- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-31
- Bylos Nr.
- e2-10-424/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Valiulytė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- notarui M, Elektrėnų
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovei L. Š. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Elektrėnų sav. 1-ojo notarų biuro notaras M. V., Elektrėnų sav. 2-ojo notarų biuro notaras Č. T.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti 2013-03-18 testamentą, sudarytą J. V. L. Š. naudai negaliojančiu šiais pagrindais: 1) J. V. 2013 m. kovo 18 d. sudarė testamentą negalėdama suprasti savo veiksmų reikšmės ir tai yra pagrindas pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu (CK 1.89 straipsnis); 2) J. V. 2013 m. kovo 18 d. sudarė testamentą dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių ir tai sudaro pagrindą pripažinti minėtą testamentą negaliojančiu (CK 1.91 straipsnis); 3) J. V. 2013 m. kovo 18 d. sudarytas testamentas yra nepasirašytas, ir tokiu būdu yra sudarytas prieštaraujant imperatyvioms įstatymo normoms ir todėl yra negaliojantis ab initio (CK 1.80 straipsnis); 4) ginčo testamentas yra galimai suklastotas, ir tokiu būdu jis laikytinas apskritai nesudarytu, kadangi palikėja neišreiškė savo valios dėl ginčo testamento sudarymo.
Nurodė, kad testatorė J. V. yra jo motina. J. V. būdama senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos apie 2000 m. susirgo Parkinsono liga. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras M. V. palikėjos namuose 2013-03-18 patvirtino naują palikėjos testamentą, kuriuo jai priklausantį butą, unikalus Nr. 7997-0009-8019:0025, esantį adresu Šviesos g. 5-26, Elektrėnai, paliko atsakovei. Palikėja 2005-02-28 buvo sudariusi testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui. Nuo 2007 m. palikėjai buvo teikiamos pagalbos į namus paslaugos, lankomosios priežiūros darbuotojai kelis kartus per savaitę lankydavosi palikėjos namuose ir padėdavo atlikti įvairius namų ruošos darbus, nes pati dėl ligos savimi pasirūpinti negalėjo. Palikėjai 2008 m. buvo paskirtos ir teikiamos transporto organizavimo ir aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis paslaugos. Taip pat 2008 m. Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centre palikėjai buvo nustatyta organinė demencija, paskiriant gydymą. Palikėjai paskutiniu metu reikėjo nuolatinės priežiūros, kurios pats ieškovas nesugebėjo suteikti. Dėl to buvo nuspręsta pasitelkti trečiojo asmens paslaugas palikėjos priežiūrai – atsakovės. Su atsakove buvo sudarytas žodinis susitarimas, kad atsakovė rūpinsis jo motina, už tai gaus piniginį atlygį, iš motinos senatvės pensijos ir kitų išmokų. Bendra motinos gaunamų pajamų suma sudarė apie 1500 litų. Už šią sumą atsakovė turėjo aprūpinti motiną maistu, vaistais, o likusieji pinigai atitekdavo atsakovei. Visus mamos reikalus, susijusius su sveikata, tvarkė atsakovė L. Š.. Atsakovė tvirtindavo, kad su mamos sveikata viskas gerai, tačiau ieškovas matydavo, kad mamos sveikata gera nebuvo. Palikėjos sveikata itin pablogėjo 2012 m., kuomet jai buvo diagnozuota demencija, sergant Parkinsono liga. Atsižvelgiant į blogėjančią palikėjos sveikatą, Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-10-02 įsakymu palikėjai buvo skirta speciali dienos socialinės globos namuose paslauga, kas patvirtina, jog palikėja savarankiškai 2012 m. gyventi nebegalėjo ir jos sveikatos būklė palaipsniui vis blogėjo: palikėja nesiorientuodavo laike ir vietoje, pasidarė užmarši, sunkiai kalbėdavo, dažniau tylėdavo, tas pačias aplinkybes kartodavo po kelis kartus, jai buvo sutrikusi orientacija, sulėtėjo mąstymas, buvo susilpnėjusi atmintis, sutrikdavo judesiai. Ji dažnai neatsimindavo savo vardo, kitų vardų, pavardžių, neatpažindavo pažįstamo žmogaus iš veido. Ji žinojo, kas tokia yra L. Š. ir kad ji ja rūpinasi. Nurodė, kad dar 2005 metais, tvirtinant testamentą, notarei jau buvo kilę abejonės dėl testatorės sveikatos būklės.
Palikėja - mirė. Apie 2013-03-18 sudarytą naująjį palikėjos testamentą ieškovas sužinojo tik po palikėjos laidotuvių 2019-02-07.
Atsižvelgiant į palikėjos toli pažengusią ligą bei į senyvą amžių, ji begalėjo suvokti savo veiksmų sudarant ginčo testamentą, t. y., sandorį, lemiančio jos turtinių teisių perėjimą kitam, svetimam žmogui – atsakovei. Palikėja sirgo Parkinsono liga, jai buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Kad liga progresavo, nurodyta 2019-09-03 Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centro direktoriaus rašte, kuriame nurodoma, kad 2008 m. palikėjai buvo nustatyta organinės demencijos diagnozė ir skirtas gydymas, o 2012 m. birželio 23 d. jai buvo nustatytas vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimas bei diagnozuota demencija, sergant Parkinsono liga. Per ketverius metus (nuo 2008 m. kovo 6 d. iki 2012 m birželio 23 d.) palikėjai buvo diagnozuota su Parkinsono liga susijusi demencija sveikatos būklė. Palikėja tapo itin lengvai paveikiama kitų asmenų. Žinant tai, jog atsakovė slaugė palikėją nuo 2008 m., palikėja nesuvokdama savo veiksmų galėjo būti lengvai apgauta ir jos sunkia liga pasinaudota priimant atsakovei naudingus sprendimus. Atsakovė, žinodama, kad palikėja serga Parkinsono ilga, matydama, kad jos sveikatos būklė blogėja, galėjo lengvai paveikti, grasinti, sukelti ekonominį spaudimą palikėjai pakeisti savo logiškai paaiškinamą sprendimą – 2005-02-28 sudarytą testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovui. Ieškovo manymu, palikėjai galimai buvo teigiama, kad ji sudarys ne testamentą, o pasirašys kitą dokumentą ir tokiu būdu dėsningai palikėjai įteikinėti, kad 2013-03-18 sudarytas testamentas bus svarbus dokumentas, tačiau iki galo nepaaiškinti, kad ji sudarys naują testamentą, kuriuo atneš ekonominės naudos atsakovei.
Ieškovas iki pat motinos mirties - nebuvo nutraukęs su ja ryšių, ja rūpinosi pagal savo galimybes, domėjosi jos sveikata, todėl natūralu, kad 2005-02-28 palikėja sudarė testamentą, kuriuo paliko visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškovui. Ieškovas nežino, kodėl per beveik 6 metus nuo 2013-03-18 iki 2019-02-06 iš savo motinos J. V., ar pačios atsakovės negavo jokios informacijos, apie tai, kad 2013-03-18 yra sudarytas naujas palikėjos testamentas. Ieškovas, bendraudamas su palikėja per visą nurodytą laikotarpį, būtų sužinojęs apie 2013-03-18 sudarytą testamentą ir sužinojęs jo sudarymo priežastis. Tai patvirtina, kad ginčo testamentas buvo sudarytas apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realių grasinimų įtakoje.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodė, kad jo motinos parašas ginčo testamente gali būti suklastotas. Lyginant 2005 m. ir 2013 m. sudarytus testamentus galima teigti, kad palikėjos rašysena abiejuose nurodytuose testamentuose yra skirtinga. Parkinsono ligos požymiai palikėjai pasireiškė apie 2000 m. palikėjos 2005-02-28 sudarytame testamente matoma, kad ji pasirašė tekstu „V.“, kuris yra sunkiai įskaitomas. Tuo tarpu 2013-03-18 testamente palikėja parašo savo vardą ir pavardę „J. V.“ pakankamai įskaitomai ir aiškiai. Progresuojant Parkinsono ligai, objektyviai neįmanoma, kad po 8 metų palikėjos raštas būtų dar geriau įskaitomas, nei prieš tai.
Taip pat nurodė, kad motinos sudarytas testamentas neatitinka įstatymo keliamo reikalavimų testamento formai – teigia, jog motinos sudarytas vėlesnis testamentas nepasirašytas tinkamai. Nurodė, kad 2013-03-18 palikėjos sudarytame testamente testatorė turėjo užpildyti dvi atskiras grafas: 1) vardas, pavardė; 2) parašas. Palikėja turėjo patvirtinti testamentą tiek vardu bei pavarde, tiek parašu. Palikėja prie 1 grafos parašė savo vardą bei pavardę kas, kelia ieškovui pagrįstų abejonių dėl palikėjos objektyvių galimybių atlikti tokį įrašą. Tačiau antros grafos palikėja neužpildė ir ginčo testamento nepasirašė.
Atsakovė L. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Nurodė, kad ieškovo žmona 2008 metais paprašė paslaugyti vyro motiną J. V., kurios iki tol nepažinojo. Ji sutiko ir J. V. slaugė iki jos mirties. Apie 2012 metais ji kreipėsi į gydytoją Paberalienę, kuri jai nurodė, kad asmenims, sergantiems Parkinsono liga priklauso socialinė globa. Iki tol J. V. gaudavo apie 800 litų pensiją. 2012 metais sutvarkius dokumentus, papildomai gaudavo apie 250 litų visiškos negalios pašalpą. Paskutiniais metais testatorės pensija ir gaunama pašalpa sudarė 546 Eur ir šitų pinigų ne visada užtekdavo J. V. poreikiams, jau nekalbant apie atlyginimą jai už paslaugas. J. V. pati pradėjo kalbėti apie testamentą, sakė, kad paliks butą tam, kas ją slaugys, įkalbinėjo ją atvesti notarą į namus. Ji kreipėsi į notarą M. V.. Po dviejų savaičių notaras atvyko į namus ir J. V. sudarė testamentą, kuriuo paliko jai savo butą. Testatorė mirė būdama sveiko proto. Nesutinka su ieškovo teiginiu, kad J. V., būdama senyvo amžiaus, susirgo Parkinsono liga ir todėl sulėtėjo jos judesiai, dažnai neatsimindavo savo vardo, kitų vardų, pavardžių, neatpažindavo pažįstamo žmogaus veido. Ieškovas pats sau prieštarauja, iš pradžių teigdamas, kad dėl aukščiau įvardintos ligos jo motinai buvo sulėtėję ir pasunkėję judesiai, o toliau jau vardijama, kad ji neatpažindavo žmonių. Nesutiko, kad testatorė neatsimindavo savo ar jos pažįstamų vardų, pavardžių, neatpažindavo pažįstamų žmonių iš veido. J. V. dėl Parkinsono ligos turėjo judėjimo sutrikimą, tačiau nuovokos niekada neprarado. Ieškovo motyvas, kad palikėja nesiorientavo laike ir vietoje, pasidarė užmarši, sunkiai kalbėdavo, jai buvo sutrikusi orientacija, sulėtėjo mąstymas, buvo susilpnėjusi atmintis, palikėjai sutrikdavo judesiai nepatvirtinti nei VšĮ Elektrėnų ligoninės, nei Elektrėnų poliklinikos išduotose J. V. sveikatos istorijose ir juose nėra įrašų apie tokius ieškinyje nurodytus testatorės sveikatos sutrikimus. Tai yra išgalvoti, gydytojų nepatvirtinti teiginiai, ieškovui turint vienintelį tikslą - teigti bet ką, kad tik J. V. 2013-03-18 sudarytas testamentas būtų pripažintas negaliojančiu. Manytina, jog šmeižikiški teiginiai apie J. V. sveikatą 2012 metais ir 2013 m. kovą, sukurpti ieškovo A. V. sutuoktinės D. V., kuri visą laiką nekentė anytos ir laukėjos mirties.
Nors ieškovas nurodo, kad J. V. buvo gydoma VšĮ Elektrėnų psichikos sveikatos priežiūros centre. Šiame Centre testatorė niekada nebuvo gydoma. Ji 2008 m. kovą Elektrėnų poliklinikos neurologo buvo nusiųsta į šį Centrą konsultacijai, o 2012-06-23 į Centrą nuvežė atsakovė pati apžiūrai dėl socialinių paslaugų testatorei teikimo bei specialiųjų priemonių skyrimo, kas ir buvo paskirta Elektrėnų savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012-10-02 sprendimu Nr. 08PN-38. 2017 m. balandžio 26 d. J. V. į Centrą atsakovė testatorę nuvežė dėl vaisto „Tuanxcene“ išrašymo, nes pasikeitus vaistų skyrimo tvarkai, šeimos gydytoja šio vaisto, mažinančio rankų virpėjimą, skirti nebegalėjo.
Ieškovo teiginys kad apie 2013- 03-18 sudarytą testamentą jis sužinojo tik po palikėjos laidotuvių 2019 02 07 yra aiškus melas. Ieškovas apie naują testamentą sužinojo praėjus maždaug 3-4 dienoms po jo sudarymo. Ieškovui apie naujo testamento sudarymą pasakė jo motina J. V.. Tai sužinojęs, A. V. motinai pasakė, kad jam nereikalinga nei ji, nei jos butas. Apie naujai sudarytą testamentą žinojo ir kiti J. V. giminės, gyvenantys Kruonio miestelyje, tame tarpe ir testatorės krikšto dukra. Apie tai jiems visiems atvirai pasakojo pati J. V., kai atsakovė ją nuveždavo į Kruonį jų aplankyti. Atsakovė ir pati niekada neslėpė naujo testamento sudarymo fakto. Ieškovas po testamento sudarymo ne kartą yra pasakęs, kad „Tau, sesute, atiteks butas Elektrėnuose, o man namas Kruonyje“, todėl ji labai nustebo, kai gavo ieškovo ieškinį dėl testamento nuginčijimo. A. V. atsakovę vadino „sesute“ už tai, kad atsakovė slaugė jo motiną. Atsakovės manymu, šis ieškinys yra ieškovo sutuoktinės D. V. sukurptas planas kaip atgauti anytos butą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad J. V. testamento sudarymo metu, t. y. 2013-03-18, buvo neveiksni.
Nors ieškovas teigia, kad atsakovė palikėjai darė spaudimą, tačiau tai matydamas ieškovas leido jai globoti motiną net 11 metų iki jos mirties. Nepagrįstas ir ieškovo teiginys, jog palikėjai galimai buvo teigiama, kad ji pasirašys ne testamentą, bet kitą jai svarbų dokumentą, neišaiškinus šio dokumento esmės, kadangi pasirašomo dokumento esmę testatorei aiškino ne atsakovė, bet testamentą patvirtinęs notaras. Ieškovo prašymas, pagrįstas absurdiškais argumentais ir prielaidomis, pripažinti testamentą negaliojančiu LR CK 1.91 straipsnyje įtvirtinta teisine norma, yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Ieškovas savo patikslintame ieškinyje tvirtina, jog palikėja, sudarydama testamentą negalėjo suprasti savo veiksmų, nes sirgo Parkinsono liga. Atsakovė nurodo, jeigu J. V. savo veiksmų nesuprato dėl Parkinsono ligos, tai kokiu būdu atsakovė galėjo ją apgauti ar kitaip paveikti testamento sudarymo metu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo notaras M. V. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. pateikė atsiliepimą į ieškinį, su kuriuo nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad vertinant, ar testatorė suprato savo sudaryto testamento turinį ir jo teisines pasekmes, reikia vertinti ir tokio sudaryto sandorio sudėtingumą. Testamentas, kaip vienašalis sandoris, yra seniai žinomas Lietuvos teisinėje sistemoje bei galimybė priimti sprendimus dėl savo turto paskirstymo po mirties yra žinomas didžiajai daliai visuomenės. Ginčijamas testamentas savo turiniu yra labai paprastas ir nesudėtingas, todėl tikrai tikėtina, kad testatorė tokio pobūdžio savo teisinį aktą suprato ir jo norėjo. Ginčijamu testamentu atsakovei ji paliko tik butą, o ne visą savo turtą, suprasdama, kad kitas turtas lieka sūnui pagal anksčiau sudarytą testamentą. Nurodė, kad ieškovas nurodo, kad dėl ligos testatorė buvo lengvai paveikiama kitų asmenų įtakos, todėl nesuvokdama savo veiksmų lengvai galėjo būti apgauta atsakovės (28 p.). Pirma, apgaulė šiuo atveju galima tik tokio asmens atžvilgiu, kuris supranta savo veiksmus, o dėl kitos šalies apgaulingų veiksmų priima tikrosios valios neatitinkančius sprendimus, taigi paties ieškovo pozicija prieštarauja jo bandomoms įrodyti aplinkybėms. Antra, prieš tvirtindamas testamentą įsitikino testatorės valia sudaryti būtent tokį testamentą betarpiškai bendraudamas su testatore bei išaiškino testatorei testamento sudarymo teisines pasekmes, todėl teigti, kad ji buvo apgauta nėra jokio pagrindo. Nurodė, jog testatorė pati pasirašė testamentą jo akivaizdoje. Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato asmens parašo suformavimo ir sudarymo būtinųjų ar bet kokių kitokių elementų, jo sudarymo išvaizdos ir t.t. Taigi asmuo yra laisvas pasirinkti savo parašo išpildymą ir laisvai jį tokį naudoti identifikuojant save sudarant dokumentus ir kitaip patvirtinant savo dalyvavimą socialiniuose (tarp jų ir civiliniuose teisiniuose) santykiuose. Lietuvių kalbos žodynas „parašą“ pirmiausia apibūdina kaip asmens pavardės pasirašymą savo ranka: tikros rankos užrašas, parašas. Mirusioji J. V. savo pasirinkimu pasirinko kaip savo „parašą“ naudoti savo pavardės parašymą. Tai įrodo 1993-03-03 Trakų pasų poskyrio mirusiajai J. V. išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, Nr. LM880828, kurio pagrindu buvo nustatyta testatorės asmens tapatybė testamento pasirašymo ir patvirtinimo metu. Minėto paso skiltyje „Asmens parašas“ įrašyta „V“. Testatorė J. V. savo parašu naudojo pavardės parašymą, ką papildomai įrodo ieškovo pateiktas 2005-02-28 Elektrėnų notaro biuro notarės D. M. U. patvirtintas testamentas, reg. Nr. -, kuriame testatorė pasirašė pavarde, testatorės paso kopija, bei ieškovo ginčijamas testamentas, kuriame testatorė taip pat pasirašė pavarde. Parašo civiliniuose teisiniuose santykiuose paskirtis yra tiek asmeniui materialia forma išreikšti savo valią sudarant sandorius, tiek identifikuoti tokią valią išreiškusį asmenį per sudarytą materialų įrodymą – dokumentą. Ieškovo ginčijamame 2013-03-18 testamente, labai aiškiai matosi testatorės ranka įrašyta „J. V.“, todėl teiginys, kad testamentas yra nepasirašytas ar, kad testamentą pasirašė kitas asmuo yra niekuo nepagrįstas.
Trečiasis asmuo notaras Č. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį su kuriuo sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad iš patirties žino, jog asmenys, sergantys Parkinsono liga, arba visai negali parašyti vardo, pavardės bei pasirašyti, arba gali parašyti vardą, pavardę bei pasirašyti, tačiau jų rašysena pasižymi išskirtiniu bruožu, tai yra visos raidės dėl rankos drebėjimo yra ištisai išraižytos. Šis rašysenos bruožas yra ypatingai unikalus ir dėl šios aplinkybės tretiesiems asmenims suklastoti parašą yra labai sudėtinga. Elektrėnų savivaldybės l-ojo notaro biuro notaro M. V. 2013-03-18 patvirtintame testamente yra parašyti testatorės vardas ir pavardė, tačiau nėra testatorės parašo. Vardas ir pavardė parašyti visiškai nedrebančia ranka, tiesiu būdu, kas Parkinsono liga sergančiam asmeniui yra neįmanomas dalykas. Paveldėjimo byloje yra du minėto testamento egzemplioriai ir abiejuose egzemplioriuose vardas ir pavardė parašyti visiškai nedrebančia ranka, nors jie tarpusavyje šiek tiek skiriasi. Notarės D. M. U. 2005-02-28 patvirtintame testamente yra tik testatorės parašas. Tai reiškia, kad testatorė jau 2005 metais negalėjo parašyti savo vardo bei pavardės, tačiau galėjo testamentą pasirašyti. Taigi, praėjus aštuoneriems metams nuo pirmojo testamento sudarymo, testatorė netikėtai atgavo gebėjimą parašyti savo vardą ir pavardę, kai tuo tarpu 2005 metais tai padaryti negalėjo. Suprantama, kad laikui bėgant, senyvo amžiaus, tuo labiau Parkinsono liga sergančio asmens gebėjimas parašyti vardą ir pavardę galėjo tik dar labiau pablogėti, o ne pagerėti. Be to, ieškovas teisingai pastebėjo, kad 2013-03-18 patvirtintame testamente nėra testatorės parašo ir tai reiškia, kad testamentas yra nepasirašytas. Nepasirašytas testamentas laikomas nesudarytu ir jis negalioja nuo sudarymo momento, nes testatorės valia nėra patvirtinta identifikaciniu įrašu - parašu. Taigi, testatorės nepasirašytas testamentas jokiu būdu negalėjo būti notaro patvirtintas ir įregistruotas Testamentų registre, nes toks testamentas neatitinka įstatymo reikalavimų, laikomas negaliojančiu, be to, jis turi klastojimo požymių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Iš gimimo liudijimo kopijos matyti, kad ieškovas A. V. yra palikėjos J. V. sūnus. Iš 2019-02-07 mirties įrašo matyti, kad J. V. mirė -.
Iš 2005-02-28 testamento kopijos matyti, kad J. V. sudarė testamentą, patvirtintą Elektrėnų notarų biuro notarės D. M. U., kurio visą savo turtą, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį, kur jis nebūtų ir iš ko besusidėtų, paliko sūnui A. V..
Iš byloje esančio 2013-03-18 testamento, matyti, kad testatorė J. V. savo namuose, esančiuose Elektrėnuose, (d. n.), sudarė testamentą, patvirtintą notaro M. V., kuriuo jai priklausantį butą, esantį (d. n.), Elektrėnai, paliko atsakovei L. Š..
Dėl J. V. gebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmę sudarant 2013-03-18 testamentą.
Testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir padarinius (CK 5.15 straipsnio 2 dalis). Testamentu asmuo daro patvarkymus, kurių teisinės pasekmės atsiranda jau po jo mirties ir šios pasekmės gali žymiai paveikti kitų asmenų gyvenimus. Todėl testatorius privalo aiškiai suvokti jo sudaromo testamento reikšmę, jo padarinius ir sąmoningai šių padarinių siekti. Kai testamentą sudaro asmuo, kuris negali suvokti savo veiksmų reikšmės, prasmės ir pasekmių, testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu. CK 1.89 straipsnio pagrindu testamentas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Ginčijant mirusio testatoriaus testamentą CK 1.89 straipsnio pagrindu, testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikšmę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neišklausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų išvadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose išlikusiais įrašais apie testatoriaus sveikatos būklę.
Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas vertina ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu.
Ieškovui teigiant, jog jo motina J. V. dėl jai diagnozuotos Parkinsono ligos bei demencijos negalėjo suvokti savo veiksmų esmės, 2019-10-29 teismo nutartimi teismas paskyrė J. V., gim.-, mirusios -, pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę ir ją pavedė atlikti VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnyba“.
VšĮ „Nepriklausoma teismo psichiatrijos tarnybos“ teismo psichiatrijos ekspertizės 2019-12-17 aktas Nr. TPE-476/2019, kuriuo išvadoje nurodyta, kad J. V., sudarydama 2013-03-18 testamentą, dėl psichikos sveikatos būklės (demencijos, sergant Parkinsono liga) negalėjo suprasti sudaromo testamento esmės, savo veiksmų reikšmės bei negalėjo jų valdyti. Šios ekspertizės išvadas patvirtino ir teismo posėdyje apklaustas ekspertas K. D..
Po šios ekspertizės išvados gavimo, teismo posėdyje buvo išklausyta atsakovė ir liudytojai, kurie tvirtino, kad J. V. visą laiką buvo adekvati, kad su ja bendraujant kildavo bendravimo sunkumų dėl jo sutrikusios kalbos, tačiau ji viską suprasdavo, kad nekilo įtarimų dėl jos psichikos sveikatos būklės.
Atsakovei iškėlus abejones dėl ekspertizės išvadų patikimumo teismas 2020-08-14 nutartimi paskyrė pakartotinę pomirtinė teismo psichiatrijos ekspertizė ją pavedant atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. 2020-11-25 gautas ekspertizės aktas, kuriame padaryta išvada, kad J. V. dėl savo psichikos būsenos sutrikimo (demencijos, sergant Parkinsono liga), sudarydama 2013-03-18 testamentą, negalėjo suprasti sudaromo testamento esmės ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės.
Eksperto išvada, kuria suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, pripažįstama tiesioginiu įrodymu; eksperto išvada, padaryta prielaidos forma, pripažįstama netiesioginiu įrodymu, tačiau toks dokumentas nepraranda savo įrodomosios galios dėl to, kad jame nėra konkrečios išvados tiriamuoju klausimu, o tik tęsiamas įrodinėjimo procesas ir prielaidos forma padarytai eksperto išvadai pagrįsti ar paneigti gali būti pateikiami atitinkami kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-916/2017, 45 punktas).
Šioje byloje tiek pirmosios ekspertizės išvada, tiek pakartotinės ekspertizės išvada, padaryta įvertinus ne tik testatorės medicininius dokumentus, bet ir liudytojų parodymus, duoda kategorišką atsakymą į teismo pateiktą klausimą, todėl abejoti šių įrodymų patikimumu teismas neturi pagrindo.
Tuo tarpu liudytojų parodymai, kuriais atsakovė grindžia savo poziciją šioje byloje, nepaneigia ekspertizių išvadų.
Liudytoja E. P., kuri buvo testatorės šeimos gydytoja nuo 2012 metų, patvirtino, kad bendravimas su paciente buvo apsunkintas, nes testatorė sunkiai kalbėjo, galėdavo atsakyti „taip“ arba „ne“. Jai atrodė, kad pacientė ją suprasdavo. Ji ambulatoriškai gydė testatorę iki jos mirties, tęsdavo specialistų neurologų ir psichiatrų paskirtą gydymą vaistais, testatorei buvo skiriami psichotropiniai vaistai, kurie naudojant vaistus pagal paskirtas normas negalėjo sukelti sąmonės aptemimo, tačiau juos naudojant didelėmis dozėmis, asmenims galėtų atsirasti padidėjęs mieguistumas. Nurodė, kad tik kelis mėnesius iki mirties buvo nekontaktiška.
Liudytojas G. Z., Elektrėnų ligoninės gydytojas, parodė, kad su J. V. teko bendrauti epizodiškai jai gulint ligoninės skyriuje. Ji pati negalėjo judėti, buvo sunku su ja susikalbėti, tačiau jos suvokimas nebuvo sutrikęs. Laiko, kada bendravo su J. V., nurodyti negalėjo
Liudytoja M. Š., atsakovės dukra paaiškino, kad J. V. pažinojo nuo vaikystės. Testamento sudarymo metu ji buvo apie 12-13 metų. Paaiškino, kad testatorė buvo silpnos fizinės sveikatos, tačiau sveiko proto. Kai buvo sudaromas testamentas ji buvo J. V. namuose. J. V. buvo žvali, pati vaikščiojo. Bendraujant su J. V., ši pasakojo, kad nori palikti jai savo butą.
Liudytoja D. B., buvusi testatorės bendradarbė paaiškino, kad su J. V. buvo susitikusios ligoninėje apie 2014 m. J. V. ją pažino, kalbėjo neužstrigdama, gerai susikalbėjo.
Liudytoja J. R., buvusi testatorės bendradarbė parodė, kad apie tai, kad J. V. rimtai serga sužinojo apie 2013 metus. Kai po 2013 metų lankėsi jos namuose, ji dar mezgė kojines. Paskutinį kartą J. V. matė 2018 metais, ji ją atpažino, bendravo normaliai.
Liudytoja L. A. parodė, kad su J. V. bendravo ligoninėje apie 2018 metus, iki tol jos ilgai nebuvo mačiusi. J. V. ja atsiminė, bendravo sunkiai, bet buvo galima ją suprasti.
Liudytojas S. V., ieškovo sūnus, parodė, kad J. V. prižiūrėjo jį iki 5 metų amžiaus. Po to pradėjo jo nebepažinti, klausdavo jo vardo, skundėsi, kad jis jos nelanko. Jis negalėdavo suprasti, ką ji kalba.
Teismo vertinimu liudytojų L. A. D. B., J. R. paaiškinimai nesietini su šioj byloje nagrinėjamus teisiškai reikšmingu laikotarpiu. Šios liudytojos teigia bendravusios su testatore po 2013 metų, t .y. jau po testamento sudarymo. J. R. testatorę lankė dažniau tik prieš testatorės mirtį. Be to liudytojų D. B., J. R. parodymai apie tai, kad testatorė kalbėjo normaliai, neužstrigdama, prieštarauja medicininiais dokumentais patvirtintai ir pačių šalių pripažintai aplinkybei, kad testatorės kalba buvo sutrikusi. Šių liudytojų parodymai yra pakankamai selektyvūs, nekonkretūs testamento sudarymo laikotarpiui, šio laikotarpio liudytojos konkrečiai atsiminti negalėjo.
Liudytojai apklausti gydytojai E. P. ir G. Z., kaip ji patys nurodė, nėra gydytojai psichiatrai; liudytojai M. Š. ir S. V. testamento sudarymo laiku buvo vaikai todėl šių liudytojų nurodyta galimybė bendrauti ir susikalbėti su J. V., neatspindi testatorės gebėjimo suvokti testamento sudarymo esmės ir prasmės.
Be to liudytojai M. Š. ir S. V. yra atsakovės ir ieškovo vaikai, todėl yra suinteresuoti jų tėvams palankia bylos baigtimi, kas sudaro pagrindą kritiškai vertinti jų parodymus.
Liudytojų D. N., D. B., O. K., I. I. paaiškimai taip pat neatspindi testatorės būklės ginčijamo testamento sudarymo metu, todėl šių liudytojų parodymai negali būti laikomi pakankamais spręsti apie testatorės psichikos sveikatos būklę sandorio sudarymo metu.
Iš pateiktų liudytojų paaiškinimų darytina išvada, jog jie nėra išsamūs vertinant testatorės psichinę būklę bei nesudarantys pagrindo atmesti bei paneigti ekspertų išvadas.
Testamentą tvirtinęs notaras M. V. paaiškino, kad testatorės namuose patvirtino testatorės testamentą, asmuo buvo silpnos fizinės sveikatos, tačiau jai buvo išaiškinta testamento esmė ir teisinės pasekmės. Teismo vertinimu, notaras, atlikdamas savo profesines pareigas, bet neturėdamas specialių medicininių, psichiatrinių žinių, negalėjo objektyviai įvertinti J. V. psichikos būklės testamento sudarymo metu, o tai, kad išoriškai J. V. sudarė psichiškai sveiko žmogaus įspūdį, nepaneigia specialistų – teismo ekspertų, turinčių atitinkamų specialių žinių, išvadų pagrįstumo. Taip pat būtina pastebėti, kad J. V. gydanti gydytoja E. P. patvirtino savo pacientę buvus sunkiai kalbančią, o tokia fizinė savybė taip pat galėjo turėti įtakos notaro apsisprendimui testatorės sugebėjimą suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę testamento sudarymo metu vertinti kaip normalų.
Teismo ekspertizių išvadoms esant kategoriškoms, kad testamento sudarymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, kitiems byloje esantiems įrodymams šios išvados nepaneigiant, yra pagrindas spręsti, kad byloje yra pakankamai patikimų duomenų apie testatorės J. V. negebėjimą išreikšti savo valią ginčijamo testamento sudarymo metu ir leidžia teismui konstatuoti, jog ieškinio motyvai dėl palikėjos J. V. valios ydingumo suprasti sudaromo testamento esmę ir prasmę, yra vertinami kaip pagrįsti.
Dėl testatorės parašo suklastojimo ir testamento prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms
Ieškovas, teigdamas, kad 2013-03-18 testamentas yra testatorės nepasirašytas, o testamento grafoje „vardas, pavardė“ įrašas „J. V.“ galimai suklastotas ir jį parašė ne J. V. , prašo jį pripažinti negaliojančiu CK 1.80 str. pagrindu.
Teismas 2019-10-30 nutartimi paskyrė J. V. rašysenos ekspertizę ir ją pavedė atlikti Lietuvos teismo ekspertizės centrui. Pavedė ekspertams atsakyti į klausimą:
Ar 2013-03-18 testamente notarinio registro Nr. 625, rankraštinį įrašą „J. V.“ parašė J. V.?
Iš 2020-01-22 Lietuvos teismo ekspertizės akto Nr. 11-2255(19) išvadoje nurodyta, jog 2013-03-18 testamento dviejuose egzemplioriuose (notarinio registro Nr. 625) rankraštinius įrašus „J. V.“, „J. V.“ parašė ir 2013 m. Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notaro biuro notaro M. V. notariniame registre, tomo numeris 1, skiltyje „Asmens, kuriam atliktas notarinis veiksmas ar suteikta teisinė pagalba, ir visų kitų notarinio veiksmo dalyvių parašai“, ties notarinio veiksmo registracijos numeriu 625 (patvirtintas testamentas) ir notarinio veiksmo registracijos numeriu 626 (kitas notarinis veiksmas), J. V. vardu pasirašė J. V..
Todėl, esant kategoriškai ekspertizės išvadai, nėra pagrindo spręsti, kad J. V. parašas testamente suklastotas.
Rašytiniai sandoriai gali būti sudaromi paprasta rašytine arba notarine forma (CK 1.71 str. 1 d.). Rašytine forma sudaromas sandoris turi būti pasirašytas jį sudarančių asmenų (CK 1.76 str.1 d.). Parašas pirmiausiai suprantamas kaip asmens ranka parašyti jo vardas ir pavardė. Jokie teisės aktai nenustato asmens parašo suformavimo taisyklių, jo būtinųjų elementų ar pan. Kiekvienas asmuo pats laisvai pasirenka kaip jis pasirašys vieną ar kitą dokumentą, ir kokį parašą naudos identifikuojant save.
Nei CK 1.76 str., nei 5.28 str. nesieja testamento, kaip sandorio, galiojimo su visų grafų teisingu užpildymu notaro sudarytoje testamento formoje.
Rašysenos ekspertizės išvada patvirtino, kad ginčijamo testamento grafoje „vardas, pavardė“ vardą ir pavardę „J. V.“ parašė J. V., kas reiškia, kad testatorė savo identifikavimui pasirinko pilnai parašyti savo vardą ir pavardę. Tai, kad testamento grafoje „parašas“ ji dar kartą neparašė savo vardo ir pavardės ar neparašė pavardės trumpinio, kaip kituose dokumentuose, nereiškia, kad testamentas yra nepasirašytas ir negaliojantis CK 1.80 straipsnio prasme. Todėl šis testamento negaliojimo pagrindas atmetamas.
Dėl testamento negaliojimo CK 1.91 str. pagrindu
CPK 178 str. nustato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Ieškovas, ginčydamas testamentą CK 1.91 str. pagrindu kaip sudarytą dėl apgaulės, smurto ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių, savo reikalavimą grindžia samprotavimais, bet ne konkrečiomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančiais įrodymais.
Iš tų faktų, kad testatorei buvo diagnozuota Parkinsono liga ir jos sveikatos būklė vis prastėjo, o atsakovė, prižiūrėdama palikėją ir nuolat su ja bendraudama, galėjo daryti jai įtaką, spaudimą ir ją apgauti, daro deklaratyvią išvadą, kad atsakovė taip ir padarė, t.y. panaudodama apgaulę, smurtą, ekonominį spaudimą ir realius grasinimus atsakovė darė spaudimą testatorei, kad būtų sudarytas jai naudingas testamentas.
Vertinant šį reikalavimo pagrindą, teismas pažymi, kad CK 1.91 str. numato šešis savarankiškus sandorio negaliojimo pagrindus, kurie turi būti įrodyti. Tačiau ieškovas ne tik nepateikia jokių įrodymų savo išvadoms pagrįsti, bet net nenurodo jokių atsakovės veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip CK 1.91 str. numatytų sandorio negaliojimo pagrindų požymiai. Todėl šis testamento negaliojimo pagrindas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Teismui tenkinus ieškovo ieškinį, yra pagrindas ieškovo naudai priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenimis ieškovas patyrė 4594,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (113 Eur žyminį mokestį, 600 Eur už J. V. pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, 600 Eur už J. V. rašysenos ekspertizę ir 3 281,50 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą.
Atsižvelgiant į tai, jog reikalavimas pripažinti J. V. sudarytą testamentą negaliojančiu dėl testatorės parašo suklastojimo, teismo atmestas, nėra pagrindo ieškovui priteisti jo patirtų 600 Eur išlaidų už rašysenos ekspertizę.
Ieškovui iš atsakovės priteistina bylinėjimosi išlaidų suma - 3994,50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais
nusprendžia:
Pripažinti negaliojančiu 2013 m. kovo 18 d. testamentą sudarytą J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2019 m. vasario 6 d., patvirtintą Elektrėnų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaro M. V., notarinio registro Nr. 625.
Priteisti iš atsakovės L. Š. 3994,50 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V. naudai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2019 m. gegužės 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartimi Nr. e2-4692-983/2019 - draudimą Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notarų biuro notarui Č. T. išduoti paveldėjimo teisės liudijimą L. Š., pagal 2013-03-18 J. V. testamentą, notarinio registro Nr. 625 - palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Viliaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.