Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje R. K. prašė tenkinti skundą, remiantis jame nurodytais motyvais ir argumentais. Pareiškėjas naujų papildomų paaiškinimų nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas k onstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą pataisos įstaigoje dėl laiku ir tinkamai neįteiktos korespondencijos.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis). Pagal ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomas CK 6.271 straipsnio nuostatas, aplinkybė, kad civilinės atsakomybės subjektas yra viešasis asmuo – valstybė, nulemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Be to, sprendžiant dėl byloje nagrinėjamo reikalavimo pagrįstumo, vadovaujamasi suformuota praktiką, pagal kurią, pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014).

Pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Alytaus PN veiksmų, teigdamas, kad jam nebuvo pasirašant įteiktas pataisos įstaigoje 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautas Kauno apygardos administracinio teismo siųstas registruotas laiškas, dėl ko pareiškėjas praleido įstatyme numatytą terminą atskirajam skundui paduoti.

Nuteistųjų teisę susirašinėti reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 99 straipsnyje įtvirtintos nuostatos. Šiame straipsnyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama siųsti ir gauti neribotą kiekį laiškų (1 punktas); pataisos įstaigos administracija nuteistojo vardu gautus laiškus jam įteikia, taip pat nuteistųjų įteiktus laiškus išsiunčia adresatams ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo ar įteikimo dienos (3 punktas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta, kad pataisos įstaigoje nuteistųjų vardu gautus laiškus įteikia šiems nuteistiesiems pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu įgaliotas darbuotojas; nuteistajam atsiųstas vokas su laišku prieš jį įteikiant nuteistojo akivaizdoje atplėšiamas ir neskaitant patikrinamas, ar jame nėra kitų objektų (93 punktas); perkėlus nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą ar tardymo izoliatorių, jo vardu gauti laiškai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo laiško gavimo pataisos įstaigoje dienos šios įstaigos sąskaita persiunčiami įstaigai, į kurią nuteistasis perkeltas (94 punktas).

Byloje pateiktos Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenimis, Alytaus PN 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš Kauno apygardos administracinio teismo buvo gautas laiškas, skirtas nuteistajam R. K. (b. l. 32). Duomenys apie R. K. perkėlimus patvirtina, kad pareiškėjas į Laisvės atėmimo vietų ligoninę buvo perkeltas 2017 m. rugpjūčio 16 d., joje išbuvo iki 2017 m. rugpjūčio 23 d. (b. l. 27).

Teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. Alytaus PN gautas Kauno apygardos administracinio teismo laiškas buvo siųstas kaip registruota pašto siunta. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į R. K. pateiktą voką ir Kauno apygardos administracinio teismo siųstus dokumentus (b. l. 57-60). Ant voko esančios žymos patvirtina, kad teismas R. K. skirtą korespondenciją administracinėje byloje Nr. I-2679-505/2017 išsiuntė 2017 m. rugpjūčio 11 d.; ji Alytuje esančioje pašto įstaigoje ir pataisos įstaigoje buvo gauta 2017 m. rugpjūčio 14 d.; Kauno apygardos administracinis teismas pareiškėjui nurodytame voke lydraščiu siuntė 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties kopiją; Kauno apygardos administracinis teismas procesinį dokumentą išsiuntė ne registruota, o paprasta pašto siunta.

Alytaus PN atsiliepime nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 14 d. iš Kauno apygardos administracinio teismo gautas R. K. skirtas laiškas buvo išsiųstas kaip neregistruota pašto siunta, todėl jis buvo perduotas būrio viršininkui E. K., kuris laišką pareiškėjui įteikė iki jo išvykimo į Laisvės atėmimo vietų ligoninę. Be to, atsakovės atstovas paaiškino, kad kaip registruotos pašto siuntos siųsti laiškai nuteistiesiems yra įteikiami pasirašant, o neregistruoti laiškai atiduodami nuteistiesiems asmeniškai, kadangi teisės aktai nereikalauja, kad jie būtų įteikiami pasirašant. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėją perkėlus į kitą pataisos įstaigą, iš Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 14 d. gautas laiškas į šią įstaigą siunčiamas nebuvo, kadangi jis buvo įteiktas pareiškėjui (b. l. 23).

Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytais Alytaus PN paaiškinimais. Tokia išvada daroma, atsižvelgus į duomenis apie registruotos korespondencijos įteikimą Alytaus PN bausmę atliekantiems asmenims (b. l.70-77). Šie duomenys leidžia spręsti, kad 2017 m. liepos 11 - 16 dienomis pareiškėjui skirtos korespondencijos, siųstos kaip registruota pašto siunta, nebuvo gauta. Teismas vertina, kad nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl valstybės atstovo pateiktų duomenų apie pareiškėjo susirašinėjimą teisingumą ir išsamumą. Įvertinus bylos duomenis, daroma išvada, kad Alytaus PN nustatyta tvarka registruoja R. K. adresuotą korespondenciją, jo teikiamus skundus ir prašymus bei laiškus valstybinės ir tarptautinėms institucijoms (b. l. 29-38).

Remiantis tuo, kas nurodyta, sprendžiama, kad byloje nustatyti įrodymai leidžia daryti išvadą, jog Alytaus PN tinkamai įvykdė Bausmių vykdymo kodekso 99 straipsnio 3 punkto bei Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 93 punkto reikalavimus ir pareiškėjo teisės į susirašinėjimą nepažeidė.

Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-2679-505/2017 pareiškėjui 2017 m. rugpjūčio 11 d. lydraščiu išsiuntė 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, kopiją (b. l. 58-60). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos administraciniame teisme 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas, į kurį teismas atsakė 2017 m. rugpjūčio 31 d. raštu „Dėl prašymo“. Šiame rašte pareiškėjui buvo pateikta informacija, kad jo 2017 m. rugpjūčio 3 d. gautą skundą teismas 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi atsisakė priimti nagrinėti, nustatęs, jog ginčas nenagrinėtinas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, o pats skundas su priedais 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo grąžintas pareiškėjui. Nuteistojo susirašinėjimo apskaitos kortelės duomenys leidžia teigti, kad nurodyti dokumentai pareiškėjui buvo įteikti 2017 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 32).

Teismas sprendžia, kad pareiškėjas, jo teigimu, pavėluotai gavęs skundžiamą teismo nutartį, įgyvendindamas procesines teises, turėjo galimybę pasinaudoti praleisto termino atnaujinimą reglamentuojančiomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normomis ir Kauno apygardos administraciniam teismui paduoti atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties ir motyvuotą bei nustatytais įrodymais pagrįstą prašymą atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui paduoti. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo.

Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-2679-505/2017 priimta 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartis patvirtina, kad 2017 m. rugpjūčio 3 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas, kuriame buvo keliamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą dėl netinkamai suteiktų medicinos paslaugų. Teismas išaiškino pareiškėjui, kad žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiai yra civiliniai, todėl toks ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Atsisakęs priimti nagrinėti R. K. skundą, teismas išaiškino jo teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje numatyta išankstine ginčo nagrinėjimo tvarka ir po to kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą - Kauno apygardos teismą ( b. l. 59-60). Ši teisė pareiškėjui dar kartą buvo išaiškinta ir Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. rašte „Dėl prašymo“.

Teismas sprendžia, kad pareiškėjui buvo pateikta aiški, suprantama ir Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas atitinkanti informacija apie jo galimai pažeistos paciento teisės gynybą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi dėl galimai pažeistų paciento teisių gynybos teismine tvarka.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje bylos Nr. I-4103-402/2018 pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsisakė priimti, kadangi nustatė, jog pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą sieja su netinkamai suteiktomis (nesuteiktomis) sveikatos priežiūros paslaugomis. Pareiškėjui buvo išaiškinta, kad ginčai, susiję su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo, nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme. Be to, išsamiai buvo išaiškintos Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 ir 24 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios ginčų dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo nagrinėjimą.

Pareiškėjas ieškiniu dėl žalos atlyginimo kreipėsi ir į Alytaus apylinkės teismą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai 2018 m. liepos 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-6110-979/2018 R. K. ieškinį atsisakė priimti, kadangi nustatė, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi, nepasinaudojęs Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, aukščiau nurodytos nutartys nustatyta tvarka nebuvo apskųstos ir įsiteisėjo.

Apibendrinus tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad aplinkybė, jog pareiškėjas neapskundė Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarties, neužkirto kelio pareiškėjui imtis aktyvių veiksmų ir ginti galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus pacientų teisių srityje. Tai, ar pasirinktas elgesio modelis buvo efektyvus, teismo vertinimu, priklausė nuo pareiškėjo apsisprendimo, kaip bus pasinaudota Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio nuostatomis.

Minėta, kad valstybės viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis), o nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Nenustačius Alytaus PN, kaip viešojo administravimo subjekto, neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Dėl šios priežasties nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo R. K. skundą Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.