Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Violetos Miliuvienės ir Valentino Janonio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. T. dėl kaltinimo pagal BK 235 str. 1 d. išteisinta, nesant nusikaltimo sudėties subjektyvinio požymio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. T. buvo kaltinama pagal BK 235 str. 1 d. tuo, jog ji ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus: 2008 m. liepos 14 d. apklausiama liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 30-2-00071-08, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., o 2006 m. birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje atstovavimo bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse, pagal kurias advokato padėjėjui D. C. pavedama konsultuoti A. K. T., suteikiant teisines paslaugas, ir kad esantys parašai yra ne jos ir šie dokumentai yra suklastoti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje teismas išvardino įrodymus, kuriais jis rėmėsi darydamas tokią išvadą, o būtent kaltinamosios A. K. T. parodymais, ikiteisminio tyrimo metu 2008-07-14 (1 t., b. l. 25) bei 2008-06-27 (1 t., b. l. 21) liudytojo papildomos apklausos metu A. K. T. duotais parodymais, liudytojų D. C., A. Ž., E. J. Š., V. G., G. Ž., K. J., L. L. duotais parodymais, eksperto A. Misiaus parodymais, 2008-08-01 specialisto išvada Nr. 11K-237 (08), daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, 2006-06-05 atstovavimo bei 2006-06-07 teisinių paslaugų sutartimis, pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu. Būtent nurodytų įrodymų visuma ir pagrindė kaltinamosios A. K. T. kaltę. Tačiau nepaisant šių įrodymų, teismas rėmėsi aplinkybėmis, jog visu bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu A. K. T. teigė, kad ji tikrai neprisimena ir nežinanti, kada ir kokiomis aplinkybėmis ji su advokato padėjėju D. C. pasirašė kaltinime nurodytas sutartis, kad pas jį užėjusi buvo tik vieną kartą ir jokių dokumentų su juo nepasirašinėjusi. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir eilėje besikartojančių skundų ir į įvairias instancijas siunčiamų prašymų A. K. T. teigia, jog byla jos atžvilgiu „sufabrikuota“, jog ji esanti neteisingai ir be jokio pagrindo apkaltinta. Taip pat teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų medicininių dokumentų apie A. K. T. sveikatos būklę matyti, kad A. K. T. turi rimtų sveikatos sutrikimų, o nuo 2001-02-22 neterminuotai suteikta antra invalidumo grupė, 2006 m. pirmame pusmetyje net 4 kartus buvo gydoma ligoninės stacionare, o būtent 2006 m. birželio mėnesį ir buvo pasirašytos atstovavimo bei teisinių paslaugų sutartys tarp A. K. T. ir D. C.. Nurodė, jog asmens vyresnis amžius, persirgtos ligos, operacijos bei narkozės naudojimas turi įtakos atminties susilpnėjimui. Taip pat teismas pažymėjo, jog iš bylos medžiagos matyti, kad A. K. T. parodymai netikslūs ir nenuoseklūs, šiek tiek skiriasi, nesutampa kai kurios aplinkybės. Šių aplinkybių pagrindu bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-21/2008 teismas padarė išvadą, jog A. K. T. teigimą, jog nėra turėjusi „jokių reikalų“ su D. C. bei su juo nėra pasirašiusi atstovavimo ir teisinių paslaugų sutarčių, atsižvelgus į jos amžių, sveikatos būklę bei jos „ūmų būdą“, negalima vertinti kaip sąmoningą ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo klaidinimą ar siekimą išvengti atsakomybės. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. atsirasti negali būti tegul ir objektyvios tikrovės neatitinkantys parodymai, jei A. K. T. pamiršo įvykį, neteisingai suprato ir įvertino šį faktą. A. K. T. duodama parodymus, jog ji nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., sąžiningai klydo. Tokiu aplinkybių vertinimu bei išvadų pateikimu teismas peržengė kompetencijos ribas, netinkamai interpretavo pasitelktoje LAT nutartyje Nr. 2K-21/2008 padarytas išvadas ir šiuo pagrindu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-24 nuosprendyje išdėstytus motyvus bei argumentus paneigia sekantys baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai.

Remiantis išdėstytu darytina išvada, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas, 2009 m. liepos 24 d. priėmęs išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 str. 3 d., 20 str. 5 d. nuostatas. Būtent pastaroji baudžiamojo įstatymo nuostata reglamentuoja, jog teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atsižvelgiant į tai, teismas privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, išaiškintos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios aplinkybės, ir tik tada įvertinami surinkti duomenys ir priimamas teisingas sprendimas. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pažeidė šiuos reikalavimus. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai, kurie, teismo nuomone, patvirtina A. K. T. sąžiningai klydus, tačiau visiškai nemotyvuota, kodėl atmesti A. K. T. kaltinantys įrodymai. Apibendrinant skunde išdėstytus motyvus konstatuotina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išteisindamas A. K. T. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 235 str. 1 d., padarymo, padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų - neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių, išsamiai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir tai sukliudė priimti teisingą nuosprendį, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas.

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji senyvo amžiaus, praeityje neteista, dirbanti. Skiriant bausmę būtina vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, į kaltės formą - tiesioginę tyčią, motyvus, savanaudiškus tikslus, į atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, dėl ko yra pagrindas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kaltinamoji savo veikos nevertina kritiškai, tokiu būdu klaidindama teismą ir siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės, kas įrodo jos nenorą keistis. Šių duomenų pagrindu A. K. T. skirtina bausmė, artima sankcijos vidurkiui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Siekiant išsamiai ir nešališkai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes bei išsamiai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo išteisinamojo nuosprendžio pagrįstumas, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, kurio metu bylos medžiaga buvo papildyta esminę reikšmę turinčiais naujais duomenimis – buvo atliktos rašysenos ir teismo medicininė sveikatos būklės ekspertizės bei apklaustas medicinos ekspertas R. P. Pečkus.

Sugretinusi šiuos apeliacinio proceso metu surinktus ir ištirtus įrodymus su pirmosios instancijos teisme ištirtais kitais byloje surinktais įrodymais, kolegija konstatuoja, kad išteisindamas A. K. T. pagal BK 235 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal BK 235 str. 1 d. atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. apie nusikaltimo įvykį, kitas svarbias bylai aplinkybes. Tai reiškia, kad pagrindas baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d. atsirasti yra melagingi parodymai apie esmines, reikšmingas aplinkybes, o parodymus davusio asmens paaiškinimai, kurie nėra svarbūs, neturi reikšmės, tokiu pagrindu negali būti. BK 235 str. prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ją sąmoningai iškraipo, kai liudytojas ar nukentėjusysis asmuo nuslepia realius, egzistuojančius faktus ir pateikia išgalvotus duomenis. Parodymai nėra melagingi, jeigu liudytojas ar nukentėjusysis asmuo, duodamas juos, sąžiningai klydo. BK 235 str. numatytos nusikalstamos veikos padaromos tiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje. Kartu pažymėtina, kad kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvūs (vidiniai–psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Liudytojas D. C. tiek ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00071-08, tiek šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir apylinkės teisme iš esmės vienodai su tam tikrais papildymais parodė, kad 2006 m. birželio mėn. pradžioje į kontorą, adresu (duomenys neskelbtini), kreipėsi A. K. T.. Jis tuomet dirbo advokato E. Š. padėjėju. Jį A. K. T. rekomendavo A. Ž., kurio kabinetas buvo tame pačiame aukšte, kaip ir D. C.. A. K. T. išdėstė situaciją, paprašė išanalizuoti pateiktus dokumentus ir, jei bus galimybė, Generaliniam prokurorui surašyti skundą. Buvo išsiaiškinta, kad reikės dirbti su jos pateiktais dokumentais, todėl 2006 m. birželio 5 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis. 2006 m. birželio 7 d. buvo paruoštas raštas Generaliniam prokurorui ir dar kažkoks raštas, koks nebeprisimenąs, sudaryta teisinių paslaugų sutartis. Tuomet A. K. T. sumokėjo grynais 300 litų, o jis išrašė jai pinigų priėmimo kvitą. Taip pat paaiškino, kad sutarčių jis niekur neregistruoja, jas saugo susegęs segtuve, numeris suteikiamas pagal datą, nes ne kiekvieną dieną sudaromos sutartys. Atstovavimo sutartys sudaromos tam atvejui, kai reikia atstovauti institucijose, ar kliento vardu rašyti raštus. Jo teisinės paslaugos su A. T. apsiribojusios dviejų raštų projektų paruošimu. Sutartis užpildė jis pats, jas užpildžius A. K. T. pasirašė. Pajamų apskaitos žurnalo jis neveda, gavęs grynus pinigus išrašo griežtos apskaitos (su unikaliu numeriu) pinigų priėmimo kvitą knygutėje, kurią pasirašytinai išduoda Lietuvos advokatūra, pagal juos iki gegužės 1 d. deklaruoja savo pajamas.

Netikėti šiais liudytojo parodymais nėra pagrindo. Jo nurodytas aplinkybes visiškai patvirtina liudytojo į bylą pateiktų 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutarties, 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutarties ir 2006 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvito LAT Nr. 340709 kopijos (kvito originalas yra kvitų knygutėje, kuri po ekspertizės grąžinta D. C. gaunamų pinigų pajamavimui) turinys – iš pradžių tarp D. C. ir A. K. T. sudaroma atstovavimo sutartis, po dviejų dienų, paruošus reikalingus dokumentus, ir šias paslaugas įteisinanti teisinių paslaugų sutartis bei tą pačią dieną apmokėjimą už atliktas paslaugas patvirtinantis pinigų priėmimo kvitas, kuriame taip pat nurodytas sutarties Nr. 060607 (pagal D. C. parodymus tai atitinka 2006 m. birželio 7 d.). Beje, Lietuvos advokatūra informavo (t. 1, b. l. 195), kad advokato E. J. Š. padėjėjui D. C. 2006 m. vasario 1 d. buvo išduoti grynųjų pinigų priėmimo kvitai Nr. nuo 340701 iki 340750 (viena knygelė), kas, beje, rodo, kad A. K. T. sumokėti pinigai D. C. nebuvo jo, kaip advokato padėjėjo, pirmosios pajamos.

Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad 2006 m. vasarą su D. C. dirbo vienose patalpose, ir būtent jis D. C. parekomendavo A. K. T., kaip savo klientei (jis buvo sudaręs keletą sutarčių su jos įmone „(duomenys neskelbtini)“), konkrečiam klausimui. Ne kartą jis matė A. K. T. pas D. C., o šis minėjo, kad su A. K. T. pasirašė sutartį. Tuščių blankų pasirašyti niekam neduodavo.

Tai, kad rankraštinius įrašus 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartyje, 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyje, 2006 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 340709 parašė D. C., 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartyje eilutėje „Advokato padėjėjas“, 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyje eilutėje „Advokatas“, 2006 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 340709 eilutėje „Pinigus gavau“ pasirašė D. C., o 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo ir 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse eilutėse „Klientas“ bei 2006 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 340709 eilutėje „Sumokėjau“ pasirašė A. K. T., patvirtina 2008 m. rugpjūčio 1 d. specialisto išvada Nr. 11K-237(08) ir 2009 m. spalio 26 d. ekspertizės aktas Nr. 11K-312(09).

A. K. T. parodymai, kad ji pas D. C. buvo užėjusi tik vieną kartą pasiimti raštą Generaliniam prokurorui, iš esmės patvirtina, kad jų bendravimas buvo vienkartinio pobūdžio, o tai savo ruožtu visiškai neprieštarauja D. C. nurodytoms aplinkybėms apie sutarčių sudarymo ir paslaugų atlikimo aplinkybes.

Aptartos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad 2008 m. liepos 14 d. A. K. T. apklausiama ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. Nr. 30-2-00071-08 dėl liudytojo D. C. nurodytų aplinkybių davė objektyviai tikrovės neatitinkančius, t. y. melagingus parodymus, kad jokių teisinių paslaugų sutarčių su D. C. ji nesudarinėjo, tačiau jis A. Ž. prašymu yra jai rašęs skundą Generalinei prokuratūrai, už šį skundą ji D. C. pinigų nemokėjo, už skundą sumokėjo advokatui A. Ž. 590 Lt, jai parodytose 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo ir 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse esantys parašai yra ne jos, o minėtos sutartys suklastotos. Kolegija visiškai sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad A. K. T. veiksmai, iškeliant įvairiausias gynybines versijas, proceso metu byloje nustatytų aplinkybių kontekste akivaizdžiai rodo, kad nusikaltimą A. K. T. įvykdė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, suprato ir norėjo, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniame dokumente bei panaudota byloje.

Iš bylos matyti, kad iš pradžių A. K. T. neigė D. C. nurodytas aplinkybes teigdama, kad D. C. pateikti dokumentai yra suklastoti, juose yra ne jos parašai. Kai atlikus 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutarties bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutarties parašų tyrimą, 2008 m. rugpjūčio 1 d. specialistas pateikė kategorišką išvadą, jog tiriamuose dokumentuose, eilutėse „Klientas“ pasirašė A. K. T., pastaroji atsisakė duoti parodymus ir pareikalavo akistatos su D. C., kurios metu, nepaisydama D. C. pateiktų sutarčių ir specialisto išvados, ir toliau kategoriškai teigė, kad su D. C. jokių sutarčių nepasirašinėjo ir ant jai parodytų sutarčių yra ne jos parašai, dokumentai dėl projektų paruošimo buvo atiduoti A. Ž., o ne D. C., D. C. jai perdavė tik vieną raštą Generalinei prokuratūrai, bet kas jį surašė ji nežinanti, už šią paslaugą ji A. Ž. sumokėjo 590 Lt, D. C. ji pinigų nemokėjo, jis jokio pinigų priėmimo kvito jai nedavė. A. K. T. prašymu byloje buvo išreikalauta iš D. C. ir pinigų priėmimo kvito, kurio turinys, kaip jau aptarta, visiškai patvirtino D. C. nurodytas aplinkybes, kopija, taip vėlgi paneigiant A. K. T. samprotavimus, kad be apmokėjimo dokumento D. C. pateiktos sutartys yra paprasčiausios „špargalkės“. A. K. T. teisminio nagrinėjimo metu iškėlė versiją, kad specialistui tyrimui buvo pateikti ne sutarčių originalai, o jų kopijos, be to, dar ir be jos parašų, taip bandydama sukelti abejones dėl specialisto išvados patikimumo. Šią A. K. T. versiją paneigė apylinkės teisme apklaustas specialistas A. Misius, kuris parodė, kad tyrimui buvo pateikti sutarčių originalai, jis ant jų, kaip tiriamųjų dokumentų, uždėjo spauduką LTEC. Palyginimui buvo pateikti sąlygiškai laisvieji ir eksperimentiniai rašysenos pavyzdžiai, A. K. T. parašų pavyzdžiai. Buvo lyginami požymiai tiriamųjų parašų ir pateiktų palyginimui parašų. Tyrimo metu buvo nustatyti sutapimai kaip parašų transkripcijos, bendrųjų parašų požymiai, specialiųjų parašų požymių sutapimai, kurių visuma buvo įvertinta kaip esminiai, pakankami išvadai, kad tiriamuosius parašus pasirašė A. K. T.. Taip pat parodė, kad su prokurorais tiesiogai nebendrauja - užduotį atveža kurjeris paštu, policininkas pristato reikiamus dokumentus, o atlikus užduotį ją pasiima. Liudytoja L. L., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro padėjėja, taip pat įtikinamai apylinkės teisme paaiškino, jog pas A. K. T. atsidūrusi atstovavimo sutarties kopija be A. K. T. parašų, kuria A. K. T. grindė savo versiją dėl dokumentų kaitaliojimo baudžiamojoje byloje, yra paprasčiausia šio dokumento kopijavimo klaida, matyt, dėl dokumento mažesnio formato. Netikėti šiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, nes A. K. T. pateiktos atstovavimo sutarties kopijoje be A. K. T. parašų matyti nedidelis A. K. T. parašo fragmentas, visiškai sutampantis su originalo parašo išdėstymu.

A. K. T. teisiamajame posėdyje aiškino, kad D. C. parodymai, sutarčių ir pinigų priėmimo kvito turiniai yra prieštaringi – D. C. parodė, jog pinigus ji sumokėjo už dokumentų surašymą, atstovavimo sutartyje nurodoma, kad pavedama D. C. konsultuoti A. K. T. suteikiant teisinius patarimus, teisinių paslaugų sutartyje nurodyta, kad A. K. T. paveda D. C. surašyti dokumentą, suteikti patarimą, pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad sumokėta už patarimą, taigi neaišku, už kokias paslaugas ji sumokėjo D. C. 300 Lt. Galiausiai A. K. T. iškėlė versiją, kad ji yra pasirašiusi ant tuščių A. Ž. jai pateiktų blankų, todėl gali būti, kad tuo pasinaudojant vėliau šie blankai buvo užpildyti siekiant ją sukompromituoti, nes šie įrašai padaryti skirtingais raštais ir skirtingų spalvų rašikliais, tuo tarpu byloje nebuvo tirta, kas padarė įrašus sutartyse. Ši paskutinė A. K. T. versija taip pat buvo paneigta apeliacinio proceso metu atlikus rašysenos ekspertizę. Kaip jau minėta, ekspertas padarė kategorišką išvadą, kad rankraštinius įrašus 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartyje, 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyje, 2006 m. birželio 7 d. pinigų priėmimo kvite LAT Nr. 340709 parašė vienas asmuo D. C., taip pat jis minėtuose dokumentuose ir pasirašė. Apeliacinio proceso metu atlikus komisijinę medicinos ekspertizę ir ekspertams pateikus išvadą, jog pateiktuose medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad A. K. T. būtų ištikęs atminties netekimas ar žymus susilpnėjimas 2006 m. birželio mėn. bei 2008 m. liepos mėn., o apeliacinės instancijos teisme ekspertui R. P. Pečkui parodžius, kad buvo peržiūrėti visi medicininiai dokumentai, duomenų, kad A. K. T. sirgtų psichinėmis ligomis ir epilepsija, nėra, buvo paneigta ir pirmosios instancijos išvada, kad A. K. T. teigimą, jog ji nėra turėjusi „jokių reikalų“ su D. C. bei su juo nėra pasirašiusi atstovavimo ir teisinių paslaugų sutarčių, atsižvelgus į jos amžių, sveikatos būklę bei jos „ūmų būdą“, negalima vertinti kaip sąmoningą ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidinimą ar siekimą išvengti atsakomybės.

Iš baudžiamojoje byloje esančio liudytojos A. K. T. 2008 m. liepos 14 d. papildomos apklausos protokolo matyti, kad ji, kaip liudytoja A. Ž. baudžiamojoje byloje, buvo apklausta nepažeidžiant BPK 183 str. nustatytos liudytojo apklausos taisyklių ir tvarkos, jai buvo išaiškintos BPK 81, 83 str. numatytos liudytojo teisės bei pareigos, kartu ir pareiga duoti teisingus parodymus apie tai, kas jai žinoma apie reikšmės bylai išspręsti turinčias aplinkybes, taip pat ji buvo įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, A. K. T. apklausos protokolas surašytas laikantis BPK 179 str. reikalavimų, jos pasirašytas. Tai, kad A. K. T. buvo išaiškintos jos, kaip liudytojos, teisės bei pareigos ir ji įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d., ji patvirtino savo parašu. Esant išdėstytoms aplinkybėms, kolegijai nekyla abejonių, kad A. K. T. jai inkriminuotą nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, t. y. ji suprato savo procesinę padėtį, žinojo teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus, tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą ji patvirtino savo parašu ir suvokė, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje.

Kolegijai taip pat nekyla abejonių, kad šie melagingi parodymai yra apie esmines, reikšmingas aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00071-08, o tai reiškia, kad yra pagrindas A. K. T. baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 str. 1 d. atsirasti. Iš bylos matyti, kad 2008 m. kovo 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 30-2-00071-08 pagal BK 222 str. 1 d. dėl advokato A. Ž. galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo, remiantis A. K. T. pareiškimu, jog ji, kaip individualios įmonės direktorė, šią įmonę įvairiose civilinėse bylose nuo 2006 m. atstovaujančiam advokatui A. Ž. už teisines paslaugas sumokėjo 26000 Lt, tačiau pastarasis jai išrašė tik 11000 Lt sumokėjimą patvirtinančius pajamų orderius, t. y. nuo valstybės nuslėpė 15000 Lt pajamų. Apklausiama minėtoje byloje 2008 m. balandžio 8 d. kaip liudytoja A. K. T. be kitų aplinkybių parodė, kad per laikotarpį nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. advokatas A. Ž. ir pas jį dirbę teisininkai jai surašė apie 21 skundą ar ieškinį, už ką ji A. Ž. sumokėjo ne mažiau 29500 Lt, tačiau A. Ž. jai išdavė tik 14000 Lt sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, likusiems ne mažiau kaip 15000 Lt jis neišrašė kasos pajamų orderių ir tokiu būdu nuslėpė pajamas nuo valstybės. 2008 m. liepos 3 d. apklausos metu liudytojas D. C. parodė, kad pagal A. Ž. rekomendacijas A. K. T. su juo tiesiogiai sudarė atstovavimo sutartį, pagal kurią A. K. T. jam, tuo metu buvusiam advokato E. Š. padėjėju ir dirbusiam tame pačiame pastate kaip ir A. Ž. advokatų kontora, sumokėjo 300 Lt, ir pateikė tai įrodančias 2006 m. birželio 5 d. atstovavimo sutartį ir 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartį (t. 1, b. l. 29-33). Būtent po šių liudytojo D. C. parodymų, kurie neabejotinai prieštaravo A. K. T. šioje byloje nurodytoms aplinkybėms, kad teisines paslaugas jai teikė tik advokatas A. Ž., A. K. T. ir davė anksčiau aptartus melagingus parodymus, taip bandydama paneigti D. C. parodymus, o tuo pačiu ir kliudydama ikiteisminio tyrimo pareigūnams nustatyti šioje byloje tiesą, t. y. konkrečias ir esmines, reikšmingas aplinkybes byloje dėl advokato A. Ž. galimai apgaulingo apskaitos tvarkymo. Procesiniame dokumente baudžiamojoje byloje Nr. 30-2-00071-08 A. K. T. 2008 m. liepos 14 d. apklausos protokole užfiksuoti duomenys – jai užduoto klausimo ir jos parodymų turinys - nekelia abejonių dėl to, kad liudytoja A. K. T. neigė realius, egzistuojančius ir jai suvokiamus faktus advokato A. Ž. atžvilgiu tiriamoje baudžiamojoje byloje.

Taigi aukščiau aptartais įrodymais kolegija laiko patikimai nustatytu, jog A. K. T. ikiteisminio tyrimo metu, būdama liudytoja, davė melagingus parodymus: 2008 m. liepos 14 d. apklausiama liudytoja ikiteisminiame tyrime Nr. 30-2-00071-08, būdama įspėta dėl atsakomybės pagal BK 235 str. 1 d. už melagingų parodymų davimą, melagingai parodė, kad nesudarė jokių teisinių paslaugų sutarčių su advokato padėjėju D. C., o 2006 m. birželio 5 d. tarp jos ir D. C. sudarytoje atstovavimo bei 2006 m. birželio 7 d. teisinių paslaugų sutartyse, pagal kurias advokato padėjėjui D. C. pavedama konsultuoti A. K. T., suteikiant teisines paslaugas, ir kad esantys parašai yra ne jos ir šie dokumentai yra suklastoti. Tokie A. K. T. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 235 str. 1 d.

Vienok kolegija mano, kad A. K. T. padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 str. nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiai A. K. T., kaip kad yra prašoma prokurorės apeliaciniame skunde.

Pagal BK 37 str. padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms.

Melagingi parodymai, išvados, paaiškinimai ir vertimai iš esmės trukdo bylos tyrimui ir tiesos nustatymui baudžiamosiose bylose, taigi BK 235 str. numatytų nusikaltimų objektas yra normali ikiteisminio tyrimo, prokuratūros ir teismo veikla, teisingumo interesai baudžiamosiose bylose, o papildomas objektas – baudžiamojo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai. Jau minėta, kad A. K. T. melagingus parodymus davė ikiteisminio tyrimo byloje, kurioje tiriama, ar advokatas A. Ž. per laikotarpį nuo nuo 2006 m. birželio mėn. iki 2008 m. kovo mėn. galimai nenuslėpė ne mažiau kaip 15000 litų pajamų, kurias jis ir pas jį dirbę teisininkai už suteiktas teisines paslaugas galimai gavo iš A. K. T., kaip G. M. PĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorės. Šių aplinkybių kontekste A. K. T. vienkartinių 300 Lt vertės teisinių paslaugų su D. C. neigimas nėra toks esminis, kad pakeistų ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00071-08 eigą ar A. Ž. galimų inkriminuoti įtarimų apimtį. Iš apeliacinės instancijos teisme apžiūrėtos ikiteisminio tyrimo baudžiamosios bylos Nr. 30-2-00071-08 matyti, kad šioje byloje ir toliau atliekami reikalingi procesiniai veiksmai siekiant nustatyti byloje tiesą.

Kaip jau minėta, apeliacinės instancijos teismo pripažinta įrodyta A. K. T. veika turi visus BK 235 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymius. Melagingus parodymus, suvokdama savo veiksmų neteisėtumą ir norėdama tai veikti, ji davė tyčia, siekdama padidinti jos anksčiau duotų parodymų apie galimą A. Ž. apgaulingą apskaitos tvarkymą įtikinamumą ir pašalinti natūraliai kylančias abejones jos parodymų patikimumu paaiškėjus, kad, priešingai nei buvo nurodžiusi, už atitinkamu laikotarpiu suteiktas teisines paslaugas ji mokėjo pinigus ne tik A. Ž., bet ir kitiems teisininkams. Tokiais savo parodymais, iškeldama prielaidą dėl galimo dokumentų klastojimo ir melagingų parodymų davimo, A. K. T. sukėlė nepagrįstų nepatogumų A. Ž., D. C., E. J. Š., kadangi, tiriant melagingus A. K. T. parodymus, šies asmenys buvo apklausiami, imami tyrimui jų lyginamieji pavyzdžiai, dokumentai. Vienok minimi melagingi A. K. T. parodymai dėl aukščiau jau aptartų priežasčių nepadarė, objektyviai negalėjo padaryti ir ateityje nebepadarys kokios nors realios žalos ikiteisminio tyrimo Nr. 30-2-00071-08 eigai ir rezultatams. A. K. T. padarytas BK 235 str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra nesunkus, juo nebuvo siekiama sukelti kokių nors sunkių pasekmių, padaryti didelės žalos. Nustačius, kad dėl A. K. T. padarytos veikos esminės žalos įstatymo ginamoms vertybėms nepadaryta, kolegija laiko galimu A. K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 str. 1 d. atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 str. numatytu pagrindu. Todėl nuosprendis dėl A. K. T. išteisinimo pagal BK 235 str. 1 d. naikinamas ir byla nutraukiama. Įvertinant A. K. T. amžių, sveikatos būklę, padarytos veikos pobūdį, atleidžiant A. K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 67 str. 2 d. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės netaikomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 331 str., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 24 d. nuosprendį panaikinti.

Vadovaujantis BK 37 str., A. K. T. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 235 str. 1 d. atleisti, ir baudžiamąją bylą nutraukti. A. K. T. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.