- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-18
- Bylos Nr.
- eI-1835-406/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01945-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Čekanauskas, Natalja Zelionkienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno rajono savivaldybės administracijai, G. Š., A. Š., UAB „Statybos investicija“
- Advokatai
- Povilas Karlonas
- Kategorijos
- 11.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir A. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos apsaugos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Kauno rajono savivaldybės administracijai, G. Š., A. Š. ir UAB „Statybos investicija“ dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti 2015 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktą Nr. (15.26)-20-13040 ir įpareigoti atsakovo patikrinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais ( 2009-06-25, Nr. TS-275 ir 2009-11-19, Nr. TS-425) patvirtintą detaliųjų planų keitimo sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), detalųjį planą.
Pareiškėjų atstovas nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių su prašymu patikrinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais (2009-06-25, Nr. TS-275 ir 2009-11-19, Nr. TS-425) patvirtintą detaliųjų planų keitimo sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), detalųjį planą. 2015 m. rugsėjo 7 d. gavo atsakovo parengtą 2015 m. rugsėjo 2 d. raštą Nr. (15.26)-20-13040 „Dėl detaliojo plano tikrinimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymo Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, nuspręsta nutraukti detaliojo plano tikrinimą, nes detaliojo plano sudėtyje nepateiktos naujos planavimo sąlygos. Nurodo, kad su ginčijamame akte išdėstytais argumentais ir motyvais nesutinka. Pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju yra aktualus Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 10.1 punktas, kuriame nustatyta, kad planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) ir kurio pagrindu atsakovas priėmė ginčijamą aktą. Teigia, kad atsakovas remiasi Kauno rajono bendrojo plano I-ojo pakeitimo, patvirtinto 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo patvirtinimo“ sprendiniais, kurie įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 3 d. ir nurodo, kad neva bendrojo plano sprendiniai turi įtakos detaliojo plano sprendiniams, kas lemia, kad pareiškėjai turi gauti naujas planavimo sąlygas. Pareiškėjų atstovo įsitikinimu, gauti naujas planavimo sąlygas detaliajam planui nėra privaloma, kadangi bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniai neturi jokios įtakos detaliojo plano sprendiniams ir jų tikrinimui. Šiuo aspektu akcentuoja, kad bendrojo plano I-ojo pakeitimo aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“. Būtent ši norminiame teisės akte įtvirtinta nuostata reiškia, kad bendrojo plano I-ajame pakeitime numačius tokį sprendinį, visi žemesnio nei bendrasis planas lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengėjai neprivalo gauti naujų planavimo sąlygų savo rengiamiems teritorijų planavimo dokumentams ir juos gali užbaigti bei teikti tvirtinti pagal turimas planavimo sąlygas. Šis bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendinys yra taikomas ir jų pateikto tikrinti detaliojo plano atžvilgiu, t. y. pareiškėjai neturi gauti naujų planavimo sąlygų detaliajam planui, ką skundžiamame akte nepagrįstai nurodė atsakovas. Kitaip tariant bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniai neturi įtakos iki jo patvirtinimo pradėtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams ir jie nėra taikomi retrospektyviai. Mano, kad Kauno rajono savivaldybės, kaip bendrojo plano I-ojo pakeitimo rengimo organizatoriaus, valia ir tikslas buvo nustatyti sprendinius į ateitį ir tolimesnes perspektyvas, o ne koreguoti bei griauti jau suplanuotas teritorijas ir pradėtų rengti teritorijų planavimo dokumentų organizatorių lūkesčius ir planus. Todėl atsakovas įpareigotinas patikrinti detalųjį planą pagal jam pateiktą sudėtį – joje esančias planavimo sąlygas. Prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovės su skundu nesutinka. Paaiškino, kad Inspekcijos Kauno skyriui 2015 m. rugpjūčio 14 d. buvo pateiktas tikrinti Kauno rajono tarybos sprendimais Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais ( 2009-06-25, Nr. TS-275 ir 2009-11-19, Nr. TS-425) patvirtintų detaliųjų planų keitimo sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), detalusis planas, kurio tikslas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimais (2009-06-25, Nr. TS-275 ir 2009-11-19, Nr. TS-425) patvirtintų detaliųjų planų keitimas sklypuose, keičiant sklypų naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės apskrities objektų teritorijos /prekybos ir paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/ pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos į gyvenamosios teritorijos/ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir juos padalinant į iki 17 sklypų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas. Planavimo dokumentų sąvadas Nr. SD-51 šiam teritorijų planavimo dokumentui rengti buvo išduotas 2013 m. vasario 14 d. Inspekcijoje atlikus dokumentų tikrinimą, ar dokumentų planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, 2015 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktu Nr. (15.26)-20-13040 teritorijų planavimo patikrinimas buvo nutrauktas, paaiškėjus, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų. Pabrėžia, kad vadovaujantis TPĮ 26 str. 3 d. (redakcija iki 2014 m. sausio 1 d.), detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrųjų planų sprendiniams, pagal TPĮ 24 str. keliamus reikalavimus rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta galiojančiuose savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose, detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Akcentuoja, kad Kauno rajono bendrojo plano I-ojo pakeitimo, patvirtinto 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo patvirtinimo“ sprendiniai įsigaliojo 2014 m. rugsėjo 3 d. Šio pakeitimo sprendiniuose detaliuoju planu planuojamai teritorijai yra numatyta, kad ji yra planuojama verslo ir gamybos potencialiai plėtrai, t. y. bendrojo plano sprendiniai šioje vietoje numato komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas su papildoma infrastruktūra, žemės ūkio aptarnavimo centrus bei numato galimybę šioje vietoje planuoti žemės ūkio, miškų ūkio, kitos paskirties; atskirųjų želdynų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; konservacinės paskirties ir vandens ūkio teritorijas. Nurodo, kad Planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 11 punkte nustatyta, kad planavimo sąlygos turi būti keičiamos naujomis planavimo sąlygas išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams, taigi atstovės nuomone, ginčo atveju įsigaliojusio bendrojo plano sprendiniai turi įtakos parengtiems detaliųjų planų sprendiniams, todėl planavimo sąlygos privalo būti keičiamos naujomis. Pažymi, jog Inspekcijai tikrinti pateikto detaliojo plano sudėtyje nebuvo pateiktos naujos planavimo sąlygos. Ta aplinkybė, kad Bendrojo plano aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“, nesąlygoja to, kad rengiami teritorijų planavimo dokumentai galėtų prieštarauti aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentams ir neeliminuoja teisės aktais nustatytos pareigos keisti planavimo sąlygas naujomis. Mano, kad tokia nuostata galėtų būti taikoma tik jei detalusis planas jau būtų patvirtintas iki bendrojo plano pakeitimų patvirtinimo ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre. Prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas nepagrįstas ir atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl atsakovo priimto teritorijų planavimo dokumento (detaliojo plano) patikrinimo akto, kuriuo yra nutrauktas detaliojo plano tikrinimas. Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą tikrintinas šio ginčijamo administracinio akto teisėtumas ir pagrįstumas (ABTĮ 89 straipsnis).
Iš bylos medžiagos matyti, kad planavimo organizatorius 2015 m. rugpjūčio 14 d. Inspekcijos Kauno skyriui pateikė tikrinti Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimais ( 2009-06-25, Nr. TS-275 ir 2009-11-19, Nr. TS-425) patvirtintų detaliųjų planų keitimo sklypuose (kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiuose (duomenys neskelbtini), iki 2014 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo redakcijos įsigaliojimo pradėtą rengti detalųjį planą, kurio tikslas Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 25 d. sprendimais patvirtintų detaliųjų planų keitimas sklypuose, keičiant sklypų naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės apskrities objektų teritorijos /prekybos ir paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/ pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos į gyvenamosios teritorijos/ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir juos padalinant į iki 17 sklypų, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento nustatymas. Planavimo dokumentų sąvadas Nr. SD-51 šiam teritorijų planavimo dokumentui rengti buvo išduotas 2013 m. vasario 14 d. Atlikus dokumentų tikrinimą, ar dokumentų planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ginčijamu 2015 m. rugsėjo 2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus aktu Nr. (15.26)-20-13040 teritorijų planavimo patikrinimas buvo nutrauktas, nustačius, kad vadovaujantis Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo 11 punkto nuostatomis, detaliojo plano sudėtyje nepateiktos naujos planavimo sąlygos, tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka TPĮ ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas (toliau – TPĮ) ir jį detalizuojantys teisės aktai – Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844, Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262.
Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2013 m. birželio 27 d. redakcija Nr. XII-407) 3 straipsnio 1 d. nustatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėti rengti teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių rengimo kreiptasi planavimo sąlygų, gali būti baigiami rengti, derinami, tikrinami ir tvirtinami pagal iki šio Įstatymo įsigaliojimo galiojusio teritorijų planavimo teisinį reguliavimą. Kadangi teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas) pradėtas rengti iki Įstatymo įsigaliojimo, ginčo atveju, vertinant pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą, taikytini iki 2014 m. sausio 1 d. galioję teisės aktai.
Pagal TPĮ (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. sausio 1d.) 27 straipsnio 1 dalies 3 punktą prieš teikiant tvirtinti detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai turi būti patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje.
TPĮ 34 straipsnyje numatyta, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, bendrųjų, specialiųjų ir detaliųjų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų kontrolė, taip pat tikrinimas, ar sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta, kad valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas: 1) tikrina, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir sprendiniai atitinka šio Įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus; 2) nustačiusi šio straipsnio 1 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimus, reikalauja juos ištaisyti šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, nesilaikantiesiems reikalavimų taiko administracinio poveikio priemones; 3) teikia motyvuotas išvadas teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančiai institucijai dėl dokumento tvirtinimo tikslingumo; 4) pagal kompetenciją vienus metus po viešojo administravimo subjekto priimto su teritorijų planavimu susijusio administracinio sprendimo šio Įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka nagrinėja su šiuo administraciniu sprendimu susijusius skundus ir pranešimus. Administracinėje byloje Nr. AS8-605/2006 teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad valstybinė teritorijų planavimo priežiūra yra skirta kontroliuoti planavimo procesą pradedant nuo tokio planavimo rengimo stadijos. Be to, ši priežiūra apima planavimo sąlygų ir planavimo sąlygų sąvadų tikrinimą jų atitikimo teisės aktų reikalavimams aspektu (2006 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-605/2006).
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 patvirtintas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašas nustato teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo, atliekamo teritorijų planavimo valstybinę priežiūrą pagal kompetenciją vykdančioje institucijoje, tvarką. Dokumentų tikrinimas – tai tikrinimas, ar planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka teisės aktų reikalavimus, ar atliktos visos teritorijų planavimo dokumentų rengimo, svarstymo, derinimo procedūros ir ar sprendiniai atitinka planavimo sąlygas, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (2 p.). Šio Aprašo 7 p. nustatyta, kad dokumento tikrinimo metu patikrinama, ar dokumento sudėtis atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus reikalavimus (7.3 p.); ar dokumento planavimo sąlygos ir planavimo sąlygų sąvadas atitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus (7.4 p.), o Aprašo 8 punkte nustatyta, kad dokumento patikrinimas nutraukiamas paaiškėjus, kai tikrinti pateikto Dokumento sudėtis neatitinka Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų arba Dokumente nėra visų teisės aktų numatytų planavimo proceso procedūrų dokumentų ( Aprašo 8.2 p.).
Planavimo sąlygų teritorijų planavimo dokumentams rengti parengimo ir išdavimo tvarkos aprašo (redakcija iki 2014-01-18) 11 punkte įtvirtinta nuostata, kad, sąlygos ir/ar Sąvadas turi būti keičiami naujais Sąlygas ir/ar Sąvadą išdavusios institucijos iniciatyva apie tai informavus planavimo organizatorių, kai planuojamoje teritorijoje įsigalioja parengti nauji teritorijų planavimo dokumentai ir jų sprendiniai turi įtakos rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniams (ši nuostata netaikoma, kai teritorijų planavimo dokumentas patvirtintas ir teikiamas registruoti teritorijų planavimo registre) ( 11.1 p.). Analogiška nuostata įtvirtinta ir šio Aprašo naujoje 2013 m. gruodžio 31 d. redakcijoje (nuo 2014-01-18) 10.1 punkte.
Įstatymų leidėjas TPĮ 2 straipsnio 32 dalyje nustatė, jog teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų. TPĮ 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad viena iš bendrojo teritorijų planavimo dokumento rūšių yra savivaldybės teritorijos dalies (miesto ar miestelio) bendrasis planas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrieji planai privalomi visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams, valdytojams ar naudotojams.
TPĮ 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta imperatyvi norma, kad detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Žemės įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus. Žemės sklypams nustatomi šio Įstatymo 25-29 straipsniuose nurodyti žemės naudojimo būdai. Žemės naudojimo būdų turinį nustato Vyriausybė arba jos įgaliotos institucijos.
TPĮ 11 straipsnio 8 dalis, 18 straipsnio 2 dalis ir 26 straipsnio 3 dalis nustato, kad bendrojo, specialiojo ir detaliojo plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais, Vyriausybės nutarimais nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams, taip pat aukštesnių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, kitiems teisės aktams. Tokiu būdu įstatymų leidėjas detaliųjų planų rengimą, kai planuojama gyvenamųjų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statyba, susiejo su imperatyvia sąlyga – tokios statybos numatymu savivaldybės teritorijos bendrajame plane arba specialiuosiuose planuose. Taigi, kaip ir bet kuriems kitiems atitinkamas teisines pasekmes sukeliantiems administraciniams aktams, priimamiems teritorijų planavimo dokumentams (ginčo atveju – detaliajam planui) yra keliamas teisėtumo reikalavimas.
Pabrėžtina, kad viena iš teritorijų planavimo rūšių yra bendrasis teritorijų planavimas, kuris yra apibrėžiamas kaip kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti (TPĮ 2 str. 2 d.).
Administracinėje byloje Nr. AS8–115/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias turi atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai).
Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji, detalieji, specialieji planai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią apsprendžia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, įskaitant suplanuotos teritorijos dydį bei sprendinių konkretizavimo lygį. Įstatymų leidėjas yra aiškiai nustatęs, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai neturi prieštarauti atitinkamiems bendriesiems planams (TPĮ 18 str. 2 d.), o detalieji planai – planuojamoje teritorijoje galiojantiems bendrojo ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (TPĮ 24 str. 4 d.). Bendrasis planas yra norminis teisės aktas, kuris pats nesuteikia asmenims teisės vykdyti veiklos, tačiau jo pagrindu priimami individualūs aktai (nagrinėjamu atveju – detalusis planas), suteikiantys teisę tam tikru būdu naudoti ginčo teritoriją bei vykdyti joje veiklą. Detalusis planas negali prieštarauti galiojančiam bendrajam planui.
Byloje nėra ginčo, kad detaliojo plano tikrinimo metu galiojo Kauno rajono bendrojo plano I-ojo pakeitimo, patvirtinto 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo patvirtinimo“ sprendiniai, įsigalioję 2014 m. rugsėjo 3 d. Šio bendrojo plano pakeitimo sprendiniuose detaliuoju planu planuojamai teritorijai buvo numatyta, jog ji yra planuojama verslo ir gamybos potencialiai plėtrai - šioje vietoje numatant komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, komercinės paskirties, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas su papildoma infrastruktūra, žemės ūkio aptarnavimo centrus bei numato galimybę šioje vietoje planuoti žemės ūkio, miškų ūkio, kitos paskirties; atskirųjų želdynų teritorijas; komercinės paskirties objektų teritorijas; inžinerinės infrastruktūros teritorijas; pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas; konservacinės paskirties ir vandens ūkio teritorijas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje detalusis planavimas pradėtas, turint tikslą keisti sklypų naudojimo būdą ir pobūdį iš komercinės apskrities objektų teritorijos /prekybos ir paslaugų ir pramogų objektų statybos, pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos/ pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos į gyvenamosios teritorijos/ vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos) ir juos padalinti į iki 17 sklypų.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog teritorijų planavimas – tai fizinių, juridinių asmenų veiklos teritorinis organizavimas, kuriuo siekiama užtikrinti viešąjį interesą – racionalų teritorijos panaudojimą specifiniu būdu – nustatant ar formuojant tam tikrų teritorijų juridinį statusą, kuris išreiškiamas įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose dokumentuose, kuriuose raštu ir grafiškai užfiksuojamos žinios apie teritoriją, žemės sklypus arba jų grupes, jų tvarkymo ir plėtojimo reikmes, sąlygas bei tvarką (žr. 2005 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–247/2005;. 2006 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A4–1039/2006; 2006 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14–86/2007; 2008 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1968/2008; 2008 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822–1678/2008). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymėta, jog teritorijų planavimas – viešosios teisės sritis (pvz., 2009 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-383/2009; 2009 m. balandžio 1 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-72/2009). Vienas iš viešosios teisės bruožų – jos imperatyvumas. Teisėjų kolegija pažymi, kad Teritorijų planavimo įstatyme įtvirtinti teritorijų planavimo tikslai gali būti įgyvendinti, o fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, visuomenės, savivaldybių ir valstybės interesai dėl teritorijos ir žemės sklypų naudojimo bei veiklos plėtojimo šioje teritorijoje sąlygų suderinti tik griežtai laikantis teritorijų planavimo teisinio reglamentavimo.
Administracinėje byloje Nr. AS8-115/2005 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog bendrasis teritorijos planas iš esmės nustato teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos principus (tam tikras elgesio taisykles), į kurias privalo atsižvelgti ir kuriais turi vadovautis visi planuojamoje teritorijoje esantys nekilnojamojo turto savininkai, valdytojai ar naudotojai (individualiais požymiais neapibūdinti subjektai). Bendrojo teritorijų planavimo dokumento visuotinis privalomumas aptartas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A525-135/2008, kurioje pažymėta, kad nuosavybės teisė nėra absoliuti. Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis ir 4.39 straipsnio 1 dalis – įtvirtindamos pareiškėjų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę ir ja disponuoti, kartu nustato, kad šia teise galima naudotis tik nepažeidžiant įstatymų, taip pat, kad ši teisė gali būti apribota įstatymais. Taigi įstatymas įtvirtina principinę nuostatą, kad nuosavybės teisė gali būti ribojama įstatymu. Vienas iš tokių įstatymų, galinčių riboti nuosavybės teises, yra Teritorijų planavimo įstatymas. Nagrinėjamai bylai aktualiu aspektu šis įstatymas nustato, kad įstatymo nustatyta tvarka patvirtintas bendrasis teritorijos planas yra privalomas visiems planuojamoje teritorijoje esančio nekilnojamojo turto savininkams (Įstatymo 9 str. 2 d.), t. y. bendrojo plano sprendiniai riboja suplanuotos teritorijos savininkų teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti žemę. Apibendrinant nustatytą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad ir detalaus planavimo organizatorius bendros taisyklės pagrindu negali nukrypti nuo nustatytos teritorijos vystymo, naudojimo bei apsaugos krypčių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2269/2013).
Byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių. Esminis ginčas nagrinėjamu atveju yra kilęs dėl Kauno rajono bendrojo plano I-ojo pakeitimo, patvirtinto 2014 m. rugpjūčio 28 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS-299 „Dėl Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo patvirtinimo“ aiškinamajame rašte (7 skyriuje Žemės naudojimo reglamentai) įtvirtintos nuostatos jog „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“, vertinimo bei taikymo. Pareiškėjų nuomone, vertinant Kauno rajono savivaldybės, kaip bendrojo plano I-ojo pakeitimo rengimo organizatoriaus valią ir tikslus, nustatant sprendinius į ateitį ir tolimesnes perspektyvas, šis aktualus bendrojo plano sprendinys, nepriklausomai nuo jokių aplinkybių, privalo būti taikomas visų detaliųjų planų, tame tarpe ir ginčo detaliojo plano, pradėto rengti iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos, atžvilgiu, todėl detaliojo plano rengėjai neprivalo gauti naujų planavimo sąlygų ir juos gali užbaigti bei teikti tvirtinti pagal senąsias planavimo sąlygas.
Kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia pareiškėjai, aukščiau nurodytų teisės aktų kontekste aptariama Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendinio, nustatančio, kad „iki bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas“ turinio analizė nesuponuoja išvados, jog būtent visi be išimties iki Bendrojo plano I-ojo keitimo patvirtinimo įsigaliojimo datos pradėti rengti žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai gali būti šios nuostatos pagrindu užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti pagal iki šitos datos išduotas planavimo sąlygas. Įgyvendinant teisėtumo reikalavimą, bendrojo plano sąvokos turinio, TPĮ bendrųjų nuostatų, 11 straipsnio 8 dalies, 18 straipsnio 2 dalies ir 26 straipsnio 3 dalies, taip pat kitų aptartų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių ir detalizuojančių teisės aktų nuostatų, nustatančių imperatyvų rengiamų teritorijų planavimo dokumentų atitiktį galiojantiems aukštesnio lygio teritorijų planavimo dokumentams, sisteminis aiškinimas leidžia daryti kategorišką išvadą, jog pagal aptariamą Kauno rajono Bendrojo plano I-ojo keitimo sprendinio nuostatą gali būti (bet neprivalo) užbaigti rengti ir teikiami tvirtinti tik tie Detalieji planai, kurie atitinka bei neprieštarauja savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrajam planui. Ginčo atveju pareiškėjų parengto ir tikrinti pateikto detaliojo plano sprendiniai akivaizdžiai neatitinka bei prieštarauja 2014 m. rugsėjo 3 d. įsigaliojusio Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano I-ojo pakeitimo sprendiniams (dėl to ginčo nėra), todėl atsakovas, šalindamas šiuos prieštaravimus, teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą aktą, kuriuo nustatęs, kad tikrinti pateikto dokumento sudėtis neatitinka Įstatymo ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų sudėties reikalavimų, t. y. detaliojo plano sudėtyje nepateiktos naujos planavimo sąlygos, teritorijų planavimo dokumento patikrinimą nutraukė.
Apibendrinusi tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.