Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-10-01 · Civilinė byla Nr. e2-18617-1107/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-10-01
Bylos Nr.
e2-18617-1107/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11380-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Lukauskaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Nateka“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-18617-1107/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11380-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.1; 2.6.10.5.1; 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2; 3.2.6.13 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Lukauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nateka“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 3459,89 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263,40 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Atsiliepimas

Atsakovei adresuoti teismo procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas per 14 dienų pateikti atsiliepimą į ieškinį) laikomi įteiktais, procesinius dokumentus palikus adresato buveinės vietoje būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalis) – 2020 m. rugsėjo 11 d. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė (CPK 142 straipsnis).

Šalies argumentai

Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Atsakovei be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir esant ieškovės prašymui, yra pagrindas priimti sprendimą už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant dalyvaujančių byloje asmenų apie sprendimo už akių priėmimo laiką ir vietą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje elektronine forma pateiktų rašytinių įrodymų – 2019 m. balandžio 23 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties; 2019 m. spalio 16 d. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties; išrašo iš Juridinių asmenų registro; ieškovės sąskaitos išrašų; 2019 m. gruodžio 4 d. pranešimo apie įvykį; 2019 m. birželio 28 d. užklausos; 2019 m. birželio 28 d. pranešimo apie įvykį; 2019 m. gruodžio 4 d. užklausos; 2020 m. sausio 13 d. ir 2020 m. balandžio 28 d. prentenzijų atsakovei; išrašo iš PVM sąskaitos faktūros už vertimus ir kitų dokumentų vertinimą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį ir neginčijant ieškinio reikalavimų, darytina išvada, jog pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2019 m. gegužės 23 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Daimler-Sprinter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo V. U. kaltės. Minėtos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, draudėjas atsakovė. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino transporto priemonės BMW 530D, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 11 606,74 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė apie eismo įvykį sužinojo 2019 m. birželio 28 d. ir gavusi informaciją išsiuntė atsakovei užklausą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo. Atsakovė į užklausą neatsakė, todėl ieškovė negalėjo laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negalėjo įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu bei, ar toks įvykis iš viso buvo. Atsižvelgiant į tai, dėl nesuteiktos informacijos, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ nuostatomis, dėl nepateiktos eismo įvykio deklaracijos per įstatyme numatytus terminus, turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų, šiuo atveju – 2 321,35 Eur.

Taip pat byloje nustatyta, kad 2019 m. spalio 19 d., Vokietijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VW Lupo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo A. G. kaltės. Ir šios transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB ,,Lietuvos draudimas“, draudėjas atsakovė. Transporto priemonės valdytojas A. G. eismo įvykio metu automobilį vairavo neturėdamas tesės vairuoti transporto priemonę. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu ieškovė atlygino transporto priemonės VW Bora, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo padarytą žalą, išmokėdama 1 138,54 Eur dydžio draudimo išmoką. Apie patį eismo įvykį ieškovė sužinojo neiš karto, o tik 2019 m. gruodžio 4 d. bei gavusi informaciją išsiuntė atsakovei užklausą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl informacijos apie eismo įvykį suteikimo. Atsakovė į užklausą neatsakė, todėl ieškovė negalėjo laiku tirti avarijos aplinkybių ir avarijos metu padaryto nuostolio dydžio, draudikas negalėjo įsitikinti ne tik nuostolio dydžiu, bet ir, ar visa žala padaryta būtent šio eismo įvykio metu bei, ar toks įvykis iš viso buvo. Atsižvelgiant į tai, dėl nesuteiktos informacijos, bylos administravimas užtruko, draudikas pats negalėjo nustatinėti žalos dydžio. Ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 795 patvirtintų ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ nuostatomis, dėl nepateiktos eismo įvykio deklaracijos per įstatyme numatytus terminus, turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų. Kadangi eismo įvykis padarytas asmens, kuris neturėjo teisės vairuoti transporto priemonę, o atsakovė apie eismo įvykį įstatyme numatytais terminai neinformavo ieškovės, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės visą jos patirtą žalą – 1 138,54 Eur.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 4 straipsnio 1 dalis). Pagal to paties Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktą įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 darbo dienas nuo eismo įvykio dienos raštu pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykio dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas ir pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui arba Biurui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko ar Biuro nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ar Biurui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis). Draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 795 ,,Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 60.3 punktą, apdraustosios transporto priemonės valdytojui nevykdant Įstatymo 12 straipsnyje numatytų pareigų ar jas netinkamai vykdant, atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo – iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos – jeigu nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per Įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių bei draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį.

Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas bei ieškovės pateiktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovė pareigos informuoti ieškovę apie eismo įvykį bei vėliau bendradarbiauti ir pateikti prašomą informaciją neįvykdė, todėl iš jos ieškovės naudai priteistina prašoma bendroje 3 459,89 Eur nuostolių suma.

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą mokomos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Atsakovas praleido terminą sumokėti ieškovei jos patirtas išlaidas už sukeltus eismo įvykius, todėl prašymas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos – 78,00 Eur žyminis mokestis ir 185,40 Eur išlaidos už dokumentų vertimą, iš viso 263,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,72 Eur) iš atsakovės valstybei nepriteistinos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakyme Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“ (CPK 88 straipsnis, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Nateka“, juridinio asmens kodas 304826400, 3 459,89 Eur (trijų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt devynių eurų 89 ct) žalos atlyginimą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 263,40 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt trijų eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Lukauskaitė