Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėja Edita Jusevičienė Baudžiamoji byla 1A – 756 – 350 / 2014

2014 m. spalio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio, teisėjų Artūro Ridiko ir Bronės Vidzėnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 28 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu ir nuteistas :

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 309 straipsnio 2 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda; pagal BK 153 straipsnį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiai ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. pagal BK 155 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiai ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos jas apimant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtą laisvės apribojimo bausmę įskaitytos 2 paros A. J. išbūtos laikinajame sulaikyme ir laikoma nuteistąjį atlikusiu keturias laisvės apribojimo dienas.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. P. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista A. P. solidariai iš A. J. ir A. D. 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bei priteista iš A. J. 240 Lt valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. D., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. J. ir A. D. nuteisti už tai, kad 2013 m. lapkričio 1 d., apie 23 val. 30 min., Biržų m., (duomenys neskelbtini), J. B. bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, veikdami bendrininkų grupėje bendrais veiksmais kartu su asmeniu, kuris dėl amžiaus nėra nusikalstamos veikos subjektas, pasinaudodami bejėgiška A. P. būkle dėl girtumo jam miegant, skustuvu nuskusdami A. P. kairįjį antakį ir nukirpdami kairės akies blakstienas, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam A. P. nežymų sveikatos sutrikdymą, kišdami jam į burną kojinę, įžeidžiančiai išpiešdami markeriu veidą, panaudodami psichinę prievartą mažamečio E. K., gim. 2006-03-05, atžvilgiu ir liepdami jam nusimauti kelnes ir kišti apnuogintą savo lytinį organą į miegančio A. P. pražiodintą burną ir tokius reikalaujamus veiksmus E. K. atliekant, mobiliojo ryšio telefonu BlackBerry nufilmavus šiuos neteisėtus veiksmus, pagamino, įgijo, laikė, o asmeniui, kuris nėra šių nusikaltimų subjektas, rodant padarytą įrašą kitiems asmenims, demonstravo pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas, sekančią dieną A. P. nepastebėjus su juo atliktų veiksmų ir išėjus į viešąją erdvę, tokiais veiksmais A. P. viešai užgauliai pažemino, taip pat atliko mažamečio asmens tvirkinimo veiksmus ir pagamino, įgijo, laikė pornografinio turinio dalyką, kuriame vaizduojamas vaikas.

Kaltės padarius veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje neneigia, tačiau mano, kad jam už šią veiką galėtų būti skirta bauda, nes yra dirbantis, galėtų ją sumokėti.

Be to, mano, kad teismo A. P. priteista 8000 Lt neturtinė žala yra per didelė. Teismas nevertino nukentėjusiojo elgesio, nes jis pats nekviestas atėjo pas nepilnametę mergaitę būdamas neblaivus, visiškai nesiorientavo aplinkoje, leido su juo daryti viską, ką tik sugalvojo ši mergaitė, todėl neturtinės žalos dydis turėtų būti žymiai mažintinas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Apeliaciniame skunde nuteistasis neneigia padaręs veiką, numatytą BK 155 straipsnio 1 dalyje, tačiau teigia, kad nesutinka su įrodymų, sudariusių pagrindą jį nuteisti pagal BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalį – dėl mažamečio asmens tvirkinimo ir pornografinio turinio dalykų, kuriuose vaizduojamas vaikas, pagaminimo, įgijimo ir laikymo, nes jis jokių veiksmų susijusių su mažamečio asmens tvirkinimu ar pornografinio turinio dalykų pagaminimu, įgijimu ar laikymu neatliko, nes tuo metu buvo išėjęs į kitą kambarį ir kalbėjo telefonu ir byloje nėra jokių jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtinančių patikimų įrodymų.

Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (išimtinė teisė). Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos, tačiau teismas baigiamajame akte turi išdėstyti savo įrodymų vertinimo motyvus. Teisėjų vidinis įsitikimas vertinant įrodymus turi turėti objektyvų pagrindą – remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu, įrodymai turi būti vertinami išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys. Tai sudaro prielaidas konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį, baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas sprendimą šioje byloje pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tinkamai vadovavosi BPK 20 str. 5 d. įtvirtintomis nuostatomis, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, pašalino byloje esančius prieštaravimus ir priėmė pagrįstą sprendimą. Byloje esančius įrodymus teismas tyrė ir juos įvertino tinkamai, gretindamas su kitais įrodymais ir tokiu būdu padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas dėl A. J. kaltės. Apylinkės teismas priimdamas A. J. apkaltinamąjį nuosprendį, apklausė proceso dalyvius - kaltinamuosius, nukentėjusįjį, liudytojus, tyrė rašytinius įrodymus ir, įvertinęs jų visetą, priėmė jais pagrįstą, todėl teisingą sprendimą. Vien tai, kad šiuo atveju apeliantui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Nesutikti su teismo išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra teisinio pagrindo, nes nuteistojo kaltė padarius jam inkriminuotas veikas įrodyta bylos duomenų visuma, t. y. iš dalies ir paties A. J. viso proceso metu duotais parodymais, nuteistojo A. D. ir nukentėjusiojo A. P. teisminio nagrinėjimo metu, bei nukentėjusiojo E. K. ir liudytojos A. K. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, specialistų ir ekspertų aktų išvadomis, apelianto A. J. telefono abonento išklotinės duomenimis.

Nors apeliantas viso proceso metu neneigė, kad įvykio metu buvęs bute adresu (duomenys neskelbtini), tačiau teigė, kad tuo metu, kai su mažamečiu E. K. buvo atliekami tvirkinamieji veiksmai, kurie buvo filmuojami A. K. mobiliuoju telefonu, buvo išėjęs į kitą kambarį ir kalbėjo telefonu. Tačiau tokių jo parodymų byloje surinkti ir teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai nepatvirtina, jo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Nors iš mažamečio nukentėjusiojo E. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad pastarasis nurodė, jog tuo metu, kai jis liepiamas sesės A. K. kišo lytinį organą A. P. į burną A. J. ir A. D. buvo kitame kambaryje, o A. K. jiems filmuotą medžiagą parodytą parodė vėliau ( 1 t. b.l. 87), tačiau tokių jo parodymų laikyti patikimais ir A. J. kaltę paneigiančiais duomenimis nėra pagrindo, kadangi iš byloje esančio vaizdo įrašo ir jo apžiūros protokolo duomenų (1 t. b.l. 13-15) matyti, kad aptariamo vaizdo filmavimo metu mažametis E. K. kaltinime nurodytus veiksmus atliko ne savo noru, o verčiamas ir padedamas būtent A. K., kuri filmuojamo veiksmo metu E. K. laikė apglėbusi abejomis rankomis iš už nugaros, todėl laikyti rankose telefono ir juo filmuoti su A. P. ir E. K. atliekamų veiksmų ji negalėjo.

Taip pat iš šių mažamečio E. K. parodymų matyti, kad jo užfiksuoti parodymai galimai buvo įtakoti kitų asmenų, nes jis parodė, kad prieš apklausą pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis bendravo su A. K., kuri jam sakė, ką reikia sakyti apklausos metu, nes jis pamiršęs, o A. J. už tai, kad jis pasakos tiesą, žadėjo duoti 10 litų ir saldainių ( 1 T. b.l. 87).

Apklausiama ikiteisminio tyrimo teisėjo liudytoja A. K. patvirtino, kad mintis liepti E. K. kišti lytinį organą A. P. į burną kilo jai ir, nors E. K. to daryti nenorėjo, ji jam numovusi kelnes stūmė link miegančio A. P., kol pastarasis atliko jos nurodomus veiksmus, o tuo metu visa tai jos telefonu filmavo pradžioje A. J., tačiau jam kažkas paskambino ir jis telefoną perdavė A. D. ( 1 t. b.l. 84).

Tuo tarpu nuteistasis A. D. apklausiamas apylinkės teisme patvirtino ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus apie tai, kad būnant pas A. K. bute pastaroji sugalvojo nuo girtumo užmigusiam A. P. nuskusti antakį, blakstienas, kišo kojinę A. P. į burną, mažamečiui E. K. liepė kišti apnuogintą lytinį organą A. P. į burną, bei kartu su A. J. išpaišė A. P. veidą juodu markeriu, o jis pasikeisdamas su A. J. A. K. paduotu mobiliojo ryšio telefonu visą tai nufilmavo.

Tokius A. D. parodymus ir aplinkybę, kad A. J. taip pat dalyvavo ir atliko atliekant kaltinime nurodytus veiksmus, patvirtina apelianto mobiliojo ryšio telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini) išklotinės, iš kurių matyti, kad paskutinis ryšio laikas įvykio dieną, t.y. 2013-11-01 yra 23.45.49 val. - abonentui Nr. (duomenys neskelbtini) iš apelianto telefono buvo siųsta žinutė (1 t. b.l. 26). Tuo tarpu iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad vaizdo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) , kuris 2013-11-26 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaip pornografinio pobūdžio ( 1 T. b.l. 18-19), pradžia 2013-11-01 23.50 val. ir trukmė 1.43 min. Šie duomenys patvirtina, kad minimas vaizdo įrašas pradėtas filmuoti praėjus penkioms minutėms po to, kai apeliantas buvo išsiuntęs SMS žinutę ir paneigia apelianto skunde pateiktą versiją, kad byloje esančio ir minimo vaizdo filmavimo metu jis buvo kitame kambaryje ir kalbėjo telefonu. Dėl to tokie apelianto teiginiai visiškai pagrįstai atmesti kaip neatitinkantys byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Nors iš bylos duomenų matyti, kad pagrindinė atliktų nusikalstamų veiksmų, inkriminuotų apeliantui, iniciatorė ir dalyvė buvo E. K., kurios atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas jai neturint amžiaus, nuo kurio kyla baudžiamoji atsakomybė, tačiau tiek apeliantas A. J., tiek nuteistasis A. D. tokiems jos nusikalstamiems veiksmams neprieštaravo, o savo aktyviais veiksmais prisidėjo prie jų atlikimo suvokdami, kad atliekami veiksmai yra draudžiami baudžiamojo įstatymo ir nagrinėjamoje situacijoje jie veikė tiesiogine tyčia. Dėl to apelianto teiginiai dėl tariamo jo nekaltumo padarius veikas, numatytas BK 153 straipsnį ir 309 straipsnio 2 dalyje prieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, ir priešingai nei nurodoma skunde, yra paneigti byloje esančių ir skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu. Jo kaltė padarius kaltinime inkriminuotas veikas yra visiškai įrodyta ir abejonių nekelia, išteisinti jį dėl šių veikų, kaip prašoma apeliaciniame skunde, nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam pagal BK 155 straipsnio 1 dalį paskira bausmės rūšimi, prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti bauda.

Šioje skundo dalyje kolegija konstatuoja, kad bausmės apeliantui parinktos tinkamai.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą, kaltės formą ir rūšį, kitas bylai svarbias aplinkybes.

Už BK 155 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką gali būti skiriama bauda, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 153 straipsnio sankcijoje numatytos bausmės yra laisvės apribojimas, areštas ir laisvės atėmimas iki penkerių metų.

Už BK 309 straipsnio 2 dalyje padarytą veiką gali būti skiriama bauda, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Skirdamas bausmes A. J., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apelianto padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. J. neteistas, baustas administracine tvarka, dirba, skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tris tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos nesunkių, o viena apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Teismas, įvertinęs paminėtas aplinkybes, bei BK 55 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, už BK 309 straipsnyje padarytą nusikalstamą veiką A. J. parinko švelniausią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, o už kitas nusikalstamas veikas, numatytas BK 155 straipsnio 1 dalyje, bei BK 153 straipsnyje paskyrė bausmes, nesusijusias su terminuotu laisvės atėmimu. Pažymėtina, kad BK 153 straipsnio sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis, kuri ir paskirta apeliantui, yra laisvės apribojimas, keisti šią bausmę kita bausme, nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas už BK 155 straipsnio 1 dalyje padarytą nusikalstamą veiką, A. J. paskyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kuri savo trukme žymiai mažesnė nei galimas įstatymu nustatytas šios bausmės vidurkis. Tokia bausmė nei savo rūšimi nei trukme, atsižvelgiant į apelianto padarytų veikų pobūdį, aplinkybes, į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš mažametį asmenį, taip pat į apelianto atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių santykį, negali būti laikoma per griežta ir keisti ją į švelnesnę bausmę – baudą, nėra pagrindo, nes atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, pačios švelniausios sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

Apeliantas nesutinka ir su nukentėjusiajam A. P. priteisto civilinio ieškinio dydžiu, mano, kad priteistos neturtinės žalos dydis turi būti žymiai mažesnis. Šis jo skunde išreikštas prašymas taip pat nepagrįstas, nes pirmosios instancijos teismas priteisdamas neturtinę žalą, atsižvelgė į bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, nustatė teisingą neturtinės žalos piniginę kompensaciją, tinkamai įvertino visas CK 6.250 str. numatytas aplinkybes

Kaip matyti teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. P. buvo pareiškęs 20 000 Lt civilinį ieškinį padarytos neturtinės žalos atlyginimui, kurią prašė priteisti iš kaltų asmenų. Nustatydamas A. P. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad jis dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo buvo pažemintas, patyrė dvasinį sukrėtimą, psichologinę traumą, išgyvenimus, pažeminimą, stresą ir nepatogumus. Atsižvelgė ir į tai, kad kaltinamųjų veika pasireiškė tyčia, jie abu dirbantys, be to yra jauno amžiaus. Tokiu būdu įvertinęs nukentėjusio ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nuostatomis, nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė A. P. naudai 8 000 Lt solidariai iš apelianto bei nuteistojo A. D..

Įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo solidariai iš nuteistųjų priteista 8 000 Lt dydžio suma neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, ji sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams neprieštarauja, atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, todėl dar labiau ją mažinti nėra pagrindo.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį apeliacinio skundų motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Nutarė:

Nuteistojo A. J. apeliacinį skundą atmesti.