Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys A. S. S., R. Č. S., antstolė V. D.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi su skundu dėl antstolės V. D. veiksmų, jame prašė panaikinti antstolės 2016-05-17 patvarkymą Nr. S-160003562; pripažinti, kad vykdomieji dokumentai vykdomosiose bylose Nr. 0004/16/00439 ir 0004/16/00400 priimti vykdyti neteisėtai; įpareigoti antstolę vykdomąsias bylas nutraukti ir grąžinti nuskaitytus 1366,07 Eur bei atlyginti 0,82 Eur banko komisinių mokesčių, taip pat priteisti iš antstolės visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-31 sprendimą civilėje byloje Nr. e2-1554-792/2015 iš pareiškėjos buvo priteistos kompensacijos: R. Č. S. – 922,82 Eur, A. S. S. – 709,00 Eur, N. Š. – 315,23 Eur bei iš R. Č. S. ir A. S. S.solidariai pareiškėjai priteista 1475,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėja 2015-10-02 pranešimu pranešė išieškotojams, jog įskaito R. S. ir A. S. S. solidarią skolą į pareiškėjos skolą ir A. S. S. lieka skolinga 156,32 Eur. Pareiškėja taip pat nurodė, kad sustabdo prievolę sumokėti A. S. S. 156,32 Eur, iki kol jis nepradės vykdyti savo prievolės atlyginti žalą nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1510-769/2015, kadangi teismo sprendimas šioje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1510-769/2015, pareiškėja pranešė A. S. S., jog ji įskaitė savo prievolę sumokėti A. S. S. 156,32 Eur, mažindama jo prievoles pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą civilinėje byloje 2-1510-769/2015. Dėl šių priežasčių pareiškėja tvirtina, kad patvarkymų priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti priėmimo metu ji nebuvo skolinga nei vienam iš išieškotojų, todėl vykdomieji raštai buvo priimti neteisėtai.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-11 nutartimi skundą atmetė.Teismas nurodė, jog pareiškėja nepateikė antstolei vykdomojo dokumento dėl piniginių reikalavimų išieškotojams. Pareiškėjos atliktas įskaitymas, prasidėjus vykdymo procesui, pareiškėjai neturint galiojančio, vykdytino priešpriešinio reikalavimo iš išieškotojų neatitinka Lietuvos Respublikos CPK 687 straipsnyje įtvirtintų sąlygų. Klausimus dėl įskaitymo vykdymo procese reglamentuoja būtent Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, o pagal proceso normas teisė įskaityti priešpriešinius reikalavimus vykdymo proceso metu numatyta tik antstoliui.Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-11 nutartį ir skundą tenkinti.Pareiškėja nurodo, jog antstolė teigia, kad pareiškėja net neįrodinėjo, jog jos atlikti įskaitymai atitiko keliamus reikalavimus, o išieškotojai jai nurodė, kad nebuvo apie tai informuoti. Tai neatitinka tikrovės, nes prašyme nutraukti vykdomąsias bylas buvo aiškiai ir smulkiai išdėstyta, kad įskaitymai atlikti laikantis visų tam reikalavimų, o išieškotojų teiginiai, kad jie nebuvo informuoti apie įskaitymą, tik įrodo jų nesąžiningumą, nes rašytiniai įrodymai rodo priešingai.Nagrinėjamu atveju įskaitymui atlikti buvo visos sąlygos. Teismas iš esmės atmetė skundą dėl to, jog įskaitymą vykdymo procese gali daryti tik antstolis. Šiuo atveju pareiškėja įskaitymą atliko remdamasi Civilinio kodekso nuostatomis dar iki vykdymo proceso pradžios, t. y. dar iki priverstinio sprendimo vykdymo proceso pradžios. Teismas turėjo įvertinti atlikto įskaitymo teisėtumą, tačiau to nepadarė.Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolė prašo skundą atmesti. Nurodo, jog pareiškėjos kreipimosi į antstolę momentu, nebuvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas dėl jos reikalavimų skolininkams, todėl antstolė neturėjo pagrindo taikyti CPK 687 straipsnį. Dėl vykdymo proceso dalyvių yra priimti ir įsiteisėję teismo sprendimai, tačiau išieškotojai vykdomuosius dokumentus pateikė vykdyti antstolei, o pareiškėja vykdomųjų dokumentų įstatymų nustatyta tvarka neišsiėmė ir antstolei nepateikė. Išieškotojai R. Č. S. ir A. S. S. teigė, jog apie įskaitymą nieko nežinojo, todėl laikytina, kad tarpusavio reikalavimų įskaitymas neįvyko, o antstolė teisėtai priėmė vykdomuosius raštus.Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuoti asmenys R. Č. S. ir A. S. S. prašo skundą atmesti. Nurodo, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas teisingai pažymėjo, kad antstolė tarpusavio skolas galėtų įskaityti tik tuo atveju, jeigu pareiškėja turėtų vykdomąjį raštą arba išieškotojai sutiktų su atliktu įskaitymu. Pareiškėja nepateikė patikimų įrodymų, kad išieškotojai gavo pranešimus apie įskaitymą ir kad išieškotojai su įskaitymu sutiko.

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Iš vykdomųjų bylų medžiagų nustatyta, kad antstolė V. D. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0004/16/00400, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 vykdomąjį raštą Nr. e2-1554-792/2015 dėl 922,82 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojui R.Č. S. ir vykdomąją bylą Nr. 0004/16/00439, pradėtą pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-03-17 vykdomąjį raštą Nr. e2-1554-792/2015 dėl 709,00 Eur kompensacijos išieškojimo iš skolininkės A. M. išieškotojui A. S. . Pareiškėja teigia, jog 2015-10-02 pranešimu pranešė išieškotojams, kad įskaito R. S. ir A. S. S. solidarią skolą į pareiškėjos skolą ir A. S. S. lieka skolinga 156,32 Eur. Pareiškėja taip pat nurodė, kad sustabdo prievolę sumokėti A. S. S. 156,32 Eur, iki kol jis nepradės vykdyti savo prievolės atlyginti žalą nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1510-769/2015, kadangi teismo sprendimas šioje byloje dar nėra įsiteisėjęs. Įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1510-769/2015, pareiškėja pranešė A. S. S., jog ji įskaitė savo prievolę sumokėti A. S. S. 156,32 Eur, mažindama jo prievoles pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-10-15 sprendimą civilinėje byloje 2-1510-769/2015. Taigi pareiškėja tvirtina, kad patvarkymų priimti vykdomuosius dokumentus vykdyti priėmimo metu ji nebuvo skolinga nei vienam iš išieškotojų, todėl vykdomieji raštai buvo priimti neteisėtai.Atskirajame skunde keliamas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo teisėtumo klausimas.Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai yra pateikti vykdyti vykdomieji dokumentai dėl skolininko ir išieškotojo priešpriešinių pinigų sumų, esančių toje pačioje išieškojimo eilėje, išieškojimo, antstolis savo patvarkymu atlieka šių sumų tarpusavio įskaitymą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši procesinė norma skirta antstolio veiksmams reguliuoti ir antstolio turi būti taikoma tais atvejais, kai abiejų subjektų, turinčių priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, reikalavimams įvykdyti yra pradėti vykdymo procesai. Sumos proceso įstatymo prasme tampa išieškotinomis, kai antstolis, kreditoriui pateikus vykdomąjį dokumentą, priima jį vykdyti ir taip pradeda vykdymo procesą. Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog antstolio atliekamas išieškotinų sumų įskaitymas, kaip jis apibrėžtas Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalyje, nėra įskaitymas materialinės teisės normų prasme (Civilinio kodekso 6.130 - 6.131 straipsniai).Pareiškėjos kreipimosi į antstolį momentu nebuvo pradėtas vykdymo procesas jos reikalavimui išieškotojams priverstine tvarka įvykdyti. Vadinasi, šiuo atveju nėra pagrindo remtis Civilinio proceso kodekso 687 straipsnio 1 dalimi, nes nėra šios procesinės normos taikymo sąlygų. Civilinio kodekso 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Pareiškėją ir suinteresuotus asmenis sieja abipusės teisės ir pareigos, jų reikalavimai yra priešpriešiniai ir vienarūšiai, abu reikalavimai galioja, yra apibrėžti ir vykdytini. Paskutiniais dviem aspektais pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų reikalavimai yra lygiaverčiai – abu reikalavimai yra patvirtinti teismų procesiniais sprendimais. Tokių reikalavimų įskaitymas nėra draudžiamas įstatymu (Civilinio kodekso 6.134 straipsnis). Taigi pirminės sąlygos įskaitymui atlikti materialinės teisės prasme šiuo atveju egzistavo.Kita vertus, reikalavimai yra patvirtinti teismų procesiniais sprendimais, o tai reiškia, jog jie turi būti vykdomi sprendimais nustatyta tvarka (natūra, sumokant pinigus reikalavimo turėtojui). Teismo sprendimo vykdymo tvarka gali būti pakeista tik įstatymo nustatyta tvarka (Civilinio proceso kodekso 284 straipsnis). Reikalavimas, patvirtintas teismo sprendimu, vykdymo procese gali būti įvykdytas ir kitaip, negu numato teismo sprendimas. Bet tokiam įvykdymui, nesutampančiam su teismo sprendimu nustatyta vykdymo tvarka, yra būtinas abiejų šalių susitarimas arba teismo sprendimas, pakeičiantis vykdymo tvarką. Šalys, turinčios vienarūšius priešpriešinius reikalavimus, patvirtintus teismų procesiniais sprendimais, gali susitarti, jog įskaitys tarpusavio reikalavimus ir taip įvykdys teismų sprendimus. Tokie susitarimai nėra draudžiami. Bet vienos šalies valia ir pareiškimas apie priešpriešinių vienarūšių reikalavimų, patvirtintų teismų procesiniais sprendimais, įskaitymą nėra pagrindas tokiems reikalavimams įskaityti ir kartu teismų procesinių sprendimų vykdymo tvarkoms (pagal faktą) pakeisti, nes taip skolininko valia pakeičiamas jam teismo nustatytos pareigos vykdymas, išieškotojui reikalaujant teismo sprendimo įvykdymo teismo nustatytu būdu – sumokant pinigus.Šiuo atveju pareiškėja vienašališkai pareiškė, jog įskaito priešpriešinius vienarūšius reikalavimus, patvirtintus teismų procesiniais sprendimais. Išieškotojai nesutiko su atliktu įskaitymo faktu. Jie teigia, jog apie atliktą įskaitymą nieko nežinojo ir su juo nesutiko. Taigi konstatuotina, jog vykdymo proceso metu šalių reikalavimai negalėjo būti ir nėra įskaityti, nes nebuvo įgyvendintos visos sąlygos, būtinos tokiam įskaitymui atlikti. Vadinasi, apeliantės reikalavimas nebuvo įvykdytas jos nurodomu būdu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo, nes pareiškėjos atliktas įskaitymas neatitinka visų jo teisėtumui būtinų sąlygų. Taigi pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ir. Č. S. pateikė įrodymus, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą jis sumokėjo 200 Eur (b. l. 73). Kadangi pareiškėjos atskirasis skundas atmestinas, o bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus dydžio, iš pareiškėjos R. Č. S. priteistinos nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Suinteresuotam asmeniui R. Č. S. iš pareiškėjos A. M. priteisti 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.