- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-18
- Bylos Nr.
- 1S-528-966/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- M. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. P. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 7, 8 punktus subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausme. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2006 m. gegužės 19 d., laisvės atėmimo bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 18 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimu nutarta taikyti nuteistajam M. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Nutarime pažymėta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, nuteistasis daro pažangą riziką mažindamas, pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius, šiuo metu elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Šios aplinkybės, Komisijos nuomone, sudaro pagrindą manyti, kad M. P. laikysis įstatymų ir nenusikals.
3. Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad M. P. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo, bausmės atlikimo metu šešis kartus pažeidė nustatytą tvarką, penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinį kartą 2018 m. spalio 23 d., galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2019 m. sausio 23 d. Nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau nuo 2018 m. birželio 8 d. atlikto vertinimo rizika padidėjo vienu balu, o tai leidžia abejoti pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistajam nustatytas vienas kriminogeninis veiksnys. Įvertinus šias aplinkybes konstatuota, kad nuteistasis M. P. nedaro pažangos mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis M. P. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 10 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2019 m. gegužės 6 d. nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakymą taikyti lygtinį paleidimą grindė padaryto nusikaltimo sunkumu, jo pobūdžiu, nors šių aplinkybių vertinimo BVK nenumato. Šios aplinkybės jau būna įvertintos pataisos namų kompetentingų specialistų atliekant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą. Be to, šios aplinkybės jau yra įvertintos nuosprendžiu paskiriant bausmę.
4.2. Skunde pažymima, kad nuteistasis yra atlikęs BVK numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl teismui teigiant, kad neatlikta bausmės dalis yra didelė, akivaizdžiai pažeidžiamos įstatyme įtvirtintos nuostatos. Remiantis teismų praktika, neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą. Pasak nuteistojo, revizuoti bausmės tikslus, pakartotinai šį klausimą kelti po nuosprendžio įsiteisėjimo, nėra galima. Šiuo atveju teismo nutartis prieštarauja ne tik Lietuvos Respublikos įstatymams, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai, iškreipia įstatymų leidėjo išreikštą valią.
4.3. Nuteistasis skunde teigia, kad teismas, vadovaudamasis bausmės trukme ir apkaltinamojo nuosprendžio aplinkybių dėstymu, visai nevertino aplinkybių, susijusių su nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti. Teismo motyvas netaikyti lygtinio paleidimo dėl tos priežasties, kad nuteistasis bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, kur sąlygos yra artimos lygtinio paleidimo sąlygoms, pažeidžia įstatymuose įtvirtintas nuostatas. Teismas iš viso nenurodė jokių svarių aplinkybių, dėl kurių nuteistojo asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei. Nutarties motyvai formalūs ir deklaratyvūs.
4.4. Nuteistojo įsitikinimu, jo elgesys bausmės atlikimo metu pasižymi tokiomis savybėmis, kurios leidžia jį vertinti kaip besitaisantį asmenį. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Komisija nutarime nurodė, kad žema nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant sudaro pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, tačiau teismas dėl neaiškių priežasčių padarė priešingą išvadą.
4.5. Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad anksčiau yra neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, skatintas 25 kartus. 2017 m. vasario 14 d. buvo perkeltas į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją tęsti bausmės atlikimą. Pats asmeniškai pareiškė norą dirbti ir nepertraukiamai dirba. Pasitaisiusį elgesį patvirtina ne tik vidinės nuostatos, bet ir elgesys bausmės atlikimo metu, teigiama nuostata darbo atžvilgiu, pastovus ir aktyvus dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, nuolatinis užimtumas, siekis gyventi dorai ir nebenusikalsti. Nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais. Jo nusikalstamo elgesio rizika yra 26 balai iš 168 galimų. Teismas visas šias aplinkybes vertino neobjektyviai, išskirtinį dėmesį suteikdamas nebegaliojančioms drausminėms nuobaudoms.
4.6. Skunde pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas nuteistajam, kuris atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias sąlygas, neprieštarauja progresyviam bausmės atlikimo principui, bausmės esmei ir teisingumo principui. Šiuo atveju teismas formaliai įvertino Komisijos išvadas, neįsigilino į jų pagrįstumą, nevertino aplinkybių, kurios turi esminės reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
6. Lygtinio paleidimo institutas įtvirtintas BVK 157 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su pateikta medžiaga, įvertinęs nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvada, jog taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. P. nėra pagrindo, yra teisinga. Nagrinėjamu atveju iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, bet būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą – tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 straipsnio 1 dalis).
8. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką visų pirma atkreipiamas dėmesys į šios rizikos vertinimo rezultatus. Nuteistojo M. P. nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką šiuo metu yra 26 balai ir priskiriama žemai rizikos grupei. Tačiau ši pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo, atlikto 2018 m. birželio 8 d., padidėjo, nors prieš tai 2017 m. rugpjūčio 8 d. buvo fiksuotas mažėjimas nuo 31 balo iki 28 balų ir tai rodo, kad nuteistasis mažinti nusikalstamo elgesio riziką nuosekliai nesistengia.
9. Nenuoseklumas stebimas ir nuteistojo elgesyje viso bausmės atlikimo metu. Pažyma apie nuobaudas ir paskatinimus patvirtina skundžiamoje nutartyje padarytą išvadą, kad akivaizdžiai teigiamu elgesiu nuteistasis bausmės atlikimo metu nepasižymėjo. M. P. penkis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, tame tarpe ir griežtomis (uždarytas į baudos izoliatorių), vieną kartą nuobauda neskirta apsiribojant svarstymu drausminėje komisijoje. Paskutinė nuobauda paskirta 2018 m. spalio 23 d. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2006 m. gegužės 19 d., pirmas pažeidimas užfiksuotas 2012 m. birželio 21 d., t. y. praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo bausmės atlikimo pradžios ir nuteistajam jau neabejotinai žinant pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir taikomo režimo reikalavimus. Nors šiuo metu galiojančių nuobaudų M. P. neturi, pats baustumų faktas asmenį charakterizuoja neigiamai, atskleidžia nuteistojo polinkį nepaklusti nustatytiems reikalavimams ir taisyklėms. Lygtinio paleidimo taikymas neišvengimai yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleistam asmeniui, todėl elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus probacijos sėkmingumo vertinimo faktorius, į kurį privalu atsižvelgti. Paminėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo nuteistojo elgesį vertinti kaip nepriekaištingą. Nuteistasis bausmės atlikimo metu skatintas 24 kartus, ši aplinkybė yra nuteistąjį teigiamai charakterizuojanti, tačiau tinkamai elgtis bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Pataisos namuose nustatytų režimo reikalavimų ir taisyklių nesilaikymas, kai nuteistajam neabejotinai žinomi reikalavimai asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę, patvirtina, kad nuteistasis nevykdė vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų – bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, o nuobaudų ir paskatinimų taikymo (skyrimo) laikas rodo, kad teigiami pokyčiai stebimi tik pakankamai neseniai – nuo 2019 m. sausio 23 d. (nuteistajam buvo panaikinta paskutinė nuobauda, o nauji nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų nesilaikymo atvejai nebefiksuoti), nors laisvės atėmimo bausmę, kaip minėta, M. P. atlieka nuo 2006 m. gegužės 19 d. Informacija apie nuteistojo bausmės atlikimo vietoje nustatyto režimo laikymąsi/nesilaikymą leidžia spręsti, ar jis turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ar sugeba paklusti privalomoms taisyklėms, taigi ši informacija yra svarbi ir vertinant nuteistojo galimybę lygtinio paleidimo atveju laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, t. y. probacijos sąlygų. Priešingai, negu skunde teigia M. P., su jo elgesiu viso bausmės atlikimo mestu susijusias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino teisingai.
10. Teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas, vertindamas lygtinio paleidimo taikymo galimybę, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į nusikaltimų, už kuriuos M. P. atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdį ir pavojingumą, ir su tuo susijusias aplinkybes lygtinio paleidimo taikymo aspektu įvertino tinkamai. Nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas, kaip ir neatlikta bausmės dalis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada yra būtina gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, kaip matyti iš žemesnės instancijos teismo argumentų, kuriais remiantis buvo atsisakyta tvirtinti Komisijos nutarimą, tiek nusikalstamų veikų sunkumas, tiek neatlikta bausmės dalis nebuvo esminiai tokio apylinkės teismo sprendimo priėmimo motyvai, šios aplinkybės buvo įvertintos kitų aplinkybių kontekste, kas nei BVK normoms, nei formuojamai teismų praktikai neprieštarauja.
11. Esant aukščiau paminėtų aplinkybių visumai, nuteistojo M. P. skunde ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis anksčiau neteistas, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, kaip minėta – yra skatintas, dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko ryšius sus artimaisiais, 2017 m. vasario 14 d. perkeltas tęsti bausmės atlikimą į atvirąja koloniją, šiuo metu kaltę dėl padarytų nusikaltimų prisiima, kurios neabejotinai vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą nėra pakankamos žemesnės instancijos teismo nutarties naikinimui bei sprendimo patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos priėmimui. Šios aplinkybės nėra naujos, jos egzistavo ir anksčiau, tačiau nepaisant jų buvimo nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio svarstymo vis tik padidėjo.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiama nutartis priimta įvertinus aktualią M. P. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinti, jog apylinkės teismas Komisijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą patikrino netinkamai, pagrindo nėra. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartis paliekama galioti, kaip teisėta ir pagrįsta, o nuteistojo M. P. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. P. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 10 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.