- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- eI2-1085-983/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03464-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Asta Adamonytė-Šipkauskienė (pirm.), Tomas Blinstrubis, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- UAB "Trasis"
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tomo Blinstrubio, Beatos Martišienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ patikslintą skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Trasis“ (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2020 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (15/5-5)47U-41 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išnagrinėti pareiškėjos prašymą iš naujo.
Nurodo, kad 2020 m. spalio 5 d. gavo Departamento Sprendimą, kuriuo nuspręsta neįtraukti UAB „Trasis“ į patvirtintų įmonių sąrašą. Departamentas Sprendime konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. spalio 30 d. įsakymu 1V-890 patvirtinto Patvirtintų įmonių sąrašo sudarymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus, kadangi įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo dienos laikotarpiu 3 užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Pareiškėjos teigimu, atsakovas netinkamai vertino Apraše naudojamą sąvoką „dirbti visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius“. Nesupranta, kodėl nustačius, jog užsieniečiams dviejų metų laikotarpyje buvo užfiksuoti nedraudiminiai laikotarpiai, kurie atsirado dėl suteiktų nemokamų atostogų pačių darbuotojų prašymų pagrindu, buvo prieita išvados, jog darbuotojai dviejų metų laikotarpiu UAB „Trasis“ nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Akcentuoja, kad teikdama prašymą įtraukti įmonę į patvirtintų imonių sąrašą, pateikė Departamentui darbuotojų užsieniečių U. K. (darbo sutartis sudaryta 2018 m. liepos 9 d., pirma darbo diena 2018 m. rugjūčio 14 d.), R. R. (darbo sutartis sudaryta 2018 m. liepos 16 d., pirma darbo diena 2018 m. rugjūčio 14 d.) ir O. N. (darbo sutartis sudaryta 2018 m. liepos 10 d., pirma darbo diena 2018 m. rugjūčio 7 d.) darbo sutartis. Pažymi, jog visi minėti darbuotojai užsieniečiai dirba įmonėje ir dabar, t. y. darbo sutartys su jais nėra nutrauktos, darbo santykiai su kiekvienu iš darbuotojų tęsiasi ilgiau nei 2 metus ir tęsiasi būtent tuo pačiu laikotarpiu visiems nurodytiems darbuotojams. Nurodo, kad darbuotojai užsieniečiai, pradėję dirbti UAB „Trasis“, nuolat atlieka tęstinio pobūdžio funkciją, t. y. dirba tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonių vairuotojais. Be to, darbo sutartyse aiškiai sutartas darbuotojo darbo laiko režimas - suminė darbo laiko apskaita. Teigia, kad komandiruotės trunka apie 2 mėnesius, todėl darbuotojai užsieniečiai (Baltarusijos ar Ukrainos piliečiai) po komandiruotės ne tik išnaudoja sukauptas kasmetines atostogas, bet ir prašo suteikti jiems nemokamas atostogas, tačiau, pareiškėjos teigimu, nemokamų atostogų suteikimas ir naudojimas negali būti traktuojamas kaip nedarbas.
Pareiškėja akcentuoja, kad remiantis Departamento Sprendime pateiktu vertinimu, reikia suprasti, jog pareiškėjos nurodyti konkretūs darbuotojai - užsieniečiai privalėjo kažkuriuo momentu per šiuos paskutinius 2 metus 6 mėnesius nuolat vienu metu atlikti darbo funkciją, t. y. pareiškėja net ir esant darbuotojų užsieniečių prašymui suteikti jam kasmetines ir / ar nemokamas atostogas, privalėtų šių prašymų netenkinti, siekiant atitikti Aprašo 8.4 punkte keliamus reikalavimus. Pareiškėja mano, kad toks atsakovo vertinimas, ar pareiškėja atitinka Aprašo 8.4 punkte keliamus reikalavimus, yra ydingas ir apriboja pamatinę darbuotojo teisę į poilsį.
Papildomai pažymi, kad UAB „Trasis“ teikia tarptautinio krovinių vežimo paslaugas nuo 2010 metų, įmonėje dirba virš 1400 darbuotojų vairuotojų, iš kurių 98 proc. vairuotojų yra darbuotojai užsieniečiai - Baltarusijos, Ukrainos ir kitų valstybių, ne Europos Sąjungos narių, piliečiai. Pats atsakovas Sprendime patvirtino, jog pareiškėja, nuolat darbinanti užsieniečius, nebuvo bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus ar / ir dėl nelegalaus užsieniečių darbo. Pareiškėja mano, jog atsakovas netinkamai vertino pareiškėjos atitikimą Aprašo 8.4 punkte keliamiems reikalavimams ir todėl padarė nepagrįstą išvadą.
Be to, nurodo, kad atsakovas Sprendime konstatavo, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 punkte keliamų reikalavimų - pareiškėjos mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga padauginta iš koeficiento 1,65. Sprendime nurodyta, jog patikrinus duomenis apie pareiškėjos mokamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesti, nustatyta, jog pareiškėjos darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos, t. y. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais sudarė atitinkamai 916,73 Eur, 874,71 Eur ir 916,06 Eur, o tai yra mažiau nei Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (607 Eur) padauginta iš koeficiento 1,65 (1001,55 Eur). Pareiškėja mano, kad Departamentas klaidingai apskaičiavo pareiškėjos mokamą vidutinį bruto darbo užmokestį. Pažymi, jog UAB „Trasis“ dirba 1511 darbuotojas, iš kurių 1439 yra vairuotojai. Atsakovui buvo pateiktos darbuotojų užsieniečių - vairuotojų darbo sutartys, kurių 3.1 punkte nustatytas būtent valandinis atlygis, o ne mėnesinis, darbo užmokestis ir nurodyta formulė: valandinis darbo užmokestis yra lygus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam minimaliam valandiniam darbo atlygiui (toliau – ir MVA) pridedant (MVA padauginta iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalaus valandinio atlygio koeficientas minus 1) (už galimus nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, tokių kaip viršvalandinį ir / ar nakties darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis). Teigia, kad atsižvelgiant į tai, kad absoliuti dauguma UAB „Trasis“ darbuotojų yra vairuotojai, atsakovas visiškai nepagristai lygino pareiškėjos mokamą vidutinį bruto mėnesinį darbo užmokestį su Vyriausybės nustatyta minimalia mėnesine alga padauginus iš koeficiento 1,65, o ne mokamą valandinį atlygi padauginus iš koeficiento 1,65. Pareiškėjos teigimu, atsakovas nuspręsdamas, jog pareiškėja neatitinka Aprašo 8.7 punkte keliamo reikalavimo, nevertino pareiškėjos darbo sutartyje pateiktos darbo užmokesčio formulės, kuri būtent ir įrodo, jog darbuotojams vairuotojams yra mokamas Vyriausybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis padaugintas iš koeficiento 1,65. Nors ir Aprašo 8.7 punkte numatyta, jog įmonės mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga padauginta iš koeficiento 1,65, tai nereiškia, jog atsakovas neturėjo vertinti faktinės situacijos, susijusios su pareiškėja, o būtent atsakovas privalėjo įvertinti tą faktą, jog pareiškėja moka darbuotojams vairuotojams valandinį darbo užmokestį, kuris yra lygus Vyriausybės patvirtintam minimaliam valandiniam atlygiui padaugintas iš koeficiento 1,65.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Aprašo 8.4 papunktyje nustatyta viena iš būtinųjų sąlygų, kad įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Vadinasi, Aprašas reikalauja ne tik pagal darbo sutartį sukurtų darbo vietų, bet ir kad įsteigtose darbo vietose būtų nuolat faktiškai dirbama visą darbo laiką, o už šį darbą darbdavio būtų mokamas darbo užmokestis. Teigia, kad patikrinus duomenis apie tai, ar UAB „Trasis“ pastarųjų 2 metų iki prašymo įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip 3 užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi, nustatyta, kad pareiškėjos prašyme nurodyti užsieniečiai šios įmonės prašyme nurodytu laikotarpiu, t. y., nuo 2018 m. rugjūčio 14 d. iki 2020 m. rugjūčio 13 d., vienu metu buvo įdarbinti, tačiau minėtu laikotarpiu nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Akcentuoja, kad pareiškėja siekdama pagrįsti savo prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą, prie prašymo pridėjo Aprašo 8.4 papunktyje nurodytas sąlygas pagrindžiančius dokumentus (3 darbuotojų darbo sutarčių kopijas), todėl būtent šiuos darbuotojus (U. K., R. R. ir O. N.) Departamentas ir įvertino nagrinėdamas pareiškėjos prašymą. Teigia, kad aukščiau minėti darbuotojai turėjo nedraudiminius laikotarpius, kurių metu jie faktiškai neatlikdavo darbo funkcijų, o darbdavys darbo užmokesčio jiems taip pat nemokėdavo. Vadinasi, darbuotojų, esančių neapmokamose atostogose, atveju negalima laikyti, kad jie visą darbo laiką dirba įmonėje ir kad jiems mokamas darbo užmokestis.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodo, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjos darbuotojai per jiems suteiktas neapmokamas atostogas faktiškai nebuvo darbo vietose ir jiems nebuvo mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į tai, kad tai nebuvo vienkartiniai atvejai, o kartojosi nuolatos ir esant nustatytoms tokioms faktinėms aplinkybėms, laikytina, kad buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus, kadangi įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą pateikimo dienos laikotarpiu 3 užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Pažymi, kad patikrinus duomenis apie pareiškėjos mokamą vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį, nustatyta, kad pareiškėjos darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais sudarė atitinkamai 916,73 Eur, 874,71 Eur ir 916,06 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2020 m. sausio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 Eur), padauginta iš koeficiento 1,65 (607×1,65=1001,55).
Akcentuoja, jog pareiškėjai yra palankesnė valandinė darbo užmokesčio skaičiavimo metodika, nes dėl neapmokamų atostogų metu darbuotojams nemokamų atlyginimų susidaro situacija, kad įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad Apraše numatytas reikalavimas, jog įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis būtų ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65, įpareigoja Migracijos departamentą patikrinti, ar įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis atitinka būtent šį Apraše numatytą reikalavimą, o ne tai, ar įmonės mokamas valandinis darbo užmokestis atitinka įmonės mokamą vidutinį valandinį bruto darbo užmokestį. Taigi, nepaisant to, kad darbuotojų darbo sutartyse yra sulygtas mokėti valandinis darbo užmokestis, įmonė, kuri siekia būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, turi atitikti būtent Apraše numatytus reikalavimus ir jos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (15/5-5)47U-41 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja 2020 m. rugjūčio 14 d. Departamentui pateikė prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą.
Departamentas Sprendimu nusprendė neįtraukti UAB „Trasis“ į patvirtintų įmonių sąrašą, nes pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 ir 8.7 papunktyje nustatytų kriterijų
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. lapkričio 21 d.) (toliau – Įstatymas) 63¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą įmonės, įskaitant priimančiąsias įmones, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, atitinkančios Vidaus reikalų ministro nustatytus įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijus, jų prašymu Vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka įtraukiamos trejiems metams.
Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad į patvirtintų įmonių sąrašą negali būti įtraukta įmonė, jeigu ji neturi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties. Sąlygas, kurioms esant įmonė vertinama kaip turinti trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo patirties, nustato Vidaus reikalų ministras.
Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtinta, kad įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: įmonė turi užsieniečių įdarbinimo patirties – įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbo ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi. Įmonė turi pridėti šiame papunktyje nurodytas sąlygas pagrindžiančius dokumentus (darbo sutarčių kopijas).
Pagal Aprašo 8.7 papunktį, įtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą kriterijai yra šie: įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65.
Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl to, ar Departamentas pagrįstai nustatė, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 ir 8.7 papunkčiuose nustatytų kriterijų.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtinta, kad įmonė įtraukiama į patvirtintų įmonių sąrašą jeigu joje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius turi dirbti ne mažiau kaip trys užsieniečiai.
Pareiškėja siekdama pagrįsti savo prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą, prie prašymo pridėjo, jos teigimu, Aprašo 8.4 papunktyje nurodytas sąlygas pagrindžiančius dokumentus (trijų darbuotojų darbo sutarčių kopijas). Nagrinėjamu atveju Departamentas nustatė, kad pareiškėjos prašyme nurodytam U. K., įdarbintam 2018 m. rugjūčio 14 d., atleistam 2019 m. birželio 30 d. ir vėl įdarbintam 2019 m. liepos 1 d., nuo 2018 m. rugjūčio 14 d. iki 2018 m. rugjūčio 28 d., nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., nuo 2018 m. gruodžio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 15 d., nuo 2019 m. kovo 5 d. iki 2019 m. kovo 18 d., nuo 2019 m. gegužės 23 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 20 d., nuo 2019 m. rugsėjo 16 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 3 d., nuo 2020 m. sausio 29 d. iki 2020 m. sausio 31 d., nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. vasario 21 d., nuo 2020 m. vasario 24 d. iki 2020 m. vasario 27 d., nuo 2020 m. gegužės 12 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 24 d. buvo forminami nedraudiminiai laikotarpiai.
Pareiškėjos prašyme nurodytam R. R., įdarbintam 2018 m. rugjūčio 14 d., atleistam 2019 m. liepos 31 d. ir vėl įdarbintam 2019 m. rugjūčio 1 d., laikotarpiais nuo nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 16 d., nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 28 d., nuo nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 5 d., nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 28 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 2 d., nuo 2019 m. rugsėjo 26 d. iki 2019 m. rugsėjo 30 d., nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 7 d., nuo 2019 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 17 d., 2020 m. sausio 20 d. iki 2020 m. sausio 20 d., nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 30 d., nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 17 d., taip pat buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai.
Pareiškėjos prašyme nurodytam O. N., įdarbintam 2018 m. rugjūčio 7 d., atleistam 2019 m. rugjūčio 31 d. ir vėl įdarbintam 2019 m. rugsėjo 1 d., taip pat buvo įforminti nedraudiminiai laikotarpiai (nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2018 m. spalio 31 d., nuo 2018 m. lapkričio 2 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d., nuo 2018 m. lapkričio 22 d. iki 2018 m. lapkričio 30 d., nuo 2018 m. gruodžio 10 d. iki 2018 m. gruodžio 17 d., nuo 2019 m. gegužės 16 iki iki 2019 m. gegužės 31 d., nuo 2019 m. birželio 3 d. iki 2019 m. birželio 14 d., nuo 2019 m. birželio 17 d. iki 2019 m. birželio 28 d., nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2019 m. liepos 31 d., nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d., nuo 2019 m. gruodžio 12 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. sausio 20 d., nuo 2020 m. gegužės 7 d. iki 2020 m. gegužės 31 d., nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. ir nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 3 d.).
Departamentas atsižvelgęs į nustatytus duomenis, t. y. kad prašyme nurodytiems darbuotojams vertintu dviejų metų laikotarpiu, t. y. nuo 2018-08-14 iki 2020-08-13, sistemingai įforminti nedraudiminiai laikotarpiai, konstatavo, kad įdarbinti užsieniečiai nedirbo visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius, todėl pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Pareiškėja Migracijos departamento nustatytų faktinių aplinkybių neginčija, prieštaravimų dėl nustatytų nedraudiminių laikotarpių ir išmokėto darbo užmokesčio dydžio nereiškia, bet nesutinka su jų vertinimu, akcentuodama, kad darbo sutartys su minėtais darbuotojais nėra nutrauktos, darbo santykiai su kiekvienu darbuotoju trunka ilgiau nei dvejus metus ir tęsiasi visu prašyme nurodytu laikotarpiu. Įdarbinti užsieniečiai nuolat atlieka tęstinę darbo funkciją, t. y. dirba tarptautinių kovinių vežimo vairuotojais ir dėl darbo funkcijų vykdymo specifikos komandiruotės į užsienį trunka apie du mėnesius, todėl darbuotojai išnaudoja kasmetines atostogas ir įgyvendindami teisę į poilsį prašo suteikti nemokamas atostogas. Pareiškėja teigia, kad atsakovo 8.4 papunktyje nustatyto kriterijaus aiškinimas ydingas ir nemokomos atostogos negali būti traktuojamos kaip nedarbas.
Teismas vertindamas pareiškėjos skundoe nurodytų argumentų pagrįstumą pažymi, kad nors nedraudiminiu laikotarpiu darbo sutartis nenutrūksta ir darbuotojas išsaugo darbo vietą, tačiau faktiškai nedraudiminiu laikotarpiu jis darbo funkcijų nevykdo, darbo pajamų, nuo kurių teisės aktų nustatyta tvarka turi būti priskaičiuotos ir sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, negauna. Vadinasi apdraustasis nedraudiminiu laikotarpiu negali gauti ligos, profesinės reabilitacijos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ir kitų išmokų, t. y. jam netaikomos socialinės garantijos. Įvertinus patvirtintų įmonių sąrašo paskirtį ir Aprašo 8.4 papunktyje nustatytą reikalavimą, darytina išvada, kad nustatytu reguliavimu siekta, jog būtų išvengta galimų piktnaudžiavimo atvejų į Lietuvos Respubliką atvykstantiems dirbti užsieniečiams supaprastina tvarka gauti nacionalines vizas ar leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai neatliekant darbo funkcijų ar dirbant ne visą darbo laiką, o į patvirtintų įmonių sąrašą, kaip turinčios užsieniečių įdarbinimo patirties, būti įtrauktos tik tos įmonės, kurios Apraše nurodytu laikotarpiu užtikrino, kad visą darbo laiką vienu metu Apraše nurodytu laikotarpiu dirbtų ne mažiau kaip trys užsieniečiai.
Be to, teismas konstatuoja, kad nors pareiškėja su įdarbintais užsieniečiais ir sudarė darbo sutartis dėl visos darbo laiko trukmės, tačiau faktiškai įdarbinti užsieniečiai darbo sutartyse nurodytu darbo režimu nedirbo. Tarp pareiškėjos ir įdarbintų užsieniečių sudarytų darbo sutarčių 5 dalies „Nustatoma darbo dienos, pamainos darbo savaitės) trukmė“ 5.1 punkte nustatyta, kad darbas organizuojamas pagal suminę darbo apskaitą. Komandiruočių metu vairuotojo darbas organizuojamas vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais vairuotojų darbo laiko ir poilsio režimą bei Vyriausybės nustatytais darbo laiko ir poilsio laiko ypatumais. Šiame punkte taip pat nustatytas 48 valandų savaitės darbo laiko vidurkis, nustatyta maksimali darbo laiko trukmė, pertraukų trukmė. Ne komandiruočių metu darbuotojams nustatyta 48 valandų, 5 darbo dienų savaitė. Tuo tarpu iš VSDFV pateiktų duomenų nustatyta, kad įdarbintiems užsieniečiams sistemingai įforminti pakankamai ilgi nedraudiminiai laikotarpiai, darbuotojai vertintu laikotarpiu realiai darbo funkcijas vykdė epizodiškai, trumpais laikotarpiais, palyginus su nedraudiminiais laikotarpiais. Teismo vertinimu, įdarbintų užsieniečių nedraudiminius laikotarpius beatodairiškai laikant darbu visą darbo laiką būtų paneigta Aprašo 8.4 papunktyje įtvirtintos normos prasmė, kad į patvirtintų įmonių sąrašą būtų įtraukiamos realios užsieniečių įdarbinimo patirties turinčios įmonės ir sudarytų prielaidas patirties įdarbinant užsieniečius turinčią įmone laikyti bet kurią įmonę, kuri su užsieniečiais sudarė darbo sutartis, tačiau įdarbinti asmenys faktiškai nedirbo ir darbo funkcijų Apraše nurodytu laikotarpiu ir sąlygomis nevykdė.
Nors pareiškėja skunde nurodo, kad nedraudiminiai laikotarpiai atsirado darbuotojų prašymu suteikiant pagal jų prašymus jiems nemokamas atostogas, nes dėl darbo specifikos – ilgalaikių komandiruočių į užsienį darbuotojai išnaudoja kasmetines mokamas atostogas ir prašo papildomai suteikti nemokamų atostogų, o pareiškėja norėdama atitikti Aprašo 8.4 papunktyje nustatytas sąlygas privalėtų netenkinti darbuotojų prašymų suteikti nemokamas atostogas ir tai pažeistų darbuotojų teisę į poilsį, tačiau teismas pažymi, kad darbuotojų teisę į poilsį užtikrina ne nemokamos atostogos, o kasmetinės atostogos, kurių minimali trukmė pagal DK 126 straipsnio 1 dalį, 20 darbo dienų. Nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva. Aprašo 8.4 papunktyje nustatytas reikalavimas, kad įmonėje pastarųjų 2 metų iki prašymo pateikimo dienos laikotarpiu visą darbo laiką vienu metu ne trumpiau kaip 6 mėnesius dirbtų ne mažiau kaip trys užsieniečiai, turintys galiojančią Lietuvos Respublikos išduotą nacionalinę vizą arba galiojantį leidimą laikinai gyventi, nepaneigia darbuotojų teisės į nemokamas atostogas, tačiau jų trukmė negali būti neproporcingai ilga, lyginant su faktiškai dirbtu laikotarpiu.
Pareiškėjos nurodyta argumentas, kad pareiškėja jau apie 10 m. sėkmingai įdarbina užsieniečius, todėl ji laikytina turinčia užsieniečių įdirbimo patirties, savaime nereiškia, kad pareiškėjos turima įdarbinimo patirtis atitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatytas sąlygas. Spręsdamas ar įmonė gali būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą Migracijos departamentas privalo vadovautis Apraše nustatytų kriterijų atitikties sąlygomis ir neturi diskrecijos teisės aktuose nustatytų sąlygų vertinti savo nuožiūra.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes atsakovo išvada, kad pareiškėja neatitinka Aprašo 8.4 papunktyje nustatyto reikalavimo, pripažintina pagrįsta.
Aprašo 8.7 papunktyje įtvirtinta, kad įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Departamentas vertindamas pareiškėjos prašymą įtraukti ją į patvirtintų įmonių sąrašą nustatė, kad pareiškėjos darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis per pastaruosius 3 mėnesius iki prašymo pateikimo dienos, t. y. 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais sudarė atitinkamai 916,73 Eur, 874,71 Eur ir 916,06 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėjos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2020 m. gegužės, birželio ir liepos mėnesiais buvo mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (nuo 2020 m. sausio mėn. minimalioji mėnesinė alga – 607 Eur), padauginta iš koeficiento 1,65 (607×1,65=1001,55). Pareiškėja skunde nurodo, kad nors ir Aprašo 8.7 papunktyje numatyta, kad įmonės mokamas vidutinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga padauginta iš koeficiento 1,65, tai nereiškia, jog Migracijos departamentas neturėjo vertinti faktinės situacijos, susijusios su pareiškėja, kad įmonė moka darbuotojams valandinį darbo užmokestį, kuris yra lygus Vyriausybės patvirtintam minimaliam valandiniam atlygiui padauginus iš koeficiento 1,65. Pažymėtina, kad Aprašo 8.7 papunktyje numatytas reikalavimas įpareigoja Departamentą patikrinti, ar įmonės mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis yra ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Pagal Aprašą Departamentas neprivalo vertinti ar įmonės mokamas valandinis darbo užmokestis atitinka įmonės mokamą vidutinį valandinį bruto darbo užmokestį. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nepaisant to, kad darbuotojų darbo sutartyse yra sulygtas mokėti valandinis darbo užmokestis, įmonė, kuri siekia būti įtraukta į patvirtintų įmonių sąrašą, turi atitikti būtent Apraše numatytus reikalavimus ir jos mokamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis turi būti ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, padauginta iš koeficiento 1,65. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta aukščiau, teismas daro išvadą, kad Departamento Sprendime buvo pagrįstai konstatuota, kad įmonė neatitinka Aprašo 8.7 papunktyje nustatyto kriterijaus.
Abibendrinus tai, kas išdėstyta aukščiau, teismo vertinimu, skundžiamo Departamento Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, skundžiamas Sprendimas pagrįstas priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl nėra pagrindo jo naikinti. Teismas nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Departamento 2020 m. spalio 5 d. sprendimas Nr. (15/5-5)47U-41 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą“ yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pareiškėjos skunde nurodomais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėja taip pat teismo prašo įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti jos prašymą įtraukti į patvirtintų įmonių sąrašą išnagrinėti iš naujo. Pažymėtina, kad šis reikalavimas laikytinas išvestiniu reikalavimu iš skundžiamo sprendimo. Teismui konstatavus skundžiamo sprendimo teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą.
Pagal Aprašo 15 papunktį įmonė, gavusi Migracijos departamento sprendimą dėl neįtraukimo į patvirtintų įmonių sąrašą, turi teisę teikti pakartotinį prašymą, kai atitiks Aprašo 6 punkte nurodytus kriterijus, ir ne anksčiau nei praėjus 6 mėnesiams nuo šiame punkte nurodyto sprendimo priėmimo dienos, todėl pašalinus Migracijos departamento nustatytų kriterijų neatitiktis, pareiškėja Aprašo nustatytomis sąlygomis ir tvarka turi teisę teikti pakartotinį prašymą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Trasis“ patikslintą skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.