- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-96-919/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Aurelijus Rauckis, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- V.V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Nerijaus Meilučio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V.V.skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V.V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V.V. Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį ir nuteistas 1 metų laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmės pradžia – 2009 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2024 m. vasario 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija nutarimu nusprendė V.V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendžia, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis V.V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė akivaizdžią pažangą mažinant nuskalstamo elgesio riziką ir tuo pagrindu konstatavo, kad nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis V.V. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2020 m. gruodžio 14 d. nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą.
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, jog teismas, netvirtindamas Komisijos nutarimo, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo nebegaliojančiomis drausminėmis nuobaudomis. Pažymi, kad jo turėtos drausminės nuobaudos yra administracinės teisės pažeidimai, kurie praėjus 1 metams po pasibaigusio nuobaudos termino nebegalioja. Nuteistasis pažymi, jog supranta, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės ir kad bausmę jis privalės atlikti, tačiau kitokiomis priežiūros priemonėmis. Nuteistasis pažada, jog doru elgesiu ir pavyzdingu darbu laisvėje įrodys, jog yra patikimas, ateityje nenusikals, nevykdys jokios veiklos, kuri prieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams. Nuteistasis turi aiškius ir konkrečius tikslus, kurių sieks laisvėje - dirbs, puoselės socialinius ryšius, laikysis visų jam paskirtų probacijos sąlygų, gerbs priežiūrą vykdančių pareigūnų darbą.
4.2. Skundo autoriaus nuomone, Kauno apylinkės teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. (2003)22, "Dėl lygtinio paleidimo", kuriose nurodyta, kad taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, kurie atitinka paleidimo sąlygas, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčiųjų įsiliejimą į visuomenę sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. sausio 21 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. 602126/2012 dėl Europos kalėjimų taisyklių ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų laikymosi privalomumo. Nuteistasis pažymi, kad teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad jis ateityje nesilaikys įstatymų ir nusikals. Toks teismo teiginys pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Akivaizdu, kad Kauno apylinkės teismas veikė priešingai Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoms. Lygtinis paleidimas pagal šias rekomendacijas turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokių būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Skundo autoriaus nuomone, teismas laikėsi priešingos pozicijos - neva lygtinio paleidimo netaikymas yra norma, o taikymas - išimtis.
4.3. Nuteistasis pažymi, jog pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos išimtinai siejamos tik su nuteistojo bausmės dalies atlikimu pataisos istaigoje, vertinamos nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės, jų įgyvendinimo rezultatai ir nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai. Šiuo atveju, V.V. yra atlikęs reikiamą bausmės dalį. Teismui buvo pateiktas patvirtinti Komisijos nutarimas, kaip tai numato BVK 157 straipsnio 4 punktas, tačiau Kauno apylinkės teismas nepatvirtino, o ėmėsi nagrinėti paleidimo sąlygas iš naujo, nors tai padarė kompetentinga Komisija. Nuteistajam nesuprantama tokia teismo pozicija - abejoti ar nepasitikėti Komisija, kuri betarpiškai dirba su nuteistaisiais, juos pažįsta, yra įgaliota spręsti lygtinio paleidimo klausimus, turi suformuotą lygtinio paleidimo praktiką. Teismas, nepatvirtindamas Komisijos nutarimo paverčia Komisijos darbą niekiniu, o nuteistieji, matydami tokią teismo nuostatą, neturi motyvacijos elgtis tinkamai, pradeda abejoti, kad įstatymas veikia, kad teismas laikosi tarptautinių sutarčių ir rekomendacijų, o ne formaliai atlieka savo funkciją.
Motyvuojamoji dalis
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis V.V. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau būti taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl teismo nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.
7. Įvertinus V.V.skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo, bausmės atlikimo metu 26 kartus skatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, pataisos įstaigos organizuojamose iniciatyvose, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (dirbtų pas ūkininką A.B.), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuostata į priežiūra teigiama, iš dalies dengia priteistą civilinį ieškinį, bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, dirba. Be to, nuteistasis V.V. turi leidimą be sargybos išvykti iki 2 parų namo, pažeidimų nepadarė, grįždavo laiku. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama V.V.lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų apylinkės teismo vertinimu, V.V.lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.
8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką - 25 balai, iš kurių 8 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad V.V. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktų duomenų nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys: mąstymas ir elgesys bei piktnaudžiavimas alkoholiu. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog V.V. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.
9. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistojo V.V.elgesys viso bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas – jis tris kartus baustas drausmine tvarka. Pažymėtina, kad V.V. paskutinį pataisos įstaigos tvarkos pažeidimą padarė (duomenys neskelbtini) d. (už alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą), tai yra praėjus daugiau nei 9 metams nuo bausmės atlikimo pradžios, kas patvirtina, jog V.V. gerai žinojo taikomus režimo apribojimus, tačiau vis tiek jų nesilaikė. Paskirta nuobauda panaikinta tik (duomenys neskelbtini) d., todėl tik nuo šios datos asmuo yra laikomas neturinčiu nuobaudų. Nors ir skaitine išraiška trys nuobaudos per beveik 11 metų bausmės atlikimo laikotarpį nėra daug, tačiau šios nuobaudos, nors ir nebegaliojančios, negali būti ignoruojamos, o ypač įvertinus tai, kad asmuo siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje V.V. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Juolab, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka ir už tai, jog vengė išlaikyti vaiką.
11. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog nuteistojo skunde nurodyta Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec (2003)22 apibrėžia valstybių gaires tam tikroje įstatymų leidybos ar politikos srityje. Be kita ko, ji yra rekomendacinio pobūdžio, tuo tarpu konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo įstatymo reikalavimai ir procedūros nepažeistos, todėl minėti skundo argumentai dėl skundžiamos nutarties neatitikimo šioje rekomendacijoje įtvirtintiems principams atmetami, kadangi yra nepagrįsti.
12. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Kauno apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam V.V. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus V.V.elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V.V.skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartį.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.