- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- 2S-2639-585/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Zelianka
- Pareiškėjas
- E. W.
- Suinteresuotas asmuo
- R. Š., E. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 3.3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos E. W. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos E. W. skundas dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 16 d. nutarimo (suinteresuoti asmenys R. Š., E. K., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja pateikė skundą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 16 d. nutarimą, kuriuo atmestas pareiškėjos skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Pareiškėja nurodo, jog aukštesnysis prokuroras, priimdamas skundžiamą nutarimą, atliko formalų žemesniojo prokuroro veiksmų vertinimą. Skundžiamas nutarimas priimtas, neišnagrinėjus faktinių aplinkybių visumos, išvados padarytos, neįvertinus, jog nuosavybės teisės į žemę buvo galimai atkurtos ne tam asmeniui, kas suponuoja valstybės tarnautojų, dalyvavusių nuosavybės teisių atkūrimo procese, neteisėtus veiksmus, valstybės institucijų priimtų teisės aktų prieštaravimą imperatyvioms įstatymų normoms ir viešojo intereso pažeidimą. Nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo, neįvertinta, jog žemesnysis prokuroras netyrė itin reikšmingų aplinkybių, susijusių su testamento surašymu, testamento galimu buvimu tarp dokumentų, saugomų Klaipėdos apskrities archyve, nesiėmė priemonių pareiškėjos nurodytiems asmenims apklausti, ir todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog buvo teisėtai atkurtos nuosavybės teisės į žemę.Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo atmesti pareiškėjos skundą. Atsiliepimu į skundą nurodo, jog žemesnysis prokuroras, priešingai negu teigia pareiškėja, nepažeidė proceso normų, kreipėsi į kompetentingas institucijas, tarp jų – ir į pareiškėjos nurodomą Klaipėdos apskrities archyvą, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos išdėstytas aplinkybes, analizavo ir vertino gautus duomenis, remdamasis teisės aktų nuostatomis. Tarp dokumentų, saugomų Klaipėdos apskrities archyve, nebuvo pareiškėjos nurodomo testamento. Aukštesnysis prokuroras, savo ruožtu, išsamiai atsakė į pareiškėjos skundu dėl žemesniojo prokuroro nutarimo pateiktus argumentus. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo atmesti pareiškėjos skundą. Nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad žemesnysis prokuroras neatliko visų būtinų procesinių veiksmų, siekiant įsitikinti, buvo ar ne pažeistas viešasis interesas.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi atmetė pareiškėjos skundą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro 2016 m. birželio 16 d. nutarimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu atmetė pareiškėjos prašymą ir atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2016 m. birželio 16 d. nutarimu atmetė pareiškėjos skundą dėl 2016 m. balandžio 14 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones.Žemesnysis prokuroras, gavęs pareiškėjos prašymą, kreipėsi į kompetentingas institucijas, tarp jų – ir į Klaipėdos apskrities archyvą, kuris pateikė visus rastus archyvinius dokumentus, susijusius su pareiškėjos prašymu nurodytais asmenimis. Tarp rastų ir žemesniajam prokurorui perduotų dokumentų nebuvo pareiškėjos nurodomo testamento. Žemesnysis prokuroras, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjos nurodytas aplinkybes, surinko reikiamus dokumentus, analizavo ir vertino gautus duomenis, remdamasis teisės aktų nuostatomis. Skundžiamu (aukštesniojo prokuroro) nutarimu buvo išsamiai atsakyta į pareiškėjos argumentus, nutarimas yra reikiamai, aiškiai ir išsamiai motyvuotas. Pareiškėjos prašymas ir skundas buvo išnagrinėti, laikantis teisės aktų nuostatų. Pareiškėja skundu nenurodo konkrečių proceso pažeidimų, kurie būtų nustatyti, vertinant prokurorų veiksmus. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimai suklastotų parašų jau buvo išnagrinėtos, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Todėl prokurorai neturėjo pareigos iš naujo nagrinėti šias aplinkybes. Be to, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras nėra kompetentingas vertinti prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.Pirmosios instancijos teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos argumentu, jog pareiškėja nėra pretendentė nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Be to, teismo vertinimu, prokurorų nutarimais pagrįstai pripažinta, jog nėra būtinybės viešajam interesui ginti. Pareiškėjos keliamas ginčas yra labiau susijęs su privačiu interesu. Viešojo intereso gynimo inicijavimas būtų neproporcingas siekiamam tikslui.
Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir priimti naują procesinį sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjos atskirasis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismo išvada, jog žemesnysis prokuroras atliko visus būtinus veiksmus aplinkybėms dėl viešojo intereso galimo pažeidimo ištirti, yra nepagrįsta. Žemesnysis prokuroras, priimdamas nutarimą, neįvardijo nė vieno pareikalauto, gauto ir analizuoto archyvinio dokumento. Todėl negalima daryti išvados, jog tokie dokumentai apskritai buvo pareikalauti, gauti ir analizuoti. Be to, žemesnysis prokuroras neatliko nė vieno pareiškėjos prašymu nurodyto veiksmo ir niekaip nemotyvavo šio neveikimo. Dar daugiau, žemesnysis prokuroras grąžino pareiškėjai visą prie prašymo pridėtą medžiagą, taip apribodamas kitų proceso dalyvių veiksmus, siekiant ištirti reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėja nėra pretendentė nuosavybės teisėms į žemę atkurti. Ši teismo išvada nėra paremta įrodymais.Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės dėl galimai suklastotų parašų jau buvo išnagrinėtos, sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, yra nepagrįsta. Tiek aukštesnysis prokuroras, tiek pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog prokurorė, kuri atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, aplaidžiai vykdė tyrimą ir ne(iš)siaiškino reikšmingų aplinkybių.Generalinės prokuratūros prokurorė prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Nurodo, jog pareiškėjos atskirasis skundas yra grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia pareiškėja, įvertino visus įrodymus ir tinkamai patikrino prokurorų veiksmų teisėtumą proceso normų pažeidimo aspektu. Nacionalinė žemės tarnyba prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą. Mano, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Apeliantė pateikė prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė 2016 m. balandžio 14 d. nutarimu atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras 2016 m. birželio 16 d. nutarimu atmetė apeliantės skundą ir paliko 2016 m. balandžio 14 d. nutarimą nepakeistą. Apeliantė pateikė skundą dėl šio nutarimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi tinkamai ap(s)ibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, kurios, ką patvirtina kasacinio teismo praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-916/2016), siekia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimą (tik) proceso aspektu. Prokuroras pagal pareigas gina viešąjį interesą (Prokuratūros įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Prokurorui yra suteikti platūs įgaliojimai, siekiant išsiaiškinti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas, egzistuoja ar ne pagrindas galimai pažeistam viešajam interesui ginti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 3 dalis). Kartu tokių įgaliojimų turėjimas reiškia, jog prokuroras turi būti aktyvus, spręsdamas viešojo intereso galimo pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimus. Iš kitos pusės, prokuroro vaidmeniui (sprendžiant šiuos klausimus) negali būti keliami absoliutumo reikalavimai. Prokuroro veikimas turi ribas, kurias pirmiausia apibrėžia prašymu dėl viešojo intereso gynimo nurodomos aplinkybės. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą, neįvertino, kad buvo nevisapusiškai ištirtos aplinkybės, kuriomis apeliantė grindė prašymą dėl viešojo intereso gynimo. Šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Prokurorė, siekdama ištirti aplinkybes, kuriomis grindžiamas prašymas dėl viešojo intereso gynimo, kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, reikalaudama pateikti duomenis, susijusius su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu. Be to, prokurorė, priešingai negu nurodo apeliantė, kreipėsi į Klaipėdos apskrities archyvą, reikalaudama pateikti dokumentus, susijusius su apeliantės nurodomomis aplinkybėmis, tarp jų – ir buvusio žemės savininko galimai surašytą testamentą. Visų gautų dokumentų neįvardijimas priimant nutarimą, priešingai negu nurodo apeliantė, nereiškia, jog nebuvo atliktas šių dokumentų tyrimas ir vertinimas. Motyvai, kuriais grindžiamas nutarimas atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, patvirtina, jog prokurorė tyrė ir vertino gautus duomenis. Be to, šie duomenys yra įtraukti į bylos, suformuotos pagal apeliantės prašymą dėl viešojo intereso gynimo, medžiagą. Apeliantė nurodo, jog prokurorė grąžino apeliantei visą prie prašymo dėl viešojo intereso gynimo pridėtą medžiagą, taip apribodama kitų proceso dalyvių veiksmus, siekiant ištirti reikšmingas aplinkybes. Tačiau ir šis apeliantės argumentas yra nepagrįstas. Tarp bylos, suformuotos pagal apeliantės prašymą dėl viešojo intereso gynimo, duomenų yra visi duomenys, kurie buvo pridėti prie prašymo dėl viešojo intereso gynimo (pagal priedų sąrašą). Prašymu nurodytos aplinkybės, susijusios su parašų galimu neautentiškumu, buvo ištirtos, nagrinėjant apeliantės pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Be to, nagrinėjant šį pareiškimą, buvo apklaustas ir vienas apeliantės prašymu nurodomas asmuo. Prokurorės, priėmusios nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, veiksmų pagrįstumo vertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės ir pagrindo šiems veiksmams vertinti. Atitinkamai atskirojo skundo argumentai, kuriais apeliuojama į prokurorės, priėmusios nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, veiksmų pagrįstumą (nutarties 8.3 punktas), neturi teisinės reikšmės.Prokurorė, priėmusi nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, surinko duomenis, reikalingus apeliantės prašymu nurodytoms aplinkybėms ištirti, pagal turimą kompetenciją ir įgaliojimus ištyrė ir įvertino aplinkybes, reikšmingas viešojo intereso galimo pažeidimo ir galimai pažeisto viešojo intereso gynimo klausimams išspręsti. Nutarimu aiškiai ir motyvuotai (tiek faktiniais duomenimis ir aplinkybėmis, tiek teisės aktų normomis) atskleista, kodėl, prokurorės vertinimu, apeliantės keliamas klausimas neturi viešojo intereso elemento ir kodėl (apeliantės nurodomomis aplinkybėmis) nėra pažeistas viešasis interesas. Tas pats pasakytina ir apie aukštesniojo prokuroro nutarimą, kuriuo atsisakymas taikyti viešojo intereso gynimo priemones papildomai „sustiprintas“ argumentais, susijusiais su atsisakymu pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apeliantės pareiškimą, ir aplinkybėmis, kurios buvo tirtos, nagrinėjant šį apeliantės pareiškimą. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas tinkamai ap(s)ibrėžė bylos nagrinėjimo ribas (nutarties 13 punktas). Tačiau skundžiama nutartimi, pasisakant, kad, pirma, apeliantė nėra pretendentė nuosavybės teisėms į žemę atkurti, antra, apeliantės keliamas klausimas neturi viešojo intereso elemento ir nėra būtinybės viešajam interesui ginti, peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (Civilinio proceso kodekso 265 straipsnio 2 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, neturi teisės spręsti, buvo ar ne galimai pažeistas viešasis interesas ir pagrindas galimai pažeistam interesui ginti. Šių klausimų sprendimas yra prokuroro prerogatyva. Aukščiau nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados, kuriomis pasisakyta viešojo intereso ir būtinybės viešajam interesui ginti nebuvimu, peržengia prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą patikrinimo (tik proceso aspektu) ribas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apeliantės skundą dėl aukštesniojo prokuroro nutarimo. Nustatytas procesinis pažeidimas (nutarties 18 punktas) nesudaro pagrindo skundžiamai nutarčiai panaikinti. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, pašalinant teismo išvadas ir motyvus, kuriais peržengtos bylos nagrinėjimo ribos (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutarė:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartį iš esmės nepakeistą.