės ir negali buti vertinami, kaip pagrindas, kurio vadovaudamasi asmuo neturėtu būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Teismo posėdyje D. Z. parodė, kad institucijos, surašiusios nutarimą, manymu, jis savo mašiną pastatė ant šaligatvio, arba dar, kad jo mašina stovėjo neįgaliųjų vietoje, kur draudžiama mašinai stovėti. Nori pradėti iš toliau, t.y. prieš 4-5 metus, jis toje vietoje irgi buvo palikęs mašiną. Irgi buvo surašytas protokolas, jis nuvyko į Giraitės gatvę, jie pasižiūrėjo, pasakė, kad neteisinga traktacija ir paleido. Todėl karts nuo karto jis toje vietoje pasistato mašiną. Nori įrodyti, kad jo mašina stovėjo stovėjimo aikštelėje, o ne gatvėje. Ten yra Minties gatvė, mašina buvo ne pačioje Minties gatvėje, o išsukus iš jos yra stovima vieta. Ten yra dešiniakryptis eismas. Kiek matė, ant ženklinimo neužvažiavusi jo mašina. Ji stovi už pažymėto ženklo “Dviračių takas”. O kairėje pusėje yra pažymėta vieta invalidams statyti, ten nestovėjo. Dabar išgirdo, kad pastatęs mašiną ant šaligatvio, bet ten juk yra asfaltas, yra bordiūras. Nuo 2014-10-14 padarytas pakeitimas KET, kad abipusio eismo gatvėje ir susikirtime su dviračiu taku irgi negalima statyti. Tačiau ši gatvė nėra dvikryptė, jeigu dvikryptė, tai ją turi žymėti kelio ženklai. Jis nufotografavo, ir matyti, kad nėra jokių ženklų, taip pat skiriamųjų juostų. Jeigu jie traktuotų, kad ten yra dvikryptė eismo juosta, tai vyktų chaosas. Tada jis turėtų eismo pirmenybę, ir galioja dešinės rankos taisyklė. Įvažiavimai į kiemus nežymimi pirmumo ženklais, nes tai yra kiemas. Kadangi tai yra kiemas, ten yra stovėjimo aikštelė. Ten yra įvažiavimas į kiemą, ten galima statyti.
Teismo posėdyje liudytojas E. K. parodė, jog D. Z. asmeniškai nepažįsta, pirmą kartą mato. Eismo kontrolės funkcijų neprižiūri, buvo tarpas, kai dirbo savivaldybėje. Labai daug kartų teko fiksuoti, kai automobiliai stovi ne vietoje. 2015-02-17 fiksavo apie 30 automobilių, konkretaus atvejo nepamena. Minties g. 58, Vilniuje, pamena įvykį, šis automobilis ne kartą pažeidinėjo taisykles. Šiuo maršrutu važiavo į Vilniaus miesto savivaldybę, šioje vietoje dažnai stovi automobiliai, tas automobilis, jo manymu, toje vietoje stovėjo kokį penktą kartą. Mano, byloje esanti nuotrauka daryta jo. Pagal KET 150.6 p., kuris sako, kad 5 metrus nuo dviračių tako yra draudžiama stovėti, ir jis pažeidė KET 150.10 p., kuris trukdo eismui, t.y., užstoja matomumą. Vadovaujasi paskutinės redakcijos KET, praeitų metų spalio mėnesio kažkurios dienos. Yra dviračių takas, ir yra važiuojamoji kelio dalis. Važiuojamoji kelio dalis ten, kur leidžiama važiuoti automobiliams. Dviračių takas aiškiai pažymėtas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Skundžiamuose bylose faktinės aplinkybės yra užfiksuotos fotonuotraukomis (b.l. 18, 24). Šios vietos nuotraukas taip pat pateikė ir pareiškėjas (b.l. 6-10). Iš visų nuotraukų gerai matyti stovėjimo aikštelės, dviračio tako išsidėstymas bei kelių horizontalusis ženklinimas, kiti kelio ženklai. D. Z. teigia kad, institucijos, paskyrusios nuobaudą, pareigūnai privalėjo konstatuoti vienintelę situaciją, jog skundžiamuose nutarimuose nurodytu laiku ir vietoje pareiškėjo automobilis yra priparkuotas arčiau kaip 5 m eismo atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su dviračio taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą - ir arčiau kaip 5 m atstumu už dviračio tako. Tai reiškia, kad šiuo konkrečiu atveju institucijos, paskyrusios nuobaudą, pareigūnai privalėjo nustatyti faktą, kad pareiškėjo automobilis yra priparkuotas mažesniu nei 5 m atstumu nuo Minties gatvės Vilniuje važiuojamosios dalies susikirtimo su dviračiu taku. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.6 punkte gatvė nėra paminėta. Kelių eismo taisyklių 150.6 punktas nustato draudimą sustoti ir stovėti ant pėsčiųjų ar (ir) dviračio tako, dviračio juostos, taip pat arčiau kaip 5 m. atstumu prieš važiuojamosios dalies susikirtimą su pėsčiųjų ar (ir) dviračių taku, o keliuose, kuriuose yra po vieną kiekvienos krypties eismo juostą, ir arčiau kaip 5 m. atstumu už pėsčiųjų ar (ir) dviračio tako.
Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis nustato, kad kelias tai inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad eismo juosta tai kelių horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais pažymėta arba nepažymėta išilginė važiuojamosios kelio dalies juosta, kurios pločio pakanka automobiliams važiuoti viena eile. Teismas mano, kad bylos nuotraukose užfiksuotas inžinierinis statinys atitinka šias, įstatymų pateiktas, sąvokas. Šį teiginį taip pat patvirtina, abipus dviračio tako esantis, horizontalusis ženklinimas Nr. 1.12 , nurodantis vietą, kur vairuotojas prireikus privalo sustoti ir duoti kelią kertamu keliu važiuojančioms transporto priemonėms. Taigi iš nuotraukų matyti, kad pareiškėjo D. Z. automobilis NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pastatytas dvipusio eismo, dviejų juostų važiuojamosios kelio dalies vietoje todėl šioje vietoje taikytinas draudimas numatytas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 150.6 punkte.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš nuotraukų (b.l. 18, 24) aiškiai matyti, kad automobilis NISSAN ALMERA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitiems vairuotojams trukdo įžiūrėti prie važiuojamosios dalies susikirtimo su dviračių taku galimai atsiradusį dviratininką besiruošiantį kirsti važiuojamąją kelio dalį. Tai taip pat neatitinka Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 9 punkto reikalavimus.
Teismas pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo bylas išnagrinėjo organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas (Lietuvos Respublikos ATPK 222 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas D. Z. buvo informuotas apie administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo datas ir šiuose nagrinėjimuose dalyvavo bei pateikė savo paaiškinimus. Nagrinėjimo metu jo išsakyti paaiškinimai yra įvertinti ir pateikti nutarimuose administracinių teisės pažeidimų bylose. Iš nutarimų administracinių teisės pažeidimų bylose matyti, kad nenustačius D. Z. veiksmuose atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių yra paskirtos sankcijos vidurkį atitinkančios baudos.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, 2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl naikinti juos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,-
nutaria:
netenkinti D. Z. skundo.
2015 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nutarimus administracinėje byloje Nr. A11-5310/15(1.1.56-SM3) ir Nr. A11-5687/15(1.1.56-SM3) palikti nepakeistus.
Ši nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.