Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas M. J. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) direktoriaus 2017 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. P-188 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. J.“ (toliau – ir Įsakymas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jo atžvilgiu buvo neteisėtai atlikta neigiamos informacijos tikrinimo procedūra ir pats tarnybinio nusižengimo tyrimas, nes tikrinimas buvo išimtinai susijęs su pareiškėjo pradėtu ikiteisminiu tyrimu Nr. 01-7-00008-17, nors tiek neigiamos informacijos tikrinimas, tiek tarnybinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu skundžiami STT pareigūno procesiniai sprendimai, priimti atliekant ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudaryta reali galimybė pateikti paaiškinimą, nes jis neturėjo teisės atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis nusižengimo tyrimą atlikusiam A. P.. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog leidimą susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis ir jų apimtimi duoda tyrimą kontroliuojantis prokuroras, o šiuo atveju pareiškėjo prašymas nustatyti ikiteisminio tyrimo duomenų tikslias apimtis, kurias galima būtų atskleisti A. P., nebuvo patenkintas ir leidimas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis A. P., kuris nėra subjektas, turintis teisę ar galintis susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, nesuteiktas. Pareiškėjo teigimu, kadangi tyrimas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo buvo pradėtas išimtinai dėl jo priimto procesinio sprendimo inicijuoti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-7-00008-17, A. P. ir STT vadovybei buvo suprantama, jog pateikdamas reikalaujamą paaiškinimą, pareiškėjas neišvengiamai turės atskleisti jam žinomus ikiteisminio tyrimo duomenis, o toks reikalavimas atskleisti ikiteisminio tyrimo duomenis, neturint tam teisės aktų nustatyta tvarka gauto leidimo, vertintinas ne tik kaip neteisėta galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, bet ir kaip kurstymas padaryti nusikalstamą veiką.

3. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad faktiškai jam drausminė nuobauda buvo paskirta tik siekiant nubausti už tiesioginių vadovų neteisėtų nurodymų nepradėti ikiteisminio tyrimo, nors buvo surinkta pakankamai duomenų apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, nevykdymą. Atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kad ikiteisminis tyrimas turi būti pradėtas nedelsiant, o pareiškėjas yra baudžiamas už tokio tyrimo pradėjimo skubotumą. BPK 166 straipsnyje įtvirtinta, jog proceso veiksmai, būtini prieš priimant procesinį sprendimą, turi būti atlikti per kuo trumpesnius terminus, bet ne ilgiau kaip per dešimt dienų. Šiuo atveju pranešimas apie galimai padarytą nusikalstamą veiką STT buvo gautas 2017 m. kovo 20 d., o sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą buvo priimtas 2017 m. kovo 30 d., taigi procesinis sprendimas buvo priimtas po 10 dienų, t. y. visiškai išnaudojus procesinį terminą, įtvirtintą BPK 166 straipsnyje, ir atlikus būtinus procesinius veiksmus tikslinant pareiškimą, todėl kaltinimai dėl skubotumo yra ne tik kad nepagrįsti, bet ir nesuprantami.